R.Micevičius debiutiniame pasaulio para snieglenčių čempionate – penktas
Rapolas Micevičius (Dano Sodaičio nuotr.) | Organizatorių nuotr.
Lietuvos paralimpinės rinktinės snieglentininkas Rapolas Micevičius sėkmingai debiutavo pirmame savo pasaulio čempionate, kuris vyksta Ispanijoje, La Molinoje. LL2 klasėje besivaržantis lietuvis snieglenčių kroso rungtyje užėmė aukštą penktą vietą, o už naujoko iš Lietuvos nugaros liko aštuoni paraatletai, tarp kurių – tituluoti sportininkai, spėję iškovoti medalius net paralimpinėse žaidynėse.
„Jėgų nėra, nes turėjome apsinuodijimą maistu prieš porą dienų. Skaudėjo nugarą, kojas. Bet šiaip, po šiandienos, esu laimingas. Niekaip negalėjau tikėtis tokio debiuto. Pasaulio čempionate buvo penkiolika sportininkų, aš galvojau, kad noriu būti keturioliktas. Bent vieną aplenkti, kad tik ne paskutiniam būti.
Bet taip jau gavosi, kad likau penktas. Šiame sporte daug priklauso nuo laimės, nes žmonės daro klaidas, verčiasi, krenta. Aš laikiausi šalia visą laiką ir laukiau klaidų, kurios ir buvo padarytos“, – po istorinio savo debiuto planetos pirmenybėse šypsodamasis pasakojo Rapolas Micevičius.
Penktadienį vykusiose kvalifikacinėse varžybose R. Micevičius užfiksavo vienuoliktą laiką, o šeštadienį varžybose pateko į vieną grupę su tituluotais oponentais – 2022 m. Pekino žiemos paralimpinių žaidynių prizininkais australu Benu Tudhope‘u ir britu Ollie‘iu Hillu.
„Apsidžiaugiau, kad turėsiu galimybę pastudijuoti jų linijas, kaip jie čiuožia, ar tavo kūnas gali atlaikyti tuos posūkius. Aš dar daug patirties neturiu, todėl džiaugiausi tokia galimybe. Tiesą sakant, buvau net šiek tiek išsigandęs, nes buvau įsitikinęs, kad jų aplenkti negalėsiu, bet gavosi kitaip.
Sąlygos buvo šiltos, o sniegas patirpęs ir minkštesnis, trečiame posūkyje mūsų laukė labai status ir greitas pasukimas. Skriejant dideliu greičiu, labai sunku tą statų kampą „išimti“. Mano tikslas buvo į tą posūkį įvažiuoti lėčiau. Benas važiavo pirmas, Ollie‘is antras, o aš už jo per kokias dvi lentas. Ir aš tikėjausi Ollie‘is klaidos, nes jis ten daug kartų krito per treniruotes. Ir, žinoma, jis ten tėškėsi, o aš spėjau jo išvengti, įveikiau likusią trasos dalį ir finišavau už Beno“, – epizodą atsiminė R. Micevičius.
Taip R. Micevičius pirmame važiavime savo grupėje sugebėjo palikti už nugaros paralimpinį prizininką O. Hillą, nusileido B. Tudhope‘ui ir prasibrovė į geriausiųjų aštuntuką, kuris tęsė kovą dėl medalių.
Antrajame važiavime lietuvis vėl susidūrė su daug didesnę patirtį sukaupusiais ir elitinėse varžybose jau spėjusiais pasižymėti paraatletais, tačiau ir čia R. Micevičius keturių sportininkų grupėje finišavo trečias, aplenkdamas 2022 m. Pekino žiemos paralimpinių žaidynių dalyvį japoną Takahito Ichikawą.
„Psichologiškai jaučiau, kad noriu vėl. Mano tikslas buvo važiuoti iš galo, stebėti linijas. Aišku, jaudulys yra, nes reikia nesusivelti ir neprarasti balanso. Norisi gražiai viską pravažiuoti, nebūtinai idealiai greitai, bet ir nepadaryti labai grubių klaidų.
Japoną aplenkiau tame pačiame posūkyje kaip ir britą pirmame važiavime. Jis ėmė liniją iš aukščiau, aš buvau žemiau. Jis pradėjo prarasti greitį ir aš tuo metu jį aplenkiau. Dar pats mačiau, kad jis išskrido iš posūkio, išsivertė iš trasos. Atvažiavau trečias, o realių galimybių kilti dar aukščiau tikrai nebuvo. Aš turėjau šiek tiek pristabdyti greitį ir mačiau, kad pirmaujantys varžovai nutolo. Vienas vėliau laimėjo šias varžybas, kitas buvo trečias. Jie puikūs sportininkai, pavyti nebuvo galimybių“, – pasakojo R. Micevičius.
To neužteko, kad R. Micevičius patektų į didįjį finalą, tačiau lietuvis atsigriebė mažajame finale, kuriame tapo nugalėtoju ir aplenkė tris varžovus. Tai garantavo lietuviui galutinę penktą vietą.
„Ar mažajame finale buvau karalius? Papasakosiu, ką reiškia būti karaliumi. Mano užduotis ir vėl buvo nenukristi, laikytis iš paskos ir laukti klaidų. Tai čia man visiškai pasisekė vėl. Laikiausi ketvirtas, toli nuo visų. Pamačiau, kad pirmas ir antras bando užsiimti pozicijas, nebeišlaiko balanso ir pirmas pradeda kristi ant antro. O trečias yra tarp pirmų dviejų ir jau tuoj trenksis į juos.
Aš pradėjau imti vidinę liniją, jie pradėjo maltis. Vienas iš viso iškrito, kitam lenta per pusę sulūžo. Tada jau aplenkęs juos buvau ir finišavau pirmas, o vienas likęs finišavo už manęs.
Jaučiuosi gal truputėlį nuliūdęs dėl kitų dalyvių, nes jie buvo verti. Bet sportas toks dalykas, kai negalima dėl kito liūdėti, nes gal kažkada ir dėl manęs reikės liūdėti. Kažkiek nesijaučiu vertas tos penktos vietos, kai mačiau, kaip viskas vyko ir žinau, kad kol kas nesu geresnis už juos. Bet varžybos yra varžybos“, – pasirodymą planetos pirmenybėse Ispanijoje apibendrino Lietuvos snieglentininkas.
Neseniai R. Micevičius tapo Europos taurės sezono nugalėtoju snieglenčių kroso disciplinoje.
„Šis trofėjus man labai svarbus, nes Europos taurė yra prilyginama Europos čempionatui. Tai aš realiai esu Europos čempionas. Žinoma, tai – ne pasaulio čempionatas, bet man vis tiek labai svarbu, nes suteikė pasitikėjimo ir matymo, kad tai, ką aš dariau šiais metais, nebuvo veltui, kad darbas nenuėjo šuniui ant uodegos. Matau, kad turiu dėti visas pastangas, kad būčiau žiemos paralimpinėse žaidynėse. Europos čempiono titulas man suteikė didelį stimulą“, – sakė R. Micevičius.
Pasak Rapolo, jis šiuo metu nuo elitinių snieglentininkų atsilieka žiniomis, patirtimi, įranga. Praėjusiais metais darbą metęs ir svajonei dalyvauti 2026 m. Milano Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse atsidavęs lietuvis pasiryžęs nueiti šį kelią ir žingsnis po žingsnio to atkakliai siekia kiekvieną dieną.
„Kai kažką labai myli ir turi tikslą, tai atrodo, kad viską atiduosi. Matau tikslą, potencialą, manau, viskas ateis su laiku. Dabar naudoju savo santaupas, kažiek padeda rėmėjai, prisideda Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija. Tikiuosi, kad prisidės ir Lietuvos slidinėjimo asociacija.
Paskaičiavau, kad kitais metais pasirengimui ir dalyvavimui varžyboms reikia bent 50 tūkst. eurų. Manau, šie metai parodė, kad yra potencialo, o vėliau lauks administracinis darbas, finansavimo paieškos.
Labiausiai man reikia įrangos, nes mano lenta yra penkiolikos metų senumo ir pritaikyta ne mano svoriui. Ir, žinoma, kokybiško pasirengimo, kuris yra pati brangiausia dalis. Kalbu apie trenerį, gyvenimą kalnuose, slidinėjimo pasai, trasu išsipirkimas“, – apie poreikius pasakojo R. Micevičius.
Snieglentininkui iš Lietuvos pasaulio čempionate talkino britas treneris Bradas Watsonas, kuris yra dirbęs su britų jaunimo komanda, o tarp jo auklėtinių – ir pasaulio snieglenčių kroso čempionė. Anot R. Micevičiaus, jie kalbėsis apie galimybę dirbti kartu toliau, bet ir čia bus svarbus finansinis aspektas.
