LTOK Generalinės asamblėjos sesijoje – Ukrainos NOK prezidento kreipimasis
LTOK Generalinės asamblėjos sesija | Vytauto Dranginio nuotr.
Penktadienį Vilniuje vyko kasmetinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sesija. Jos metu sporto bendruomenei pristatyta 2022 metų finansinė ir veiklos ataskaitos, 2023 metų planas.
Renginyje neišvengiamai buvo kalbama ir apie tarptautinę situaciją sporto pasaulyje bei klausimą dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
„Mūsų pozicija nesikeičia – kol vyksta karas, rusų ir baltarusių jokiose tarptautinėse varžybose, o ypač olimpinėse žaidynėse, negali būti. Turime daryti viską, kad jų, o ne mūsų olimpinėse žaidynėse nebūtų. Mūsų žemynas vieningas – nei vasarą vyksiančiose Europos žaidynėse, nei jaunimo olimpiniuose festivaliuose rusai ir baltarusiai nedalyvaus“, – sakė LTOK prezidentė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Ji paragino Lietuvos sporto federacijas vienytis su kolegomis iš kitų šalių ir reikalauti, kad Tarptautinės federacijos laikytųsi šiuo metu galiojančių Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rekomendacijų ir karą Ukrainoje sukėlusių rusų bei jų veiksmus palaikančių baltarusių neįsileistų į tarptautines varžybas, o tuo pačiu ir neleistų dalyvauti olimpinėje atrankoje.
Lietuvos sporto agentūros vadovas Mindaugas Špokas renginyje perskaitė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės kalbą, kurioje taip buvo akcentuojama, kad rusų ir baltarusių olimpinėse žaidynėse negali būti.
Sesijos pradžioje vaizdo įrašo pagalba į Lietuvos olimpinę bendruomenę kreipėsi Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas Vadimas Gutcaitas.
„Noriu jums padėkoti už jūsų pagalbą Ukrainos tautai, Ukrainos sportininkams. Už tą solidarumą, kurį pademonstravote sunkiu mūsų šaliai metu. Esu tikras, mes padarysime viską, kad nepamatytume Rusijos ir Baltarusijos sportininkų Paryžiuje vyksiančiose olimpinėse žaidynėse. Padarysime viską, kad mes, Ukrainos ir Lietuvos sportininkai, iškovotume apdovanojimus ir stovėtume ant pakylos“, – kalbėjo V. Gutcaitas.
Finansinė ataskaita
Praėję metai buvo pažymėti kardinaliu ne tik viso olimpinio sporto, bet ir LTOK finansavimo pokyčiu. Seimui priėmus Loterijų įstatymo pataisas, iki tol olimpiniam judėjimui skiriami 8 proc. bendrovės „Olifėja“ apyvartinių lėšų nuo 2022 m. metų liepos patenka į valstybės biudžetą. Visą sporto finansavimą perėmė valstybė.
LTOK pajamos praėjusiais metais siekė 10,8 mln. eurų. Didžiąją dalį – 5,87 mln. Eurų – sudarė 8 proc. bendrovės „Olifėja“ apyvartinių lėšų, kurias LTOK gavo iki liepos 1 d. LTOK valdomos UAB „Olifėja“ išmokėti dividendai pernai siekė 4,1 mln. eurų.
Kitos įplaukos – TOK ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) tikslinės subsidijos. LTOK išlaidos praėjusiais metais siekė 7,55 mln. eurų.
Didžioji dalis – 5,35 mln. eurų – buvo skirta olimpinio sporto finansavimui. Iki liepos 1 d. sporto federacijoms buvo skirta 4,631 mln. eurų, o olimpinės stipendijos buvo mokamos 108 olimpiniams kandidatams.
„Pajamas planuojame pagal UAB „Olifėja“ prognozes, verslui sekėsi geriau nei buvo planuota, todėl ir LTOK pajamos 2022 metais buvo didesnės nei prognozuota. Bet žinoma, buvo stipriai taupoma“, – sakė LTOK iždininkas Darius Čerka.
LTOK auditą atlikusios UAB „PricewaterhouseCoopers“ įgaliota atstovė Justina Stašaitytė patvirtino, kad organizacijos pateiktos finansinės ataskaitos yra teisingos. Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys taip pat patvirtino, kad peržiūrėjus pateiktus dokumentus neatitikimų nebuvo rasta.
Įplaukos mažės
Planuojama, kad šiais metais LTOK pajamas gaus tik iš UAB „Olifėja“ mokamų dividendų ir TOK bei EOK tikslinių subsidijų. Iš viso tikimąsi 3,83 mln. eurų įplaukų, kurių 3,4 mln. eurų sudarytų dividendai.
Didžioji dalis išlaidų šiemet numatomos olimpiniam sportui – 1,88 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos pasiruošimui 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, dalyvavimui Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniams festivaliams, Europos žaidynėms Krokuvoje ir ANOC organizuojamoms pasaulio paplūdimio žaidynėms Indonezijoje.
Nors LTOK pajamos šiemet mažės daugiau nei dvigubai, jau anksčiau Vykdomojo komiteto sprendimu biudžeto projekte numatyta pagalba sporto federacijoms: olimpinių sporto šakų, LTOK pripažintų partnerių ir į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų vienkartinėms dotacijoms numatoma skirti 790 tūkst. eurų.
Lietuvos olimpinio fondo (LOF) pajamos 2022 m. siekė 1,3 mln. eurų. Išlaidos – beveik 1 mln. Eurų. Daugiausiai lėšų buvo skirta renginių organizavimui, darbui su rėmėjais, Lietuvos olimpinę komandą vienijančio ženklo „LTeam“ plėtrai.
Sėkmingi renginiai
LTOK prezidentė pristatė Vykdomojo komiteto veiklos ataskaitą. Praėjusiais metais LTOK organizavo dalyvavimą trijuose olimpiniuose renginiuose: vasarį Kinijoje vyko Pekino žiemos olimpinės žaidynės, kovą Suomijoje jaunieji sportininkai varžėsi Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje, o liepą iš Europos jaunimo vasaros olimpinio festivalio sportininkai parvežė net 10 medalių.
Į olimpinio švietimo projektus įsitraukė per 155 tūkst. vaikų ir jaunimo, per metus įgyvendinta 12 projektų ir programų.
„Ypatingai džiaugiamės bendradarbiavimu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene. Esame jai ypatingai dėkingi už globą net trims projektams, pagalbą ir paramą skleidžiant olimpines vertybes bei fizinio raštingumo idėjas“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
LTOK didelį dėmesį pernai skyrė gerajam valdymui, lyčių lygybei, sporto vadybai bei sportininkų ir trenerių asmeninių kompetencijų tobulinimui. TOK Olimpinio solidarumo finansuojamuose sporto vadybos mokymuose dalyvavo 58 sporto administratoriai.
Į Olimpinio solidarumo finansuojamas programas įsitraukė ir sportininkai, ir federacijos. Penki olimpinėms žaidynėms besirengiantys sportininkai gavo Olimpinio solidarumo stipendijas, papildomos dotacijos buvo skirtos moterų paplūdimio ir krepšinio rinktinėms, olimpiečiui imtynininkui Mantui Knystautui buvo suteikta stipendija studijuoti Kelno universitete, taip pat buvo finansuoti penkių sporto šakų federacijų techniniai kursai.
Pernai finišavo tarptautinis projektas „RINGS“, kurio metu buvo sukurta gerojo valdymo platforma. Visus metus buvo ruošiamasi moterų lyderystės projektui „New Miracle“. Europos Sąjungos finansavimą laimėjusi tarptautinė iniciatyva startavo šių metų pradžioje. LTOK taip pat prisijungė prie tarptautinio projekto, skirto sportininkų antrosios karjeros sistemos kūrimui.
Lietuvos olimpinę komandą vienijantį „LTeam“ ženklą valdantis Lietuvos olimpinis fondas pernai surengė penkis sėkmingus renginius. Kaune vykusioje „Olimpinėje dienoje“ per 20 tūkst. žmonių turėjo galimybę išbandyti 100 nemokamų sportinių veiklų. Sporto kino festivalis sutraukė per 1000 žiūrovų, o žiemos sporto pramogomis „Beijing 2022“ žiemos festivalyje mėgavosi per 7000 vilniečių. Tradicinė „LTeam konferencija“ pernai buvo skirta išskirtinai olimpiečiams, aukšto meistriškumo sportininkams ir jų asmeninių kompetencijų ugdymui. Metus vainikavę Lietuvos sporto apdovanojimai jau antrus metus iš eilės ant vienos scenos sukvietė geriausius olimpinio ir paralimpinio sporto atstovus.
Formuojamos keturios rinktinės
LTOK generalinis direktorius Valentinas Paketūras pristatė 2023 m. organizacijos veiklos planą. Šiemet į olimpinius renginius LTOK veža net keturias rinktines. Sausį Italijoje vyko Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Vasarą Slovėnijoje vyks Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis, Lenkijoje – Europos žaidynės, o Indonezijoje Lietuva pirmą kartą dalyvaus ANOC paplūdimio žaidynėse.
Liepą LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovai taip pat dalyvaus 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių komandų vadovų pasitarime.
Generalinės asamblėjos sprendimu LTOK nariais patvirtinti Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas ir Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija (RIUKKPA). Tai organizacijos, skatinančios olimpizmo plėtojimą Lietuvoje ir glaudžiai bendradarbiaujančios su LTOK vystant bendrus projektus olimpinio švietimo srityje.
Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas pristatė Lietuvos savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos tyrimą, bei veiklos rekomendacijų ir akreditavimo sistemos rengimą.
