M.Bukauskas: apie nelemtą kelio traumą, laiką siekiant sugrįžti, jausmus sulaukus antrojo kvietimo į UFC ir pergalę prieš T.Pedro

  Praėjusį sekmadienį Perto RAC arenoje (Australija) vykusiame mišrių kovos menų (MMA) „UFC 284“ turnyre pergalingai į stipriausią pasaulyje MMA organizaciją sugrįžo 29-erių lietuvis Modestas Bukauskas (14-5), kuris paneigė ekspertų prognozes ir vieningu teisėjų sprendimu 30-27, 29-28, 29-28 nugalėjo vietinių fanų numylėtinį – 31-erių australą Tysoną Pedro (9-4).

Šią savaitę M.Bukauskas dalyvavo žymiojoje „The MMA Hour“ laidoje su žurnalistu Arieliu Helwani, kur papasakojo apie visą savo kelionę nuo atleidimo iš UFC iki sugrįžimo ir pergalės kovoje, apie kurią sužinojo tik likus keletai savaičių.

„Tai buvo trečia kova per tris mėnesius, buvo tikri amerikietiški kalneliai, man reikėjo laiko prisėsti ir viską apgalvoti“, – teigė M.Bukauskas. „Bet mano mąstysena tokia, kad aš negaliu sėdėti, noriu jau grįžti į treniruotes, toliau tobulėti. Pergalė buvo nuostabi, Australija – labai graži šalis, ten dar niekada nebuvau buvęs. Tai buvo pirma mano kova UFC prie tokios didelės minios, tai yra neįtikėtina patirtis. Buvo beprotiška kelionė, iškovoti pergalę yra nuostabu, bet aš žiūriu toliau ir noriu pagerinti savo įgūdžius bei nustebinti pasaulį“.

M.Bukauskas per pirmą savo kartą UFC organizacijoje buvo patyręs tris pralaimėjimus iš eilės, o paskutinėje kovoje prieš Khalilą Rountree patyrė ir labai sudėtingą kelio traumą. Praėjus maždaug mėnesiui po tos kovos, M.Bukauskas sulaukė žinios, kad UFC jį atleidžia.

Įdomu tai, kad niekas asmeniškai M.Bukauskui apie tai nepranešė ir jis tai sužinojo pamatęs „Twitter“ kanale „UFC Roster Watch“, kuriame skelbiami atleidžiami ir naujai priimami kovotojai.

„Tiesiog žiūrinėjau telefone įvairius dalykus ir pamačiau tai „Twitter“. Tada paskambinau savo vadybininkui, kad įsitikinčiau, jog tai tiesa ir jis tai kaip ir patvirtino“, – pasakojo M.Bukauskas. „Tada turėjau turbūt blogiausią laiką savo gyvenime. Tai buvo trečias pralaimėjimas, trauma ir dar išmetimas iš UFC. Tiesiog visos mano svajonės staiga sudužo. Bandžiau išlikti pozityvus, pradėjau rašytis savo tikslus ant lentos ir norėjau išlikti motyvuotas. Žinojau, kad trauma yra sunki ir man prireiks laiko atsigauti. Bandžiau daryti dalykus, bet sėdėdamas lovoje daug apie viską galvodavau ir jaučiausi lyg košmare. Visas tas sunkus darbas, kurį buvau padaręs, kad patekčiau į UFC, tiesiog staiga nuėjo perniek. Buvo labai skaudu, nes buvau užlipęs į kalną ir staiga buvau nuo jo numestas. Buvo labai sunkus laikas“.

M.Bukauskas taip pat papasakojo apie tą nelemtą kovą su K.Rountree bei tai, kokia jam operacija buvo atlikta.

„Su juo turėjau kovoti Londone ir tai turėjo būti didelė galimybė – kova prie namų sienų, didelė auditorija ir panašiai. Likus 10 savaičių iki kovos treniruotėje pajaučiau kažkokį trakštelėjimą kelyje. Bet žvelgiant į tą pagrindinę traumą, reikėtų sugrįžti į 2019 m. Trys savaitės prieš mano „Cage Warriors“ titulo gynimą, apie 15 proc. plyšo priekiniai kelio raiščiai ir aš to nežinojau. Kita trauma įvyko prieš kovą su K.Rountree, o tada raiščiai buvo plyšę 75 proc. Taip pat buvo problemos su abejais kairiojo kelio meniskais.

Tai vyko prieš kovą ir aš prisimenu, kai kalbėjausi su daktaru. Liko 10 savaičių, klausiau, ar man reikia operacijos dabar, ar po kovos. Jis pasakė, jog mano koja yra pakankamai stipri, daug raumenų, kad viską išlaikytų savo vietose ir nors tai mano sprendimas, bet aš galėčiau taip kovoti bei galėtume atlikti operaciją po kovos. Pamaniau, kad aš galiu atlikti savo darbą, tačiau deja, nutiko tai, kas nutiko – meniskas buvo plyšęs, priekinis kryžminis kelio raištis atrodė kaip dantų siūlas, MCL raiščiai – visiškai dingę. Turėjau geriausius Daktarus Londone, bet net ir jie sakė, kad nėra matę tiek daug visko nutikusio vienoje vietoje. Labai norėjau sugrįžti ir labai džiaugiuosi, kad turėjau geriausius daktarus bei geriausią reabilitaciją. Tai buvo beprotiška trauma“, – pasakojo M.Bukauskas.

A.Helwani liko kiek nesupratęs, kodėl stipriausia pasaulio organizacija atleidžia kovotoją, kuris patyrė tokią sunkią traumą ir nepasirūpina juo, tačiau ir pats M.Bukauskas ne itin žino, kodėl tai nutiko.

„Tai yra sudėtingas verslas. Aš tiesiog prašiau Dievo, kad mano pasirodymo prieš Michalą Oleksiejczuką užtektų, jog jie dar mane paliktų UFC. Iš tiesų jau po kovos su K.Rountree viduje žinojau, kad šis sprendimas bus priimtas“, – pasakojo M.Bukauskas.

M.Bukauskas po traumos į narvą sugrįžo praėjusių metų lapkritį, kai pasirodė „Cage Warriors“ organizacijoje. Kokie buvo jausmai sugrįžtant po tokios sunkios traumos?

„Buvau pasiruošęs kovoti jau kovo mėnesį, tačiau tada mes dar kalbėjomės su vadybininku, kur tai daryti. Kadangi „Cage Warriors“ jau buvau, žiūrėjome ir kitų variantų. Prieš tą kovą psichologiškai jaučiausi gana gerai, nes dirbau su psichologu. Aš dariau atbulinius salto, imtyniavau ir žinojau, kad galiu varžytis. Tai nebuvo mano geriausias pasirodymas, bet aš padariau savo darbą. Po tos kovos žinojau, kad norint susigrąžinti UFC dėmesį, turiu padaryti daugiau. Bet tuo pačiu aš pasitikėjau savo įgūdžiais ir padariau savo darbą“, – sakė M.Bukauskas.

M.Bukauskas papasakojo ir apie savo jausmus, kai sulaukė antrojo UFC skambučio.

„Buvau jau pasiruošęs ginti „Cage Warriors“ čempiono diržą, buvau po treniruotės. Važiavau namo ir tai buvo jau vėlyvas vakaras mano laiku. Ten, kur aš gyvenu, praktiškai nėra signalo, visur vien medžiai. Penkios minutės nuo mano namų yra vieta, kur atsiranda signalas, tačiau greitai dingsta. Prieš pat tą vietą, kur signalas dingsta, mano vadybininkas man skambino „FaceTime“ pagalba. Aš iš karto nusukau iš kelio ir sustojau, nes jeigu vadybininkas tai daro, greičiausiai tai labai svarbu. Aš net negalvojau, kad tai gali būti skambutis apie UFC. Tos emocijos buvo tokios pat stiprios, kaip ir atleidimo skambučio, tačiau visiškai priešingos. Gavau labai daug adrenalino, negalėjau patikėti, kad mes vėl viską įveikėme ir sugrįžtame. Prieš 16 mėnesių buvau dugne, o dabar sugrįžtu į UFC. Negalėjau valdyti savo emocijų, tiesiog rėkiau ir buvau labai emocionalus. Šis kvietimas buvo dar emocionalesnis, nei kai gavau kvietimą į UFC pirmą kartą“, – sakė M.Bukauskas.

M.Bukauskas apie kovą su T.Pedro sužinojo tik likus kelioms savaitėms iki jos. Kiek nervų jam kainavo tas laikas, kuomet po kovos jis nežinojo, kurio kovotojo ranką pakels teisėjas?

„Buvau jo teritorijoje, žinojau, kad kova buvo artima. Pirmasis raundas buvo jo, nes jis mane parvertė, bet jeigu pažiūrėjus į žalą, aš tikrai jos padariau daugiau. Mano kampas man sakė, kad pirmą raundą pralaimėjau, todėl žinojau, kad turiu padaryti daugiau. Antrame raunde vėl pataikiau daugiau švarių smūgių, o trečiame raunde žinojau, kad turiu padaryti kažką dar daugiau. Kai jie pasakė, kad tai yra vieningas teisėjų sprendimas, žinojau, kad tai turiu būti aš. Jeigu tai būtų skirtingas teisėjų sprendimas, galėtų būti tiek į vieną pusę, tiek į kitą. Bet kai tai vieningas, žinojau, kad privalau būti aš. Džiaugiuosi, kad tai buvo vieningas teisėjų sprendimas“, – sakė M.Bukauskas.

Kiek vėliau pasirodė vaizdo įrašas iš rūbinės, kur M.Bukauskas emocingai apsikabino savo tėtį ir trenerį Gintą Bukauską.

„Jis visą karjerą yra mano angelas ant peties. Jis sudėliojo visą mano karjerą, paruošė mane psichologiškai, padėjo su mano smūgiavimu ir visada manimi tikėjo. Kartu mes turėjome beprotišką kelionę. Žmonės man sakė, kad aš nesugrįšiu į UFC ir mes įrodėme, kad jie klysta. Aš vis dar esu labai emocingas, kuomet apie tai kalbu. Su tėčiu mes toliau tęsiame šią kelionę ir toliau varžomės su geriausiais kovotojais“, – sakė M.Bukauskas.\