Skausminga išvyka į Atėnus: nuleistos rankos, netikėtas „Žalgirio“ žudikas ir išryškėjęs kritinis komandos trūkumas (1)

 „Net nežinau, ar verta kalbėti apie antrąją pusę. Gali traukti statistiką ir kitus kokius tik norite skaičius. Nėra jokio komentaro apie šią mačo pusę“, – taip po košmariškai pasibaigusių rungtynių Atėnuose sakė „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas.

23:62. Tai yra pragariškas antros pusės rezultatas, kai po pertraukos „Žalgiris“ visiškai sudėjo ginklus rungtynėse su Atėnų „Panathinaikos“ komanda.

Nors „Žalgiris“ ir gyvena atkarpoje žaidžiant be perimetre talentingiausio komandos žaidėjo Isaiah Tayloro, į mačą kauniečiai atvyko su keturių pergalių serija žaisti prieš vieną blankiausiai Eurolygoje atrodančių komandų.

Net ir nežaisdamas pavyzdinės pirmos mačo pusės, „Žalgiris“ įvykius OAKA arenoje per pirmuosius du kėlinius kontroliavo. Puolime tarsi veikė žaidimas per Edgarą Ulanovą, kibi gynyba visiškai išbalansavo Dejano Radonjičiaus auklėtinius, kurie neturėjo didelių variantų ir prieš „step out“ situacijose tvarkingai besielgusio Lauryno Biručio faktorių.

Pasyvus Derickas Williamsas absoliučiai plaukiojo gynyboje, ir buvo apšokinėtas tiek Achille Polonaros, tiek Rolando Šmito. PAO liko žaisti su vienintelio Dwayne'o Bacono situacijomis žaidime vienas prieš vieną, tačiau ir jo pavienės pastangos buvo labai sunkios, bandant atakuoti prieš kibų Arną Butkevičių.

„Žalgiris“ iki pertraukos penkiolikos taškų persvarą turėjo prieš komandą, kuria, panašu, nebetiki net jos pačios sirgaliai. OAKA arenoje rungtynes gali stebėti 19,4 tūkst. sirgalių, tačiau anot oficialaus protokolo, jų susirinko vos kiek daugiau nei 3 tūkstančiai. Tam įtakos turėjo ir šalimais vykęs futbolo „Panathinaikos“ klubo mūšis Graikijos taurėje, tačiau atmosfera Eurolygos mače Atėnuose bet kuriuo atveju buvo nyki.

Visi šie faktoriai tarsi užmigdė „Žalgirį“, kurio žaidėjai, panašu, nusprendė, kad darbas rungtynėse atliktas per vos du kėlinius. PAO nuo pirmų trečio kėlinio minučių čiupo už gerklės „Žalgirį“, greitai išlygindami rezultatą. Tritaškiais užsikūrės Parisas Lee iškart siuntė signalą, kad Lietuvos krepšinio flagmanas Graikijos su tokia lengva pergale nepaliks.

Tačiau į tą signalą „Žalgiris“ taip ir nesureagavo – dar vienas spurtas 14:0 galutinai pribaigė Kauno klubą, ir antra ketvirto kėlinio pusė tapo tik formalumu, kurioje D. Radonjičius net turėjo šiame sezone sau itin retą prabangą leisti debiutuoti jaunam 17-mečiui graikui Alexandui Samontourovui.

Tačiau kas atsitiko, kad iš tvirtai įvykius kontroliavusios komandos, „Žalgiris“ po pertraukos tapo patrankų mėsa? Juolab, kad ir „Panathinaikos“ žaidime po pasitarimo rūbinėje taktiškai pernelyg daug dalykų nesikeitė.

„Vis dar iki galo sunku suprasti, kas įvyko. Bandant ieškoti kažkokių priežasčių, visų pirma, toks vaizdas, kad per anksti patikėjome pergale. Abejose pusėse, tiek puolime, tiek gynyboje, visai nesužaidėme, buvo atvirkštinis vaizdas. Viskas prasideda nuo žaidėjų kontrolės, mus nemažai paveikė, kad žaidėme be dar vieno savo įžaidėjo, visa komanda pralošė, bet, didžiąja dalimi, yra nemažai gynėjų kaltės“, – pasakojo Kazys Maksvytis.

Didžiausiu duobkasiu tapo P. Lee pasirodymas tiek gynyboje, tiek ir puolime. Kad ūgiu gamtos neapdovanotas 183 cm ūgio mažylis yra vienas kibiausiai besiginančių Eurolygos žaidėjų, žino kiekvienas bent minimaliai turnyro kovas stebintis aistruolis. Tačiau su trimis perimtais kamuoliais P. Lee šįkart Lukui Lekavičiui ir Doviui Giedraičiui įvarė maksimalią baimę. P. Lee stipriai prisidėjo prie dar vieno „Žalgiriui“ žudikišku tapusio rodiklio – net 31 praleistas taškas po kauniečių klaidų. Su tokiu skaičiumi išvykoje laimėti yra praktiškai neįmanoma, ir vien šis rodiklis indikuoja kokia prasta buvo „Žalgirio“ atakų organizacija.

P. Lee taip pat niekada nebuvo ir metikas. Anaiptol, nestabilus metimas visada buvo elementas, mažinęs amerikiečio akcijas rinkoje. Šio sezono tritaškių pataikymas (32,1 proc.) apskritai yra net žemiausias jo karjeroje, rungtyniaujant bet kuriame europiniame turnyre.

Lekavičius trečio kėlinio pradžioje prieš P. Lee tikėjosi gintis lendant pro užtvaros apačią, nors anot K. Maksvyčio, buvo tartasi priešingai.

„Susitarimo eiti per apačią nebuvo“, – po mačo tvirtino K. Maksvytis.

Visgi pirmais metimais pasitikrinęs iš distancijos, amerikietis vėliau pradėjo mesti ir per rankas, ir po driblingo, kas jo karjeroje nėra dažnas reiškinys. Taip „Žalgiris“ leido sužaisti geriausią karjeros mačą žaidėjui, kuris tokio Eurolygoje dar niekada nebuvo sužaidęs. Penki pataikyti tritaškiai yra pakartotas P. Lee karjeros rekordas ir didžiausias skaičius šiame sezone.

Antra mačo pusė tapo vadovėliniu pavyzdžiu, kaip stipriai, net ir žaidžiant prieš kuklią „Panathinaikos“ ekipą, „Žalgiriui“ trūksta individualiai pajėgaus gynėjo. L. Lekavičiui buvo galima prognozuoti geras rungtynes, kadangi tai yra vienintelis „Žalgirio“ likęs gynėjas, galintis intensyviai atakuoti G. Papagiannio ir A. Gudaičio gynybą. Teoriškai, tai turėjo būti puikus L. Lekavčiiaus mačas, bet galiausiai jis tapo neišsipildžiusiu faktoriumi.

Tomas Dimša, statytas į pagrindinio įžaidėjo slides, mačą baigė su nuliu rezultatyvių perdavimų. Visa komanda jų atliko tik 10. Tiesa, šio rodiklio sureikšminti stipriai nereikėtų, kadangi tai buvo jau ketvirtas kartas šį sezoną, kuomet „Žalgiris“ rungtynėse atlieka 10 ar net mažiau rezultatyvių perdavimų, ir dvejose iš tų ketverių rungtynių pergales iškovoti pavyko. Tiesa, skirtumas tas, kad tuomet žaidimas buvo paremtas situacijomis vienas prieš vieną, o dabar draskyti varžovų baudos aikštelės tiesiog nebeliko kam.

„Žalgiris“ dabar gyvena mėnesio laikotarpiu, kuomet būtina tiesiog pralaukti I. Tayloro sugrįžimo, nors ir pats amerikietis dar nėra visapusiškai įrodęs, galintis tapti svarbia komandos ašimi.

Ir kita savaitė lengvesne netaps – laukia „Anadolu Efes“ ir „Partizan“ barjerai. Ir nors „Žalgiris“ turnyro lentelėje vis dar yra labai patogioje situacijoje, du paleistus mačus kovose su PAO namie ir išvykoje kauniečiai reguliariojo sezono pabaigoje gali prisiminti labai skaudžiai.