Leik Pleside baigėsi žiemos Universiada: Lietuvos delegacija pakartojo geriausią rezultatą istorijoje
lssa.lt nuotr. | Organizatorių nuotr.
Sausio 22 d. Leik Pleside oficialiai baigėsi 11 dienų trukusios FISU pasaulio žiemos universitetų žaidynės (Universiada). Uždarymo ceremonijoje, vykusioje Leik Plesido olimpiniame centre, atsisveikina su daugiau kaip 1400 studentais sportininkais iš 46 šalių, atstovaujančių daugiau nei 540 universitetų dalyvavusių 12 žiemos sporto šakų.
„Negali būti jokių abejonių: Leik Plesidas yra žiemos sporto legendų vieta. Mums tai primena, kai tik įeiname į šį pastatą ir matome „Stebuklo ant ledo“ priminimus. Žinojome, kad tai yra labai ypatinga vieta ir mums teko garbė būti jos dalimi“, – sakė laikinai einantis FISU prezidento pareigas Leonzas Ederis.
Leik Pleside taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas klimato kaitos temai. Universiados rengėjai ragino prisijungti prie „žiemos išsaugojimo“ iniciatyvos.
31-osios žiemos FISU pasaulio universitetų žaidynės buvo tik antrasis kartas, kai žaidynės iškeliavo už Europos ar Azijos ribų. Tačiau „toli nepabėgome“, Japonijos komanda bendroje medalių įskaitoje užėmė pirmą vietą ir iškovojo 48 medalius (21 aukso, 17 sidabro ir 10 bronzos). Korėjos Respublika užėmė antrąją vietą su 29 medaliais (12 aukso, 8 sidabro ir 9 bronzos), o Kanada iškovojo 13 medalių (6 aukso, 1 sidabro ir 6 bronzos) ir buvo trečia. JAV komanda liko 8 vietoje – 17 medalių (3 aukso, 8 sidabro ir 6 bronzos). Geriausią savo rezultatą istorijoje pakartojusi Lietuvos delegacija su 1 sidabro medaliu šalių įskaitoje pasidalino 22-23 vietomis su Slovakija. Medalius iš viso laimėjo 25 šalių atstovai.
Lietuvos olimpietis Andrejus Drukarovas iškovojo sidabro medalį Alpių dvikovėje. Jis „Super G“ ir slalomo trasas įveikė per 1 min. 43,37 sek. Sidabro medalis iškovotas po 30 metų pertraukos. Per visą dalyvavimo žiemos universitetų žaidynėse istoriją Lietuvai sidabro medalį yra iškovojusi 1993 m. Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pora (dailusis čiuožimas), bronzos – 2013 ir 2015 m. Agnė Sereikaitė (greitasis čiuožimas greituoju taku).
A.Drukarovas dalyvavo kalnų slidinėjimo dvikovėje, slalome supermilžine ir didžiajame slalome. Tuo tarpu slalome jis nestartavo.
Lietuvos sportininkų pasirodymai 2023 m. FISU pasaulio žiemos universitetų žaidynėse:
Andrejus Drukarovas:
Alpių dvikovė: „Super G“ ir slalomas – 2 vieta (1 min. 43,37 sek.), viso 50 dalyvių.
Slalomo „Super G“ rungtis - 4 vieta (58,90 sek.), viso 49 dalyviai.
Didysis slalomas – likus iki finišo keliems metrams fortūna nusisuko nuo sportininko ir deja, bet nebaigė trasos, viso 95 dalyviai.
Aleksandra Golovkina – dėl patirtos traumos čiuožėja turėjo praleisti savo pasirodymą.
Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė – dailusis čiuožimas – 11 vieta, viso 13 dalyvių.
Per uždarymo ceremoniją prezidentas Leonzas Ederis perdavė FISU vėliavą Stefano Lo Russo, Torino (Italija) merui, 2025 m. FISU pasaulio universitetų žaidynių šeimininkui.