Į Lietuvą grįžęs R.Baciuška: apie praėjusias liūdnas emocijas, sunkų Dakarą, nesuprastą problemą, būsimus tikslus ir persikėlimą į automobilių klasę (1)
Rokas Baciuška l Irmanto Gelūno/BNS Foto nuotr.
Pirmadienį į Lietuvą sugrįžo antrą vietą 45-ąjame Dakare tarp T4 motobagių užėmęs lietuvis Rokas Baciuška, kuris gausiai susirinkusiems sirgaliams ir žurnalistams pademonstravo gautą beduino statulėlę.
R.Baciuška iki paskutiniųjų kilometrų bendroje T4 motobagių įskaitoje buvo pirmas bei turėjo daugiau nei 5 minučių persvarą prieš 18-metį lenką Eryką Goczalą, tačiau tada nusisuko priekinis kardanas ir lietuviui teko stoti bei jį nuimti. R.Baciuška finišavo rankose laikydamas nelemtą kardaną bei bendroje įskaitoje užimdamas antrą vietą.
Kone visus greičio ruožus R.Baciuška būdavo tarp TOP-5 motobagių, laimėjo tris etapus, tačiau tam nelemtame paskutiniame greičio ruože jo rezultatas buvo priešpaskutinis.
R.Baciuška ir jo šturmanas Oriolas Vidalis po finišo negalėjo sutramdyti ašarų, tačiau praėjus šiek tiek laiko lenktynininkas į viską žiūri pozityviai ir teigia, kad taip turėjo būti.
„Ar sunki statulėlė?“, – nuskambėjo pirmas klausimas.
„Na, pirmos vietos geriau būtų, bet yra kaip yra“, – sakė R.Baciuška.
– Kaip jautiesi?
– Gera, pagaliau Lietuvoje, nes dvi savaitės tos Saudo Arabijos rudos spalvos jau nusibodo. Smagu grįžti į Lietuvą.
– Vakar sakėte, kad yra liūdnos emocijos. Ar jau praėjo?
– Taip, jau viskas praėjo. Gyvenimas tuo nesibaigia, žinome viduje, kad mes esame čempionai, komanda liko patenkinta. Liko keturi pasaulio čempionato etapai, bandysime toliau kovoti.
– Ar pasveikinote 18-metį lenką Eryką Goczalą su pirma vieta?
– Taip, pasveikinau visą šeimą. Šaunuoliai jie, jiems pasisekė, o man – ne.
– Kaip jums šis Dakaras?
– Tikrai sunkus jis buvo visiems. Buvo ir lietaus, ir kopų. Buvo sunku ir mechanikams, bivakai skendo. Klausinėjau ir 15 metų važiuojančių lenktynininkų, sakė, kad Saudo Arabijoje sunkiausias Dakaras. Man antras ir jau tikrai sunkus.
– Ką jautėt, kai supratot, kad slysta pergalė prieš pat finišą?
– Kai jau kardanas nusisuko, supratau, kad jau viskas – „arivederči“ pirmai vietai ir reikia bent finišą pasiekti. Dar gerai baigėsi, kad Marekas Goczalas gavo 2 minučių baudą ir mes išlikome antri. Visgi buvo kiti tikslai, bet viskas yra gerai, parodėme stabilumą, lipome ant podiumo. Bendroje įskaitoje tarp visų automobilių baigėme 22 pozicijoje, tai su bagiu užimti tokią vietą yra neblogas rezultatas.
– Koks dabar tikslas: su bagiu paimti pirmą vietą, ar pereiti prie automobilio?
– Su komanda turiu kontraktą kitais metais važiuoti visą pasaulio čempionatą T4 klasėje. Automobilis – palauks, bet su juo būtų įdomu. Būtų ir rezultatas, nes yra šansų pakovoti.
– Dėl ko buvo tos tiek jūsų, tiek šturmano ašaros po finišo?
– Dėl liūdesio... Nes 138 kilometras, paskutinis etapas.. Geriau būtų atsitikę antrame etape, kur reikėjo važiuoti virš 400 kilometrų. Atsitiko paskutinę dieną.. Negalėjo niekas to nuspėti.
– Ar kalbėjote su komanda, kodėl taip atsitiko?
– Visi sakė, kad nėra taip buvę. Reiškia turėjo taip atsitikti, nelemta buvo laimėti.
– Ar ši statulėlė sunkesnė nei buvusi? (2022 m. R.Baciuška laimėjo trečią vietą, – aut. past.).
– Ne dėl statulėlės važiuojame, važiuojame dėl garbės ir kovoti dėl pirmos vietos. Tų statulėlių dar bus.
– Spėsite atšvęsti?
– Noriu namo, noriu pirtelės, nes nusibodo ta Saudo Arabijos aplinka. Lietuvėlėje yra labai gerai.
– Kada kitas startas?
– Už trijų savaičių. Savaitę pailsėsiu, bet reiks ir Lietuvoje padirbėti.
– Ar turite planų, ką aptarsite su komanda?
– Tik vienas tikslas – laimėti pasaulio čempionatą. Kažkada tikslas bus T1+ kategorija, bet palaukime, dar renkame patirtį. Stabilumas yra, kam šokti aukščiau, reikia dar viską apsiuostyti.
– Prieš važiuojant į Dakarą sakėte, kad kaip pasaulio čempioną, jus medžios. Pajautėte tai?
– Taip, kai važiuoju su „Red Bull“ komanda jaučiasi tas dėmesys. Mačiau visos komandos liūdesį, nes 36-ame kilometre mes turėjome 6 minučių persvarą ir turėjome viską ant delno. Svarbu, kad finišavome ir dar antri, bet 2-3 vietos – ne, svarbu pirma.
– Kai lietuviams taip nesisekė Dakare, ar jautėte, kad turite palaikyti tą intrigą?
– Po pusę Dakaro išsiaiškinau, kad būsiu geriausias, nes mano komanda yra pati geriausia. Aš pats daug dėjau pastangų. Pirmąsias dienas vairuotojai norėjo viską išsiaiškinti, bet jeigu vieną padangą prakirtai, nereikia lėkti kuo greičiau, reikia taupyti jas iki finišo. Kam prakirsti ir tada stovėti? Juk dvi savaites vyksta Dakaras. Turi ramiai su šaltu protu važiuoti, nes visko gali būti. Reikia taupyti techniką.
– Jaunas, bet labai kantrus?
– Taip, kantrus. Kažkaip pasisekė man, todėl gal ir važiavau už „Red Bull“ komandą, nes tas jaunatviškumas, stabilumas, mąstymas yra vyresnis.
– Kaip vertinate šturmano darbą?
– Labai puikiai. Kada norėjome galėjome paspausti, kada norėjome galėjome atleisti. Bet ir jis sako, kad galėjo taip atsitikti 5-6 dieną, o ne paskutinę. Žmogus pirmą kartą irgi stovėjo ant podiumo, nors važiavo keturis kartus Dakare.
– Ar po finišo išleidome keiksmažodį?
– Ne, pamačiau fanus, šeimą, viskas buvo džiugu. Labai ačiū visiems, kurie palaikėte tiek ten, tiek už ekranų. Mūsų maža šalis, bet Dakarą stebi ir ta visa emocija mus kelia į viršų.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
