Vėl tarp šešių pajėgiausių pasaulio biatlonininkų atsidūręs V.Strolia: „To reikėjo emociškai“
Vytautas Strolia (kairėje) | Christian Manzoni/IBU nuotr.
Biatlono meka laikomame Rūpoldinge ir toliau rašoma Lietuvos istorija. Šiame Vokietijos miestelyje vykstančiame pasaulio biatlono taurės etape praėjusiais metais Vytautas Strolia užėmė 4 bei 5 vietas atitinkamai sprinto ir persekiojimo rungtyse, tuo tarpu sekmadienį vykusiose bendro starto varžybose mūsiškiui pavyko finišuoti šeštam – iki šiol jokiam Lietuvos atstovui nebuvo pavykę prasibrauti į šios prestižinės rungties 15-uką.
15 km distancijoje V.Strolia suko vos vieną baudos ratą (šaudymas 0+0+0+1) bei nugalėjusiam norvegui Johannesui Thingnesui Boe (1+0+1+1) nusileido 55,6 sek. Norvegijos biatlonininkai užėmė pirmas keturias pozicijas: antras finišavo 19,3 sek. atsilikęs Vetle Sjaastedas Christiansenas (1+0+1+0), trečias – 35,3 sek. nugalėtojui pralaimėjęs Sturla Holmas Laegreidas (1+0+1+0), o ketvirtas – 36,4 sek. broliui nusileidęs Tarjei Beo (0+0+0+1).
5,9 sek. V.Strolią pranoko paskutiniame rate jį aplenkęs prancūzas Emilienas Jacquelinas (0+1+1+0). Iki šiol aukščiausia geriausio Lietuvos biatlonininko pozicija šiame sezone buvo iškovota pirmame planetos taurės etape Kontiolahtyje (Suomija) – ten jis 20 km asmeninėse lenktynėse užėmė 8 vietą.
– Pirmą kartą šį sezoną patekote į gėlių ceremoniją, pirmą kartą istorijoje Lietuvos atstovas pateko į bendro starto rungties Top-15. Kokios emocijos po istorinio pasirodymo? Kaip klostėsi varžybos?, – biathlonltu.com paklausė V.Strolios.
– Šios gėlių ceremonijos reikėjo ne tik man, bet ir treneriams. Laukėm ir laukėm, buvome arti jos – pagaliau pavyko. Labai džiaugiuosi ir dėl savęs, ir dėl trenerių, komanda gavome motyvacijos bei pozityvo. Kalbant apie pačias varžybas, komandos personalas puikiai paruošė slides, o trasos būklė palyginus buvo labai gera – prie šiltos temperatūros trasa buvo gana kieta, man tai paranku. Šaudymas bei teisingas jėgų išdėstymas šiandien taip pat padėjo, galėjau varžytis su lyderiais, važiuoti už nugarų ir nesiplėšyti. Visada važiuodavau už kažko, išskyrus ketvirtame rate, kai Johannesas ir grupė truputį pabėgo, tačiau planas buvo važiuoti savo tempu, o ne virš galimybių ribų. Paskutiniame rate buvo sunku, sukilo vėjas. Finiše kiek išėjo, tiek važiavau, atidaviau savęs kiek galėjau. Šiaip esu tikrai labai patenkintas, viskas tvarkoje.
– Minėjote, jog pernai iškovota penkta vieta persekiojimo rungtyje buvo malonesnė už ketvirtąją sprinte. Ar ir šiandienos pozicija kontaktinėse varžybose suteikia daugiau pasitenkinimo?
– Užimti kontaktinėje kovoje aukštą vietą emociškai yra maloniau. Viskas matoma, turi būti visiškai kitokia kantrybė, kai kiti vejasi tave. Esu labai laimingas, kad bendro starto rungtyje pavyko užimti tokią vietą. Reikėjo tos gėlių ceremonijos emociškai, labai džiaugiuosi, kad pavyko tą padaryti šiandien.
– Po trečiadienį vykusių asmeninių varžybų išvykote į Antholcą bei vakar sugrįžote. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
– Taip nusprendėme dėl pasaulio čempionato – kuo anksčiau pakilti į aukštikalnes, kad ten išbūti kuo daugiau dienų prieš pasaulio čempionatą. Jei būčiau nepatekęs į masinį startą, būčiau ten ir likęs, bet kadangi turėjau tokią progą sudalyvauti bendro starto rungtyje, nesinorėjo jos praleisti. Vakar vakare grįžau, sudalyvavau ir tuoj vėl išvažiuoju. Tiesiog tam, kad pasiekčiau maksimalų aukštikalnių efektą bei kuo geriau pasiruoščiau pasaulio čempionatui.
– Per gėlių ceremoniją šiltai bendravote su tituluotais varžovais. Ar jaučiatės, kad ryškiausios planetos žvaigždės jus atpažįsta bei pripažįsta?
– Biatlonininkai, su kuriais teko bendrauti, visi labai draugiški. Palaikome vienas kitą ir pasidžiaugiame už vienas kitą. Kai patenkame į šešetuką, visi būname patenkinti. Manau, kad mane varžovai pažįsta. Kai Kontiolahtyje varžėmės persekiojime, norvegų treneris Tarjei‘ui Boe sakė, jog už nugaros važiuoja Strolia – tai bent pavardę žino (juokiasi – aut. past.). Kai ne pirmą kartą šešetuke, normalu, kad žinome vienas kitą.