Garsus sveikuolis A.Dzeranovas papasakojo apie savo grūdinimosi įpročius ir patarė, nuo ko reikėtų pradėti kitiems

 Šešerius metus, arba daugiau nei 1 900 dienų, – tiek laiko sveikos gyvensenos praktikas Alanas Dzeranovas kasdien lenda į šaltą vandenį ir kitaip grūdina savo organizmą. Kiek tai reikalauja laiko, kokia iš to nauda ir kada pastarąjį kartą jis sirgo? Ar tai padėjo išvengti kovido?

Šaltame vandenyje – 20 minučių

Grūdinimosi patirtimi lapkričio 25–27 d. LITEXPO parodoje „Būkite sveiki!“ besidalysiantis ir pranešimą apie grūdinimosi meną joje skaitysiantis A. Dzeranovas sako, kad grūdinimasis į jo gyvenimą atėjo natūraliai, mat jis ir prieš tai praktikavo sveiką gyvenseną.

„Mane sveikuolių sąjungos nariai vis kviesdavo prisijungti prie jų daromų žieminių iššūkių, bet aš atsisakydavau. Man atrodė, kad grūdinimuisi reikia rimčiau pasiruošti, kad tai nebūtų tik pasipliuškenimas ežere su draugais. Galiausiai vieną vasaros dieną pasakiau sau, kad pradedu grūdintis, po truputį, bet labai drausimingai ir reguliariai. Pirmiausia iš komforto zonos organizmą pradėjau vesti eidamas maudytis ežere anksti ryte ir vakare, kai koją kišti į vandenį reikia tam tikrų pastangų. Atėjus rudeniui nesustojau ir tęsiau maudynes atvėsusiame vandenyje. Taip pat ir žiemą. Ir štai jau beveik 2 000 dienų kasdien grūdinuosi šaltame vandenyje“, – pasakojo A. Dzeranovas.

Sveiko gyvenimo entuziastas teigia, kad vos pradėjęs eiti grūdinimosi keliu jis turėjo įvairių asmeninių tikslų. Iš pradžių siekė kuo ilgiau ištverti šaltame vandenyje. Pavyzdžiui, išbūti 1 min. eketėje. Vėliau iššūkiu tapo 5 min žyma. Galiausiai A. Dzeranovas pasiekė ir 20 min. ribą. Tačiau tokie iššūkiai, jo teigimu, tėra šalutiniai dalykai.

„Tai tik tam tikras ego paglostymas, būdas pasirodyti socialinėje medijoje ar žiniasklaidoje. Tačiau iš esmės grūdinimosi tikslas – disciplinuotas nenutrūkstamas procesas“, – nurodė sveikos gyvensenos praktikas, kurio naujausias iššūkis – nuo pavasario iki pat pavasario lauke mūvėti šortus.

Daug grūdinimosi patirties turintis A. Dzeranovas sako, kad kūno grūdinimas šaltame vandenyje ar tiesiog šaltyje tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi, kuriai per dieną skiria nuo 10 iki 40 min.

Alanas Dzeranovas | Organizatorių nuotr.

„Laiko sąnaudos priklauso nuo to, ką tą dieną darau. Tarkime, taikant savo metodiką man užtenka ir 10 min. Jei šalčio praktiką atlieku pagal Wimo Hofo techniką, tuomet reikia maždaug 20 min. Jei plaukiu, užtrunku dar daugiau. Aišku, man patogu, kad gyvenu nuosavame name, šalia kurio yra ir vandens telkinys. Todėl galiu sau leisti kartais ir 40 min. sportuoti nuogas. Tuomet kūnas įšyla iš vidaus, o išorė gauna šalčio dozę. Na, o jei tenka pasitenkinti tik šaltu dušu, po juo turiu stovėti apie 9 minutes – tik tuomet gaunu norimą pojūtį ir atiduodu reikiamą duoklę kūnui“, – pasakojo garsus grūdinimosi praktikas.

Vandenyje, kurio temperatūra yra maždaug 3 laipsniai, A. Dzeranovas vidutiniškai per dieną išbūna apie 3–4 minutes, nors dažnam, jo teigimu, pakaktų ir 2 minučių. Per tiek laiko organizmas tikrai gautų visas šios praktikos naudas.

Kas gali grūdintis, o kas turėtų pasisaugoti?

Kalbėdamas apie šiuolaikinį gyvenimą, A. Dzeranovas tikino, kad didžiausia šių laikų problema yra ta, jog žmogui stinga ne užsigrūdinimo, bet jis patiria per didelę šilumą. Šaltis, vėsuma ir temperatūros kaita ilgą laiką žmonėms buvo įprasta norma.

„Manau, kad pirmiausia reikėtų pradėti galvoti, kaip savo aplinkoje sumažinti šilumą, o ne kaip gauti kuo daugiau šalčio“, – akcentavo sveikos gyvensenos specialistas, kurio įsitikinimu, grūdintis iš esmės gali kiekvienas, jei tik išvengiama kraštutinumų.

Anot jo, nebūtina kiekvienam iškart šokti į eketę, galima rasti savo grūdinimosi būdą. O prieš imantis šios praktikos patartina įsitikinti, ar sveikatos būklė leidžia nardinti kūną į šaltą vandenį, dėl ko širdies raumuo ir kraujagyslės labai susitraukia ir patiria didelį krūvį.

„Būtų gerai, jei žmonės, turintys širdies ar kraujagyslių ligų, odos, neurologinių ar kitokių lėtinių sutrikimų, pasikonsultuotų su savo gydytoju dėl grūdinimosi galimybės. Turint tokio pobūdžio negalavimų tikrai nerekomenduoju šokti į eketę ir versti kalnus. Bet grūdinti kūną vis tiek galima, tik nuosaikiau. Pavyzdžiui, būnant vėsiame ore, apsipilant vėsiu vandeniu, nardinant pėdas į šaltą vandenį ar tiesiog pasivaikštant po rasotą pievą“, – patarė A. Dzeranovas.

Jo teigimu, neprotingai elgiasi ir tie, kas į eketes neria apsvaigę nuo alkoholio. Tai gali pražudyti, nes kūnas patiria milžinišką krūvį tiek dėl alkoholio, tiek dėl šalčio. Geriau savo galimybes nerti į ledinį vandenį taip pat turėtų įvertinti ir tie, kas kaitinasi pirtyse.

„Nereikia vaizduoti erelio ir iš pirties bėgti į eketę. Jei niekada nesi to daręs, geriau pabandyk apsiprausti šaltu vandeniu, kojas įmerk ar lįsk tik iki juosmens. Drąsuolių pasitaiko labai daug, bet praktika rodo, kad tokiems paskui gali tekti susidurti su širdies problemomis, o kai kurie, deja, apskritai nebeišneria“, – sakė grūdinimosi žinovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad net ir patyrę pirties entuziastai neturėtų ilgai lindėti šaltame vandenyje, nes įkaitus kūnui atsiveria poros, o kai jos atviros – kūnas šilumą atiduoda ir atvėsta gerokai sparčiau. Prisikaitinimas ir staigus šokimas į šaltį, pašnekovo teigimu, yra bene dažniausia grūdinimosi klaida.

A. Dzeranovas taip pat atkreipė dėmesį į hipotermijos – kritinį viso kūno atvėsimo – pavojų, kuris kyla, jei šaltame vandenyje būnama per ilgai.

„Vandenyje reikėtų būti tik tol, kol jautiesi ramiai ir nekyla drebulys. Jei pradedi drebėti – tai yra pirmas hipotermijos požymis ir ženklas, kad tikrai reikia lipti iš vandens“, – patarė grūdinimosi praktikas.

Anot jo, geriausia grūdintis neperlenkiant lazdos ir nesiekiant pagerinti kokių nors rekordų. Šaltame vandenyje ar šaltoje aplinkoje išbūti pakanka tiek, kiek emociškai žmogus yra nusiteikęs. O svarbiausia, kad tai darant būtų išlaikoma ramybė.

„Gal ir smagu su draugais įšokti į šaltą vandenį ir greitai su šūksniais bėgti atgal, bet grūdinimasis yra ne tai. Grūdintis – reiškia sutvarkyti kvėpavimą ir suvaldyti emocijas. Kad ir 15-ai sekundžių“, – aiškino sveikos gyvensenos praktikas.

Ar grūdinimasis apsaugo nuo sirgimo?

Paklaustas, kada pastarąjį kartą A. Dzeranovas sirgo, šis prisiminė, kad jį prieš metus, kaip ir daugelį pasaulio gyventojų, buvo paguldęs kovidas. „Sirgau visą savaitę ir jaučiau daugumą tai infekcijai būdingų simptomų, buvo tikrai nesmagu. Tačiau be to atvejo negalėčiau tiksliai pasakyti, kada dar sirgau, bet galiu pasidžiaugti, kad jau 15 metų nevartojau vaistų“, – tikino pašnekovas.

Jis pripažįsta, kad retkarčiais jo nosis užsikemša ir gerklę kartais peršti, tačiau į rimtesnį susirgimą tai jau kurį laiką nebeišsivysto.

„Žinote, ir ruoniai serga. Grūdinimasis nėra kažkokia panacėja. Juk, pavyzdžiui, vaikai gali atnešti kokį virusą iš mokyklos ar darželio. Bet svarbiausia, kaip sergi, koks būna organizmo atsakas. Gal kūnas duoda atkirtį, yra tvirtas, todėl po poros dienų vėl gerai jautiesi“, – akcentavo A. Dzeranovas.

Alanas Dzeranovas | Organizatorių nuotr.

Jis taip pat pabrėžė, kad grūdinimosi praktika sveikatai padeda ne tik fiziologine, bet ir psichologine prasme.

„Grūdinimosi naudų sveikatai yra daug. Dėl jo imuninis atsakas būna tvirtesnis, o kūno sistemos tampa jautresnės, atsparesnės ir geresnės. Tai bene lengviausiai pastebima sumažėjus atvejų, kai varva nosis ar kabinasi peršalimo ligos. Be to, grūdinantis stimuliuojama rudųjų riebalų gamyba ir mankštinama kraujotakos sistema. Tačiau viena svarbiausių ir dažniausiai praleidžiamų naudų – žmogaus atsparumas stresui. Ne tik tam, kurį jaučia kūnas dėl pakitusios temperatūros, bet ir dėl gyvenime susidarančių situacijų, kai kyla nerimas ar įtampa. Dėl to besigrūdinantis žmogus gatvėse, spūstyse, šeimoje, darbe ir kitur į įvykius reaguoja ramiau“, – aiškino A. Dzeranovas.

Jo teigimu, ramybės grūdinimąsi praktikuojančiam žmogui suteikia ir tai, kad dažniau būnama gamtoje, kur pasijuntama jos dalimi. Gerai nuteikia ir kasdienis inidividualus ritualas, kuriuo tampa grūdinimosi procesas.

„Pavyzdžiui, pasakai sau, kad nusiplauni blogų žmonių energiją ar pasisemi energijos iš kosmoso, jei esi po atviru dangumi. Gali ir padėkoti šalčiui. Kiekvienas pasirenka savo priėjimą“, – vardijo pašnekovas.

Ilgainiui, anot A. Dzeranovo, grūdinimasis tampa gyvenimo dalimi ir filosofija, kuri daro įtaką ir kitoms gyvenimo sritims – imi sveikiau maitintis, kitaip žiūrėti į gyvenimą, tampti kieno nors mentoriumi ir padedi atrasti grūdinimąsi.

Norintieji pradėti grūdintis, pašnekovo teigimu, turėtų nesiremti viena konkrečia formule. Jiems patariama paskaičius medžiagą, kurios internete yra labai daug, pabandyti susirasti priimtiną individualų kelią, o prieš žengiant į grūdinimąsi kiekvienas turi suprasti, kad reikia pradėti ne nuo kūno, o nuo proto.