Jaunasis „spartietis“ R.Lekys: „Turiu svajonę, kuri mane patį gąsdina“
Rytis Lekys l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Laukiu kovos! Kol kas jaudulio nėra, bet žinau, kad jis tikrai atsiras. Nemanau, kad reikia su juo kovoti. Jau žinau, jei bandysiu su juo kovoti, jis mane pasiglemš ir tik sutrukdys siekti gero rezultato“, – sportas.lt sakė devyniolikmetis „Sparta Fight Gym“ kovotojas Rytis Lekys, su nekantrumu laukiantis kovos KOK ringe.
Nereikia manyti, kad jaunasis ambicijų kupinas vaikinas bus naujokas KOK ringe. Pirmą kartą šio turnyro ringą „spartietis“ išbandė būdamas vos šešiolikos, vėliau į jį žengė po metų.
Šįkart lapkričio 26 dieną Rygoje vyksiančiame KOK'105 vilnietis svorio kategorijos iki 81 kilogramo kovoje susitiks su latviu Einaru Golbergu.
„Kol nematėte manęs KOK ringe, spėjau prasivesti nemažai kovų mėgėjų turnyruose. Niekada nebuvau sustojęs, – sakė R.Lekys. – Manau, subrendau ir kaip žmogus, ir kaip kovotojas. Kovos stilius? Tikiu, kad ir čia pats tinkamiausias žodis – „subrendo“. Visapusiškai patobulėjau. Vienas dalykas tikrai nepasikeitė – tvirtas charakteris“.
Pasak R.Lekio, besitreniruojant „Sparta Fight Gym“ be stipraus charakterio būtų sunku. Pats kovotojas jau šešerius metus prakaitą lieja su „spartiečiais“. „Tik neklausk, ką reiškia būti spartiečiu, – nusijuokė R.Lekys. – Nes aš negaliu to pasakyti, kadangi nesu sportavęs kituose klubuose. Gal šiek tiek viskas pasimato, kuomet nuvykstame sparinguotis į kitas sales. Bet tegul apie „Spartą“ kalba tie, kurie atėjo iš kitų klubų... Aš tik žinau, kad turiu puikų trenerį, nuostabią komandą. Visi kalba apie „Spartą“, tačiau aš čia užaugau, būti spartiečiu man yra įprasta ir kasdieniška“.
Prabilęs apie ateitį koviniame sporte, R.Lekys užsiminė, kad daugiausiai dabar kyla klausimų dėl svorio kategorijos.
„Manau, ji kils, – nusišypsojo kovotojas. – Nes tilpti į 77 kilogramų svorio kategoriją dabar būtų sudėtinga. Todėl profesionalų ringe teks kilti iki 85 kilogramų. Jau dabar „vaikštau“ apie 86-87 kilogramus. Todėl tikiu, kad metams bėgant, nekils problemų su tais 85 kg... O ir ūgis mano yra tinkamas (apie 188 cm – aut.past.). Juokas juokais, bet nuo debiuto KOK paūgėjau tik 3 centimetrais. Tuomet buvau aukštas ir kūdas – kovojau svorio kategorijoje iki 71 kg, o dabar aukštas ir ne toks jau ir kūdas“.
R.Lekys neslepia – lygiuojasi į bendraklubį, „Glory“ čempioną Sergejų Maslobojevą.
„Jis man yra didžiausias autoritetas, – nė kiek nesudvejojo sportininkas. – Todėl norėčiau pasiekti tai, ką pasiekė jis. Noriu eiti jo pėdomis. Turiu svajonę, kuri mane patį gąsdina. Galutinis mano siekis, žinoma, „Glory“ čempiono diržas. Tikiu, kiekvienas kikboksininkas apie tai svajoja. O dėl svorio kategorijos nesuku galvos. Bus matyt. Tiesiog noriu siekti aukščiausių aukštumų“.
Augino „Spartoje“ R.Lekį ne tik S.Maslobojevas, tačiau treniruotėse kartu tenka dirbti su Henriku Vikšraičiu, Raimondu Krilavičiumi, Raimondu Avlasevičiumi, Ričardu Kuliu, neretai į salę užsukančiu Tomu Pakutinsku, anksčiau ir su Igoriu Osininu, Juliumi Mocka bei Janu Nausu.
„Visuomet turėdavau, ką vytis, – nusijuokė R.Lekys. – Bet, pamenu, kai tik atėjau į „Spartą“, reikėjo vytis savo bendraamžius. Daugelis jų sportavo nuo dešimties metų. Aš viską pradėjau būdamas beveik keturiolikos. Aš negalvodavau apie jokius henrikus, janus ir sergejus... Aš galvodavau kaip prisivyti savo bendraamžius. Taip atsirado užsispyrimas ir disciplina. Žinojau, kad turiu kasdien eiti į treniruotes ir dirbti daugiau negu kiti. Visada maniau, kad kiti turi daugiau talento. Todėl mano moto: „sunkus darbas gali nugalėti bet kurį talentą“. Esu pratęs sunkiai dirbti, to tikrai nebijau, nes žinau, kad sunkus darbas man padės siekti tikslų“.
R.Lekys sutinka, kad daugeliui žmonių, kurie nesportuoja, gali pasirodyti, jog kovotojo gyvenimas nėra sunkus.
„Taip, suprantu, kad žmonės galvoja, tik miegame, pasitreniruojame kelis kartus per dieną, valgome, vėl miegame, – šypteli sportininkas. – Bet mažai suprantančių, kad, pavyzdžiui, rytinės mūsų treniruotės, kuriose tobuliname savo fizines savybes, yra labai sunkios. Centrinė nervinė sistema tikrai išvargsta, pasidarai irzlus, prasideda pykčiai šeimoje, su draugais. Kasdien yra sunku, bet privalai atsikelti ir varyti toliau. Kaip sakau, išauni kavos ir eini į trasą. Niekas neklausia, ar esi pavargęs. Nes kai būsi ringe, nepasakysi, kad buvo sunku, kad esi pavargęs, todėl nesi pasirengęs kovai – gausi malkų ir bus viskas.
Pasak R.Lekio, sporte visada yra svarbiausia išmokti mėgauti pačiu procesu.
„Koks kovotojas norėčiau būti ateityje? Nenorėčiau prisirišti prie stilistikos... Nes visi priešininkai yra skirtingi, todėl prieš kiekvieną reikia šiek tiek pakoreguoti savo stilių, kad jiems būtų nepatogu, – kalbėjo R.Lekys. – Gal ir tau bus nepatogu, bet reikia, kad jiems būtų dar nepatogiau. Taip mus moko treneris Andrius Šipaila“.
Rygoje vyksiančiame KOK'105 „spartietis“ nebus vienintelis lietuvis. Organizatoriai skelbia, kad ringe žiūrovai išvys ir Beną Šorochovą („Dainralfas“) bei Naglį Tamaševičių („Fightersland“).
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
