Gražus D.Dirksčio gyvenimas: veidrodyje ir treniruotėse – žvėris, „džiunglėse“ – karalius, ringe – bebaimis „žaidėjas“ (4)
Dominykas Dirkstys | Scanpix nuotr.
„Turiu verslo idėjų, kurios nėra susijusios su sportu, „džiunglėmis“ – čia miestas didesnis, daugiau perspektyvų, – sportas.lt sakė prieš mėnesį į Vilnių iš Klaipėdos persikėlęs kovotojas Dominykas Dirkstys. – Pamačiau, kad ir sportinės perspektyvos čia yra didesnės. Vilniuje – aukšto meistriškumo sparingai, daug gerų trenerių. Įdomu pakeisti aplinką“.
„Muay Thai Imperijos“ kovotojas pabrėžė, kad pasiilgsta Klaipėdos, bet Vilniuje – tikrai smagu.
Virš 90 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“ turintis dvidešimtmetis D.Dirkstys, sulaukęs klausimo, ar Vilniuje žmonės atpažįsta, nusišypsojo: „Tikrai taip“.
„Labiausiai atpažįsta naktiniuose klubuose, – nusijuokė kovotojas. – Žmonės ten atsipalaidavę prieina, sako gražius žodžius. Nemažai susilaukiu negražių žinučių internete, bet kuomet susitinkame akis į akį, jos pradingsta – visi draugiški, malonūs. Aš irgi draugiškas. Gera energija. Nuolat matau, kad mieste mane atpažįsta, bet daugelis nedrįsta labintis“.
– Kalbant apie sekėjus socialiniuose tinkluose, tai buvo siekiamybė?
– Man visą laiką tai patiko. Smagu, kai gali savo sekėjams pateikti kažką įdomaus. Mačiau tame perspektyvą – kuo daugiau auditorijos pritrauki, tuo daugiau gali uždirbti ir sporte. Galima sakyti, kad tai buvo mano siekiamybė, bet viskas gavosi labai natūraliai. Tiesiog kėliau į socialinius tinklus, ką veikiu. Pasirodo, žmonėms patiko. Žinoma, turinį stengdavausi pateikti kuo įdomiau. Sekėjų skaičius augo.
– Tiesa, kad savo priešininkus irgi filtruoji pagal sekėjų skaičių?
– Atkreipiu į tai dėmesį. Kovotojų Lietuvoje yra neblogų, tačiau daugelis jų yra niekam nežinomi ir neįdomūs. Jeigu aš su jais kovosiu, viskas krenta ant manęs. Jeigu laimėsiu, žmonės labiau gerbti manęs nepradės, nes jie net nežinos, su kuo kovojau. Paprastas žmogus nežinos, kad tai buvo geras kovotojas, jis tiesiog numos „Ai, laimėjo“. Jei pralaimėsiu, aš labai daug atiduosiu savo priešininkui. Man užteko pabendrauti su Raimondu Krilavičiumi ir, pažiūrėkite, jo sekėjų skaičius pakilo nuo 1 iki 20 tūkst. Galima sakyti, kad aš sukūriau R.Krilavičių socialiniuose tinkluose. Socialiniuose tinkluose esu Raimondo tiatis.
– Po pergalės prieš Dovydą Rimkų iškart pasakei, kad ringe arba narve nori susitikti būtent su R.Krilavičiumi.
– Taip.
– Kodėl būtent Raimondas? Tu – kikboksininkas, jis – MMA kovotojas.
– Nei aš jo žinojau, nei jis man buvo įdomus. Tiesiog žmonės man pradėjo siųsti vaizdo įrašus, kuriuose R.Krilavičius kalbėjo apie mane, sakė norintis su manimi kovoti. Aš jam atsakiau, kad galime kovoti. Jis pasakė, kad jam reikia pinigų. Pasiūlėme jam pinigus. Tikrai gerą sumą. Jis atsakė, kad nori uždirbti tiek, kiek uždirbu aš. Nesupratau jo ėjimų. Jis mane iškvietė, norėjo pinigų, suma netiko. Tai buvo labai nelogiški ėjimai. Nesupratau. Tai sukėlė mano pyktį, todėl noriu jį pamokyti. Už šias nesąmones noriu prieš visą Lietuvą ringe pasiųsti jį miegoti.
– Ar įmanoma ši kova?
– Jis grįš iš JAV, su juo susitiks mano žmonės ir pateiks pasiūlymą, kuris tikrai turėtų tenkinti, ir, jei viskas OK, važiuojame!
– Socialiniuose tinkluose mačiau nuotraukas, kad buvai ir salėje, kurioje dažniausiai renkasi MMA kovotojai?
– Į MMA kovą eičiau tik su kovotojais, kurie taip pat yra boksininkai arba kikboksininkai. Nori pilno kovos? Dedamės pirštines, imtyniaujame, laužomės, pažiūrime, kuris daugiau supranta šiame sporte. Bet jei mes kalbame apie kovą su žmogumi, kuris visą gyvenimą yra paskyręs MMA, nesivelčiau. Esu kikboksininkas, daug metų į tai investavau, žinau, kad darydamas viską teisingai, galiu dominuoti šiame sporte. Jei norėčiau persiorientuoti į MMA, man reikėtų daug metų, skirtų imtynėms. Ir tai, manau, po kiek laiko atvažiuotų žmogus, kuris tai daro nuo vaikystės ir apžaistų mane. Aš tai puikiai suprantu. Todėl nesiblaškau, laikausi savo sporto, kuris su manimi yra nuo jaunystės.
– Kas toliau laukia kikbokse? Nes jeigu rinksiesi pagal sekėjų skaičių, bus sudėtinga... Revanšas su D.Rimkumi?
– Pirmoje kovoje aš jaučiausi labai blogai. Galėjau dominuoti, bet to nebuvo. Tai nebuvo geriausia mano versija. Todėl manau, kad D.Rimkus, jei nori revanšo, dar turėtų šį bei tą įrodyti. Tegul įveikia Remigijų Viršilą pagal bokso taisykles. Jei tai padarys, iškart „pasirašau“ revanšui... Kad ir kitą dieną. Bet nemanau, kad Dovydas galėtų greitai pasirengti kovai su manimi, kurioje dominuotų. Juk aš irgi analizuočiau klaidas, kurias padariau. Būčiau triskart geresnis negu buvau pirmoje mūsų kovoje.
– Jūsų kova – kaip manai, kuris labiau rizikavo savo reputacija?
– Manau, kad aplamai esu daugiausiai prarandantis kovotojas, kuris kovoja Lietuvos rinkoje. Nes, pažiūrėkime, D.Rimkus pralaimėjo, D.Rimkų vis vien visi myli, visi jam gražias žinutes rašo. Jeigu aš būčiau pralaimėjęs, mane būtų sumalę su šūdais. „Tu „džiunglėse“ kovoji tik su blogais kovotojais, atėjo geras kovotojas ir kirto tave, iš tavęs nieko gero, tu – ne kovotojas“, – tokį šūdą būčiau valgęs kokius du mėnesius be pertraukos. Todėl tikiu, kad šioje kovoje galėjau daug prarasti.
– Beje, apie kovas Lietuvos rinkoje. Žinau, kad tave bandė provokuoti „spartietis“ Raimondas Avlasevičius. Paskutinė jūsų kova ringe baigėsi lygiosiomis.
– Susitikome su Raimondu tą vakarą, kuomet vyko Sergejaus Maslobojevo titulinė kova. Aš jo paklausiau, kodėl jis kėlė tuos šūdinus „storius“, paklausiau, ar jam nepatinka, kaip kovoju. Jis neturėjo atsakymų. Net nesupratau, ką jis sako. Tik pasakiau, kad jis yra neįdomus. Pasakiau, kad jis turi būti bent kažkiek žinomesnis. Jis pasakė, kad tai supranta. Vieną kalbėjo savo „storiuose“, kita kalba gyvai. Atrodė lyg du skirtingi žmonės.
– Kiek sulauki įvairiausių pasiūlymų kautis?
– Realių kvietimų iš žmonių, kurie turėtų planą, kaip uždirbti, mažai. Dažniau sulaukiu įdomių idėjų iš žmonių, kurie nėra kovotojai. Bet negaliu su jais kautis. Nei man pačiam įdomu, nei kiti pripažins tokias kovas. Vieną kartą jau buvau surengęs tokį vakarą, kuomet socialiniuose tinkluose pasakiau, kad sukovosiu su visais per vieną vakarą, kas tik kvies mane į kovą. Buvo 9 žmonės, kviečiantys kautis. Atvažiavo penki. Visus iš eilės nukirtau pirmuosiuose raunduose. Įrodžiau šnekučiams, kad kovotojų lygis yra visiškai kitas: važiuokite, kas tik norite, apžaisiu, nereikės nei ištvermės, nei didelės jėgos. Nukirtau ir sulaukiau krūvos blogų žinučių, kuriose kartojosi klausimas, kaip galiu kautis su tokiais. O aš tik norėjau parodyti, kad šitame žaidime mes kalbame apie lygį ir kovotojų meistriškumą, tegul nekalba šūdų. Kovotojai yra kovotojai. Bet sulaukiau daug negatyvo.
– Koks skirtumas procentais tarp negatyvo ir pozityvo, kurio sulauki?
– 80 prieš 20 (juokiasi).
– Čia jau reikia turėti storą odą.
– Bet, žiūrėkite, aš ryte atsibundu, šalia guli mergina, nueinu į dušą, nusimaudau, pažiūriu į veidrodį – žvėris. Nueinu į treniruotę, vėl suprantu – žvėris. Grįžtu namo – yra pinigų, užsisakau maisto, valgau. Gyvenimas gražus. Pažiūriu į socialinius tinklus ir matau, kad kažkoks kaimietis parašė „Tu – lopas, aš tave sudaužyčiau“. Ar tai prisibeldžia į mano galvą, ar tai sugadina man nuotaiką? Tikrai ne. Bet kuriuo atveju, mano gyvenimas gražus. Jų žinutės nieko nekeičia. Jeigu jie nori, tegul komentuoja. Aš įrodinėsiu tai, apie ką kalbu.
– Kada ir kaip gimė žmogus, kuris pradėjo mąstyti, kaip uždirbti pinigus?
– Baigiau mokslus ir reikėjo kažką daryti. Iš kovų daug neuždirbdavau, tėtis ir mama sakė, kad jau reikia kažką daryti. Supratau, kad turiu du variantus: arba aš judu ir kažką darau su sportu, arba aš negaliu treniruotis. Žinojau, jei eisiu dirbti, nesugebėsiu išlaikyti aukšto sportinio meistriškumo. Profesionaliam sportininkui darbas yra savižudybė. Supratau, kad reikia susifokusuoti į vieną dalyką. Supratau, kad susifokusavęs, nesvarbu, kuo būčiau, ar dainininkas, ar kovotojas, jei paaukosiu tam daugiau laiko negu kiti, jei atsiduosiu visa esybe, padarysiu gerai. Kovinis sportas tapo mano gyvenimo esme, kuri gali man leisti uždirbti pinigų. OK, man parašė žmogus, kad nori su manimi sukovoti. Išėjau. Tiesioginę transliaciją žiūrėjo 17 tūkst. žmonių. Man rašė ir klausė, ar gali užeiti ir pažiūrėti gyvai, dar prirašė „Sumokėsime pinigus“. Pasitarėme su treneriu, nusprendėme, kad salė per maža. Bet tie 17 tūkst., kurie žiūrėjo, gal irgi gali sumokėti, pamaniau. Skaičiavau, supratau, kad verta pabandyti. Pagalvojau, kas žmonėms būtų įdomūs... Rudas, Viršila. Taip viskas ir susidėliojo. Gimė nuostabus dalykas. Atrodo, kad Dievas vedė mane šiuo keliu.
– Taip gimė „Jungle King“?
– Taip.
– Ko gali tikėtis „džiunglių“ gerbėjai dabar?
– Padarėme šiokią tokią pertrauką. Žiūrime, kiek žmonės mūsų pasiilgo. Žinučių sulaukiame daug. Smagu. Šiais metais bus dar du turnyrai. Kitą mėnesį grįšime į Klaipėdą su „Open Ring“. Metų pabaigoje lauks didysis turnyras „Jungle King 3“, kuriame bus daug didelių ir įdomių kovų.
– Ar jau galima atskleisti, ką pamatys „Jungle King 3“ žiūrovai?
– Pavardes? Pats turėčiau būti. Tikiu, kad lipsiu į ringą ir „Open Ring“ turnyre. Šiais metais planuoju dar 2 kovas. O daugiau informacijos visi sulauks kiek vėliau.
– Kalbant apie kovas, kilo nepasitenkinimas po Lietuvos kikbokso čempionato, kuriame tapai čempionu be kovos.
– Taip, į ringą lipti neteko. Atvažiavau pasiimti medalio svorio kategorijoje iki 86 kilogramų.
– Kaip manai, tai yra tavo ar organizatorių problema? Nes pernai ir buvo panaši istorija su Sergejumi Maslobojevu aukštesnėje svorio kategorijoje.
– Ir jis irgi pasiėmė medalį ir pasidalijo nuotrauka „Facebook‘e“. Ir visi jį sveikino, šaunuoliu vadino. Mano situacija? Žinojau apie varžybas, norėjau būti Lietuvos čempionas. Ir man visiškai nesvarbu, ar svorio kategorijoje bus 0 ar 50 žmonių. Šiais metais žinojau, kad galiu kautis 86 kilogramų svorio kategorijoje, žinojau, kad čia galiu dominuoti. Važiavau to įrodyti. Jei atvažiavau ir nieko nebuvo, manau, tai yra kitų, kurie neatvažiavo, problema. Apie tai galvojau. Kitais metais, kai tik bus paskelbta apie čempionatą, kelsiu post‘us ir „storius“, kad dalyvausiu, ieškosiu žmonių, kurie tegul atvyksta. Aš įrodysiu, kad nesvarbu, kiek dalyvių bus svorio kategorijoje, atvažiuosiu ir pasiimsiu aukso medalį. O dabar? Atvažiavau, klausiau, su kuo reikės kovoti, man buvo atsakyta „Deja, tavo kategorijoje nėra žmonių“. Yra kaip yra. Ar aš pats turėjau užsiimti kovų paieška oficialiuose čempionatuose? Iš dalies, nesąmonė. Bet dabar supratau, kad turėsiu tai daryti. Padarysiu.
– Šios temos neišvengsime – S.Maslobojevas. Esi sakęs, kad tavo tikslas yra būtent jis. Ar tu kalbi apie tikslą būti kaip S.Maslobojevas, ar čia yra kalbama apie kovą su juo?
– Jis yra vienas geriausių Lietuvos kovotojų. Jo technika gera. Jis kovoja gražiai. Bet kuomet visi šneka, kad jis yra neįveikiamas... Pažiūriu jo kovas ir matau labai daug skylių jo žaidime. Jis muša stipriai, turi akcentuotus apatinius, turi akcentuotus šoninius, bet kojos juda silpnai. Man jo technika atrodo šiaip sau. Būtent, stiprus kovotojas su „šiaip sau“ technika. Dabar dirbu su gerais fizinio rengimo treneriais, todėl tikiu, kad fiziškai sustiprėjęs galiu jį įveikti. Žinau, kad dabar daug žmonių gali juoktis, bet aš tikiu, kad galiu. Tikiu, kad galiu jį apžaisti ir įveikti. Man reikia metų.
– Apsibrėžkime, kada?
– 2023-ųjų pabaiga. Aš skaičiau jo interviu. Manau, kad vienas geriausių Lietuvos kovotojų turėtų išmokti gražiau šnekėti. Negražiai šneka. Kultūros reikėtų pasimokinti.
– Bet daugelis, kuomet kalba pasisuka apie tave, pratrūksta.
– Matau, kad jie visi emociškai silpni. Jie nemoka kontroliuoti savo emocijų. Jei žmogus pasiduoda emocijoms, jei emocijos pradeda jį valdyti, jis pradeda daryti blogus ėjimus. Nei R.Krilavičiaus, nei S.Maslobojevo aš dar nespaudžiau, bet matau, kad jie labai greitai „pasileidžia“. Tai įsivaizduokite, jei vyktų mūsų spaudos konferencijos... Aš juo suvalgyčiau psichologiškai. Jie grįžtu namo ir negalėtų užmigti.
– Tai, pasikartosiu, 2023-ųjų pabaiga?
– Jei pats S.Maslobojevas būtų suinteresuotas. Per daug aš jo negaudysiu, nesikoncentruosiu į tai. Yra ir užsienyje gerų kovotojų, yra tokių ir Lietuvoje. Bet jei S.Maslobojevas susidomės, pažadu, pasiūlysiu labai gerą kontraktą. Tokį, kokio, galbūt, jis nebuvo gavęs net „Glory“ organizacijoje. Jei jį tai tenkins, jei jis norės, kuo labai abejoju, nes vien jo ego gali neleisti jam eiti į šią kovą, aš būsiu pasirengęs ir lauksiu jo.
– Ar yra nors vienas kovotojas Lietuvoje, dėl kurio sudvejotumei?
– Sudvejočiau, jei reikėtų reiktų kautis su Tomu Pakutinsku pagal MMA taisykles (šypsosi). Suprasčiau, kad jis didelis, fiziškai labai stiprus, kad gali mane nusimesti... Abejočiau, bet nebijočiau. Analizuočiau. OK, kaip jis mane mestų? Visada lendant į kojas. Reiškia, turėčiau atidirbinėti iššokantį kelį. Galbūt, pagaučiau. Išnarstyčiau kiekvieną situaciją. Gyvenu sporte, kuriame kiekvienas išbandymas tik užveda. Baimių čia nėra.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
