Traumą atskleidęs S.Maslobojevas pasakė, kodėl reikėjo keisti kovos planą ir kodėl paskutiniuosiuose raunduose buvo susikaustęs (5)
Sergejus Maslobojevas | „Stop“ kadras
Šeštadienį Arnhemo „GelreDome“ (Nyderlandai) stadione 35-erių metų lietuvis Sergejus Maslobojevas (36-5) įspūdingoje kovoje skirtingu teisėjų sprendimu (47-48, 48-47, 46-49, 48-47, 48-47) įveikė 30-metį marokietį Tariką Khbabezą (47-10) ir tapo naujuoju „Glory“ pussunkio svorio kategorijos pasaulio čempionu.
Dar ringe S.Maslobojevas atskleidė, kad į šią kovą ėįo traumuotas. Kaip vėliau Mindaugui Rainiui kalbėjo naujasis „Glory“ čempionas, jis prieš mėnesį patyrė kelio raiščių traumą ir negalėjo naudotis pilnu savo arsenalu.
S.Maslobojevas taip pat kalbėjo apie po pirmojo raundo plyšusią odą, pasirodžiusį kraują ant kojos ir dėl to pakeistą taktiką, susikaustymą paskutiniuose raunduose ir išsipildžiusią svajonę.
„Mes svajojome apie tai labai daug metų. Kažkada net bijojome svajoti, kad kažkas tokio yra įmanoma. Bijojome svajoti, kad įmanoma būti šiame ringe. Atėjome, pamatėme, nugalėjome“, – emocijų netramdydamas sakė S.Maslobojevas. „Vakar žurnalistas Mantas Stankevičius atsiuntė mūsų pirmą straipsnį, kuriame teigė, kad aš pats viską pasakiau – viskas yra įmanoma. Tai buvo stipru“.
– Pirmuose raunduose dominavai, bet jėgų tai kainavo daug.
– Taip. Pas mane prieš mėnesį buvo trūkę kelio raiščiai ir aš negaliu stabiliai stovėti bei naudoti pilną savo arsenalą. Po pirmojo raundo ant kojos trūko oda ir vienas iš „Glory“ kovotojų, kuris mane sekundavo, Michael Duut, jis sako, kad stengčiausi nebemušti koja, nes gali nuimti mane nuo kovos. Reikėjo keisti kovos planą ir tai mane labai kaustė. Į ketvirtą raundą išėjau labai susikaustęs, o prieš penktą raundą Andriui (Šipailai, – aut. past.) sakiau, kad nebesuprantu, kur randuosi ir kas vyksta. Buvau tiek emociškai išsekęs ir nesupratau, kas apskritai vyksta. Bet sugebėjau atlaikyti iki galo ir padaryti savo darbą. Jis atėjo iš sunkiasvorių ir visi gąsdino, kad jis atsineš tą sunkiasvorių jėgą, o aš toks žmogus, kuris tokį pasisakymą priima kaip iššūkį. Aš juos priėmiau ir nepamačiau nieko įspūdingo, nors kai kuriuos sunkiasvorius jis guldė ant žemės. Manau, kad mūsų potencialas yra dar didesnis ir galime dar daugiau, nei parodėme šiandien.
– Kam norėtum pasakyti ačiū?
– Noriu pasakyti ačiū treneriui, su kuriuo mes 11 metų kartu dirbame, ariame. Buvo daug tokių momentų, kai salėje buvome tik dviese. Neturime nei sparingo partnerių, nei stovyklų, anksčiau nebūdavo jokių papildomų rėmimų. Mus vedė tik idėja eiti į priekį ir štai mes čia. Ačiū sakau ir mylimai žmonai, šeimai, vaikams. Jūs esate mano motyvacija ir jėga. Prieš išeinant aš visą laiką užsimerkiu ir pagalvoju – esu laimingas žmogus, nes jie yra mano jėga ir variklis.
– Kas toliau?
– Daug metų nesu nieko šventęs. Šiandien mes švęsim.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
