„Žalgirio“ finansus pristatęs P.Motiejūnas: apie finalinį ketvertą Kaune, naują Eurolygos vadžią, laukiantį sezoną, klubo legendas ir karą su FIBA (5)
Paulius Motiejūnas | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Antradienį Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas surengė tradicinę spaudos konferenciją, kurioje pristatė praėjusio sezono ir ateinančio sezono finansus, taip pat kalbėjo apie galimybę surengti Eurolygos finalinį ketvertą Kaune.
„Praėjusiais metais planas buvo surinkti 8,1 mln. eurų, bet COVID‘o situacija buvo gerai suvaldyta ir pajamos iš bilietų gerokai viršijo planą bei surinkome viso 10 mln. eurų. Išlaidas šiek tiek viršijome – 500 tūkst. Su Martinu Schilleriu dar yra teisinis procesas, todėl jo išlaidos dar nėra įtrauktos. Praėjusiais metais deficitas yra pusę milijono, bet neigiamas minusas yra suvaldytas, nes turime paskolą ir tai tikrai išsispręsime“, - kalbėjo „Žalgirio“ direktorius.
P.Motiejūnas atskleidė, kad praėjusį sezoną už daugiau nei 3000 abonimentų surinko 1,1 mln. eurų, bilietų parduota už 1,8 mln. eurų, o vidutinis lankomumas Eurolygoje siekė 7920 žiūrovų. Tai yra trečias geriausias rezultatas Eurolygoje po „Anadolu Efes“ ir „Maccabi“.
Paskelbta, kad šiemet buvo parduota 4800 abonimentų už 1,98 mln. eurų. Taip pat, kad iš bilietų planuojama surinkti 4 mln. eurų, o visas biudžetas sieks 11,3 mln. eurų.
P.Motiejūnas taip pat patvirtino, kad „Žalgirio“ šio sezono tikslas yra laimėti Lietuvos krepšinio čempionatą ir Karaliaus Mindaugo taurę bei siekti pergalės kiekvienose Eurolygos rungtynėse.
„Paskutinė vieta Eurolygoje nėra ta, kurioje mes įpratę būti. Norime būti konkurencingi ir eisime kautis kiekvienose rungtynėse“, – sakė P.Motiejūnas.
P.Motiejūnas patvirtino, kad „Žalgiris“ yra padavęs paraišką rengti 2023 m. Eurolygos finalo ketvertą. Skelbiama, kad remiantis 2019 m. finalo ketverto Vitorijoje duomenimis, galima prognozuoti, kad Lietuvoje apsilankytų apie 10 tūkst. sirgalių. Skaičiuojama, kad be bilietų, per keturias dienas praleistas Lietuvoje, jie išleistų mažiausiai 3,7 mln. eurų.
Vien už bilietus Lietuva mokesčių pavidalu gautų apie 600 tūkst. eurų, plius prisidėtų dar 500 tūkst. eurų PVM už kitas paslaugas, todėl Lietuva mažiausiai gautų 1,1 mln. eurų.
„Tai yra mūsų noras atvesti į Lietuvą ir Kauną atvesti didžiausią klubinio krepšinio renginį. Susiduriame su problemomis, kurios yra finansinės. Su miestu esame dalį sutarę, kitą dalį reikia dar gauti. Dėl ko rodome skaičius, nes reikia pagalbos iš vyriausybės. Esame išsiuntę užklausas, bet esame mėtomi iš vienos ministerijos prie kitos. Po šiandienos vėl rašysime raštus, vėl prašysime išanalizuoti galimybę. Tai yra istorinis šansas ir norisi įvykdyti visus reikalavimus. Tos sumos nėra didelės, nes toks renginys tikrai šaliai ir miestui atsipirktų. Visgi net jeigu ir įvykdysime visas sąlygas, nėra šansų, kad gausime tą finalinį ketvertą, tačiau atrodytume gerokai rimčiau tarp kandidatų.
Kol kas nežinome, kas gali būti konkurentai, tačiau tai yra kelių savaičių klausimas. Dabar yra kita valdžia, nors ir anksčiau prašydavome surengti finalinį ketvertą Kaune, tačiau tik dabar sulaukėme dėmesio“, – sakė P.Motiejūnas.
– Kaip matote „Žalgirį“ šį sezoną?
– Žiūrime optimistiškai, turime lietuvių pagrindą, treneriai – lietuviai. Tikime gera ateitimi, užsivedimas visai kitas ir nors yra dar ką gludinti, bet į viską žiūrime optimistiškai.
– Sakėte, kad sezono eigoje turėsite galimybę stiprintis. Kokia dabar pozicija?
– Visi turi šansų. Dabar nenorime kalbėti apie pastiprinimą. Jeigu klijuosimės ir viskas bus gerai, visi pateisins lūkesčius, neieškosime, kuo jų pakeisti.
– Ar matosi iš Eurolygos vadovų dar kokių veiksmų?
– Turėjome vieną susitikimą. Bendravimas bus dažnesnis ir važiuosime į priekį. Turime susiskaldymą tarp klubų ir jis niekur nedingęs, bet turime visi žiūrėti viena kryptimi ir padėti lygai augti. Šie vadovai yra pajėgūs išnaudoti potencialą.
– Kokia situacija projekto Dubajuje?
– Nenoriu komentuoti, yra kažkokių veiksmų. Čia turėtų išsakyti poziciją Eurolyga. Ši informacija yra tiksli, bet daugiau nieko nežinome. Gilinsimės ir lauksime daugiau skaičių ir žiūrėsime, kokios yra galimybės.
– Kaip šį sezoną keliausite?
– Yra įtraukta ir daug čarterių, bet į Miuncheną, Atėnus, Stambulas skrisime reguliariais. Žiūrėsime sezono eigoje.
– Su Artūru Milakniu nebuvo viešo atsisveikinimo. Yra kažkas planuojama?
– Laukiame Artūro stotelės. Jis yra žalgirietis ir tas atsisveikinimas bus kaip su krepšininku, bet jo žinias norėtųsi išnaudoti ir administracijoje.
– Kaip kitai klubo legendai sekasi naujose pareigose?
– Puikiai. Žingsnis po žingsnio ima visą informaciją, tobulėja ir mokinasi. Tai yra viskas ko reikia, jis yra atviras naujovėmis ir mokosi.
– Ar keičia klubo poziciją tai, kad Kazys Maksvytis yra ir Lietuvos rinktinės, ir „Žalgirio“ treneris?
– Tikrai ne. Jeigu žaidėjų išleidimas kenks klubui, mes tikrai jų neišleisime. Uždrausti mes negalime, visi tai žino, bet situacija nesikeičia. Rūpinsimės žaidėjų sveikata, mums reikia demonstruoti rezultatus kaip klubui.
– Ar yra daromi kažkokie veiksmai tarp Eurolygos ir FIBA?
– Nauja valdžia dar to nepradėjo, bet kiekvienas pasikeitimas yra naujos galimybės. Tikrai manau, kad kalbėjimas bus, bet mes, kaip Eurolygos klubai, rūpinamės savo produktu ir savo klubais. Šį klausimą reikia spręsti iš esmės, o ne kosmetiniu remontu.
– Koks yra Eurolygos premijavimas?
– Likome prie to pačio – 80 proc. yra televizinės teisės ir 20 proc. – premijos.
– Kaip matote Eurolygos pajėgumą, kai buvo išmesti Rusijos klubai?
– Matėte ir „Maccabi“ biudžetą.. Pajėgumai – išaugę. Buvo COVID, neatskrido naujų žaidėjų iš už Atlanto, kurie apšiltų kojas Europoje. Visi Eurolygoje nori žaidėjų su patirtimi ir ta pasiūla buvo sumažėjusi, o kainos – išaugusios. Klubai mielai investavo, matėte minusus „Barcelonoje“, „Real“.. Tai niekur neveda. Mūsų galva, mes turime galvoti apie tai, kaip mažinti išlaidas. Taip pat prisijungė „Monaco“, ASVEL.. Gavosi sniego gniūžtė, kai šaudome sau į kojas ir keliame kainas. Pajėgumas tikrai padidėjęs ir į tą aštuntuką tikrai darosi patekti sunkiau.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
