R.Kantaravičius: „Sezoną pradėjome galvodami kaip „Dainavai“ išgyventi ir nebankrutuoti“

Praėjusiais metais iš A lygos iškritęs Alytaus „Dainavos“ klubas kitąmet vėl rimtai pretenduoja į ją sugrįžti. Nors pralaimėjimas „Riteriams B“ kiek sujaukė situaciją ir nutraukė penkiolikos nepralaimėtų rungtynių seriją, tačiau bendras tikslas nesikeičia.

„Dainavos“ vadovas Rimas Kantaravičius „FutbolasLT“ tinklalaidėje kalbėjo apie praėjusius metus, kai klubas įšoko į paskutinės minutės A lygos traukinį, apie šį sezoną, Saidą Hamuličių ir ateities tikslus.

Visą pokalbį klausykite čia:

„Praėjęs sezonas toks ganėtinai eksperimentinis, bet gal ir gerai kai nesiruoši ir nebandai kažkokių tikslų kelti, o stengiesi formuoti komandą, kuri būtų konkurencinga. Mes pačioje pradžioje sezono ir nepajautėme kažkokių emocijų, nes mums tai buvo didelis iššūkis. Pabaigoje bandėme žiūrėti, jog išliktume lygoje.

Klubo ir mano nuomonė yra tokia, kad gal ir gerai, kad iškritome, nes jeigu mes būtume likę šiais metais A lygoje, tai pas mus būtų buvę dar didesni iššūkiai, nekalbant apie sudėtį ir kitus dalykus, bet žvelgiant į finansinę pusę.

Praėjusiais metais turėjome didelę skylę, šiais metais pradžioje galvojome kaip išgyventi, o ne kaip sukomplektuoti komandą, stengėmės nesugriūti ir nebankrutuoti.

Kalbant apie komandą, tai visi alytiškiai, kurie buvo pernai, tai ir šiemet liko komandoje. Kelis išnuomavome, kurie mūsų manymu gali žaisti A lygoje, kaip matome jie sėkmingai ir žaidžia. Po pirmojo rato po truputį pradėjome žiūrėti į komplektaciją, kai suvaldėme savo finansus galėjome pereiti prie komandos komplektacijos.

Kalbant apie komplektaciją, turite 5 futbolininkus iš Nigerijos, dar kelis ukrainiečius, japoną. Jie yra pakankamai jauni žaidėjai. Ar tai planuojama kaip ilgalaikis projektas?

Mes į visus užsieniečius žiūrime tik kaip į tuos žaidėjus, kurie yra žymiai kokybiškesni negu vietiniai ir klubas iš to gali turėti naudos. Tuo pačiu ir padėti jiems. Vyksta abipusis susitarimas. Be to, mes jau ganėtinai neblogai atsirinkome su kokiomis struktūromis turime dirbti, kad gautume tą žaidėją. Žaidėjai iš Nigerijos yra ganėtinai nebrangūs palyginus su europiečiais, didelių reikalavimų nekelia ir kas mums patinka, jie yra kovotojai. Jie už savo ateities viziją tikrai kovoja.

Įdomiausias klausimas turbūt visiems sirgaliams yra dėl Saido Hamuličiaus. Koks dabar yra šio žaidėjo santykis su „Dainava“ ir ką klubas galėtų gauti, jeigu kokia kita komanda bandytų šį žaidėją išpirkti?

Šiuo metu jis yra išnuomuotas su teise išpirkti, perimti sutartį. Kalbant apie mūsų klubą, jeigu viskas susiklostytų palankiai, galėtume uždengti didelį praėjusių metų minusą. Jis tikrai kokybiškas žaidėjas, daug su juo dirbome, galbūt gavęs daugiau dėmesio šiek tiek parodė puikybę, bet gyvenimas sugrąžino jį ant žemės, tai viskas tvarkoje. Jis tikrai sėkmingai dirba ir tikimės, jog jis sėkmingai eis toliau.

Praėjusiais metais komandoje buvo Tsalagovas, kuris dabar žaidžia Rusijoje, Jantra, kuris perėjo į Bulgarijos lygą. Ar klubas gavo iš tų sandorių kažkokios finansinės naudos?

Žinant dabartinę situaciją pasaulyje, už Tsalagovą gavome truputį, bet ne tiek, kiek tikėjomės. Galėjome ir nieko negauti, nes jį norėjo paimti „Rostov“ klubas, buvo pasirašyta ir sutartis, bet prasidėjus politiniams dalykams, jie parašė ilgą laišką, kuriame nurodė, jog su Lietuvos įmonėmis nebendradarbiaus. Taip jis atsirado Maskvos „Torpedo“ klube. Kalbant apie Devensą, tai jis buvo nuomuojamas, mes jį nuomavomės iš Plungės „Babrungo“.

Kokios paramos iš miesto reikia, kad galėtumėte grįžti ir sėkmingai žaisti A lygoje?

Nemėgstu kalbėti apie pinigus, bet visa infrastruktūra ir centrinis stadionas yra miesto, stengiamės prižiūrėti kiek galime, gal kartais norėtųsi daugiau, bet už tai mokame mokesčius, o į stadioną patekti pavyksta ne visuomet. Kartais jame vyksta šunų parodos, dėl kurių priešvaržybinę treniruotę mums tenka vykti daryti į Birštoną.

Tokios smulkmenos irgi susideda į tą paramą. Jeigu bent šitie dalykai susidėliotų, tai jau daug klausimų atkristų iš karto. O dėl finansinių dalykų, pirmiausia norėtųsi, kad klubas, kaip ir visi kiti sporto klubai, nei vienas nežino kiek, kuriais metais, kokia parama bus skiriama. Nėra sukurta jokių taisyklių ar aprašų, kaip bus remiama, kiek gali tikėtis. Esame buvę kitose šalyse, Lenkijoje, Kroatijoje, turėjome daug susitikimų su miestų atstovais, visur yra numatyta, jog sportui miestas skiria, konkretų procentą nuo savo biudžeto.

Pagrindinis dalykas, kuris vyksta Lietuvoje, tai nemanau, jog tiesioginis klubų rėmimas yra gerai. Miestai gali remti ir kitias būdais, pavyzdžiui skirdami aikštes, kaip Kauno „Žalgiriui“ davė areną. Tai čia pats teisingiausias dalykas. Miestai turėtų remti infrastruktūra, statyti, plėstis. Jeigu nori turėti komandose vietinius žaidėjus, nekalbu vien tik apie futbolą, bet ir apie kitas sporto šakas, tai į lietuvius irgi reikia investuoti.

Ar nejaučiate grėsmės dėl finansavimo dalies, iš Alytaus naujoko krepšinio padangėje „Wolves“ klubo?

Manau, kad jis ir pasikėsins, tikriausiai ten tas perėjimas yra numatytas nuostatuose, kad miestas prisidėtų vienokiu ar kitokiu būdu. Bet mes į tai nežiūrime, mes žiūrime į savo, ieškome remėjų, investuotojų, kuriame bendruomenę.

Ar matote „Dainavą“ grįžtančią į A lygą?

Neperšokęs upelio nesakyk op, norėtume ir tam ruošiamės, manome, jog Alytus turėtų būti A lygoje, bandysime. Mums labai pasisekė su treneriu, jo mintys irgi panašios kaip ir mūsų, neduoda komandai užmigti ant laurų, tikimės, jog viskas bus gerai.