„Žalgirio“ sėkmės istorija – 10 metų laukimo (1)

Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniaus „Žalgirio“ legenda Mantas Kuklys pasidalino dešimtmečio kelione Europos turnyruose. Būtent tiek laiko prireikė 2009 metais atgimusiam ir po trejų metų į UEFA turnyrus patekusiam dabartiniam A lygos čempionui.

2012-aisiais, kai komandai atstovavo tokie futbolininkai, kaip Andrius Skerla, Ramūnas Radavičius, Andro Švrljuga, Kamilis Bilinskis ir Callumas Eliotas, „Žalgiris“ lygiosiomis 1:1 sužaidė su austrų Mėdlingo „Admira Wacker“ klubu. Nors išvykoje buvo pralaimėta 1:5, tačiau tiek Manto, tiek „Žalgirio“ debiutas Europiniame fronte buvo užfiksuotas. Maža to, pats Mantas tose rungtynėse pelnė įvartį, kai austrai pirmavo rezultatu 2:0.

Tais metais A lygoje „Žalgiris“ liko per žingsnį (ir per tašką) nuo čempiono titulo, tad 2013-ųjų Europinę odisėją pradėjo nuo UEFA Europos lygos atrankos pirmojo etapo. Bent jau man ta devynerių metų istorija labiausiai primena šiuos metus – itin sunki pradžia, tačiau vėliau raškomi saldūs vaisiai.

Pirmuoju varžovu tais metais „Žalgiriui“ tapo airių „St. Patrick‘s“ klubas. Pirmose itin nekokybiškose rungtynėse buvo užfiksuotos lygiosios 2:2, tačiau išvykoje tuometinio vyriausiojo trenerio Mareko Zubo auklėtiniai iškovojo pergalę 2:1. Vėlgi, M.Kuklys tarė svarbų žodį per pridėtą pirmojo kėlinio laiką įmušdamas pirmąjį susitikimo įvartį.

Tais metais A lygoje kova vyko net ne iki paskutinio turo, o iki paskutinio turo minučių. Nepaisant keturiolikos taškų persvaros prasidėjus ketvirtajam ratui, „Žalgiris“ čempionu tapo per plauką. Paskutiniajame ture LFF stadione žalgiriečiai 1:3 nusileido „Sūduvai“, o titulą jiems garantavo tuomet „Atlantui“ priklausiusio, bet „Bangai“ atstovavusio Aurelijaus Staponkos įvartis į to paties „Atlanto“ vartus. „Žalgiris“ tapo čempionu ir kitų metų Europinį sezoną pradėjo nuo Čempionų lygos atrankos.

Kaip greit pradėjo – taip greit ir baigė. Tuomet itin nepasisekė su burtais ir, nepaisant to, kad komandai atstovavo Deividas Šemberas, Pavelas Komolovas, Jakubas Wilkas, teko pripažinti stipresnės Zagrebo „Dinamo“ komandos pranašumą.

Panaši istorija klostėsi ir po metų, kai teko pripažinti „Malmo“ ekipos pranašumą. Šiemet nuskalpuoti Švedijos čempionai prieš septynerius metus laimėjo seriją bendru rezultatu 1:0. Beje, skirtingai nei dabar, taisyklės dar buvo tokios, kad pralaimi ir tapo Europinė odisėja baigiasi.

A lygoje „Žalgiriui“ lygių nebuvo. Antras čempiono titulas buvo laimėtas artimiausius varžovus aplenkiant 20 taškų, trečias – 10 taškų, ketvirtas – devyniais.

Deja, Europoje situacija nesikeitė, o pralaimėjimai tapo dar skaudesni. Per visą dešimtmetį, neabejotinai, žalgiriečiai iš savo galvų norėtų ištrinti 2016-uosius, kai serijos pralaimėjimą „Astanai“ lėmė praleistas įvartis antrą pridėto laiko minutę. Toje komandoje jau nebebuvo karjerą baigusio D.Šembero, tačiau buvo Donovanas Slijngaras, Elivelto Andrija Kaludjerovičius, Marius Žaliūkas bei tais metais prie komandos prisijungęs Saulius Mikoliūnas.

Dar po metų „Žalgiriui“ Europos sezonas ir vėl truko tik dvi savaites. Po pergalės namie prieš Razgrado „Ludogorec“ 2:1 (tąsyk M.Kuklys pasižymėjo fantastišku įvarčiu), žalgiriečiai išvyko į Bulgariją, ten išsiveržė į priekį, tačiau vėliau praleido keturis įvarčius ir tai buvo viskas.

Dar didesnė tragedija vilniečius ištiko A lygoje, kur nepavyko išsaugoti turėtos didžiulės persvaros bei finalinėje fazėje buvo pralaimėta Marijampolės „Sūduvai“. Skaudžiausia, turbūt, buvo dėl to, kad marijampoliečius į pergalę vedė.. nurašyti „Žalgirio“ žaidėjai Algis Jankauskas, A. Švrljuga ir Semiras Kerla.

2018 metais „Žalgirio“ Europinė kelionė buvo kitokia. Visų pirma, teko sugrįžti į kiek užmirštą UEFA Europos lygą, visų antra – po šešerių metų komandai neatstovavo simboliu jau spėjęs tapti M.Kuklys, visų trečia – „Žalgiriui“ vadovavo naujas treneris Valdas Urbonas.

Tų metų kelionė buvo viena sėkmingesnių, nes pirmajame atrankos etape nugalėtas „Klaksviakar“ klubas iš Farerų salų, antrajame – „Vaduz“ klubas iš Lichtenšteino. Tuomet burtai „Žalgirį“ suvedė su „Sevilla“, kuri seriją laimėjo bendru rezultatu 6:0.

A lygą ir vėl laimėjo „Sūduva“, o „Žalgirio“ 2019 metų Europos sezonas ir vėl truko vos dvi savaites. Tąsyk burtai suvedė su Budapešto „Honved“, kuris laimėjo bendru rezultatu 4:2.

2020 metais M.Kuklys sugrįžo į „Žalgirį“, komanda Lietuvoje susigrąžino čempiono titulą, o prieš tai Europoje pralaimėjo Budės „Glimt“ klubui.

2021-uosius klubas pasitiko su buvusiu Marijampolės „Sūduvos“ vyriausiuoju treneriu Vladimiru Čeburinu. Nors dėl jo paskyrimo nuomonių buvo prieštaringų, tačiau šis treneris tiek su Pakruojo „Kruoja“, tiek su minėta „Sūduva“ įrodė, kad žino, kaip pasiekiamas rezultatas.

Pirmaisiais jo darbo metais „Žalgiris“ buvo per žingsnį nuo UEFA sukurtos naujos Konferencijų lygos grupės. Tačiau to žingsnio žengti nei rungtynėse su slovėnų „Mura“, nei rungtynėse su tuo pačiu „Glimt“ klubu nepavyko.

Ir, pagaliau, 2022-ieji, kai bjaurusis ančiukas tapo gulbe. Pirmosios rungtynės su Kosovo „Balkani“ klubu, išties, priminė „Bjaurųjį ančiuką“, kuris iki šiol sunkiai suvokiamu būdu sugebėjo nepralaimėti. Po savaitės ančiuko sparnai pradėjo tvirtėti, o dar per dvi savaites (dvikovose su „Malmo“) paaiškėjo, kad tai buvo visai ne ančiukas, o gražuolė gulbė.

Pergalė. „Žalgirio“ pergalė. Visos Lietuvos pergalė.

P.S.: istorija dar nebaigta.