Artėjant „Rimi Vilniaus maratonui“ – olimpinės rinktinės vyr. trenerio patarimai moterims: „Svarbu įvertinti savo galimybes“

 Rugsėjo 11 dieną sostinėje vyks didžiausia bėgimo šventė – „Rimi Vilniaus maratonas“, kurioje kasmet dalyvauja šiam sportui neabejingi įvairaus amžiaus vyrai, moterys, vaikai bei senjorai. Maratonas yra tikras išbandymas, kurį gali įveikti tikrai ne kiekvienas, tad mėgėjai kviečiami bėgti pusmaratonį, 10 ar 5 kilometrų trasas, o vaikų laukia 200 metrų bėgimas. Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas atkreipia dėmesį, kad nors visų žmonių kūnai yra sutverti judesiui, moterims šią sporto rūšį reikia rinktis atsakingai. Pasak gydytojo, kai kurie fiziologiniai požymiai bėgikėms gali sukelti daugiau rizikų traumoms.

Sportuoti būtina kiekvienam

Anot Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo D. Barkausko, nors raumenynas nėra metaboliškai aktyvi baltyminė struktūra, jis yra itin susijęs su hormonais. „Fizinė veikla raumenyse išskiria miokinus – daugiau kaip 300 hormoninės kilmės medžiagų, kurios daro įtaką visam organizmui, pradedant smegenų veikla, baigiant medžiagų apykaita. Dėl šios priežasties galima drąsiai pasakyti, kad mūsų kūnas yra sutvertas judesiui. Jeigu mes visiškai nejudame, dažniausiai už tai sumokame tam tikrą kainą“, – tikina specialistas.

Gydytojas priduria, kad fizinis aktyvumas padeda gerinti viso organizmo savijautą. „Dažniausiai išskiriame emocinę, fizinę ir dvasinę sveikatą – tai klasikinės vakarų filosofijos tradicija, kai fizinis kūnas atskiriamas nuo kitų dalykų. Bet iš tiesų taip galvoti nevertėtų, nes žmogaus kūne viskas yra susiję. Fizinis aktyvumas ne tik gamina minėtus miokinus, jis taip pat keičia pagrindinę hormonų sintezę. Sportuojant gaminasi dopaminas, laimės hormonas seratoninas, taip pat augimo hormonas ir kitos svarbios medžiagos“, – sako jis.

Vilniaus maratonas | Organizatorių nuotr.

Artėjant „Rimi Vilniaus maratonui“, kurio skirtingose trasose kasmet bėga šimtai Lietuvos ir kitų šalių bėgikų, D. Barkauskas pabrėžia, kad įprastų distancijų ir maratono bėgimas skiriasi: „Nedėčiau lygybės ženklo tarp įprasto bėgiojimo ir maratono, nes maratonas yra iššūkis. Reikėtų savęs pirma paklausti, ar to iššūkio tikrai labai reikia. Jei žmogui tai reikalinga, jis yra motyvuotas, tai jis tam atsakingai ruošiasi ir stengiasi savo iššūkį įgyvendinti.“

Bėgioti patariama ne visoms moterims

Nors fizine veikla užsiimti būtina visiems, D. Barkauskas bėgimą skatina rinktis atsakingai. Tai ypač svarbu žinoti moterims, nes kai kurie fiziologiniai požymiai gali lemti daugiau traumų. „Visų pirma, moters anatominė struktūra yra tokia, kad klubai yra ženkliai platesni. Dėl to „Q kampas“ – tam tikras kampas, kaip šlaunikaulis stovi blauzdikaulio atžvilgiu – yra ženkliai didesnis nei vyrų. Jei moteris turi tikrai plačius klubus, reikėtų pasvarstyti, ar bėgioti verta, nes jai kyla didesnis mikrotraumų pavojus“, – tikina gydytojas.

„Jei atkreipsite dėmesį į pasaulinio lygio maratonininkes, suprasite, kaip veikia natūrali atranka. Tarp sportininkių nematysite nei vienos, kuri būtų plačių klubų: visos turi plokščią krūtinę, berniukiškus klubus. Dėl natūralios fiziologijos moteriškesnio sudėjimo moterys paprasčiausiai neatlaiko krūvio“, – priduria jis.

Vilniaus maratonas | Organizatorių nuotr.

Pasak D. Barkausko, atsargesnės turėtų būti ir menopauzę patiriančios, maždaug 45-50 metų moterys: „Estrogenas yra kaulų sistemos apsauga, todėl pasiekus menopauzę krūvius reikia planuoti labai atsakingai, o ypač tuo atveju, jeigu bėgiojimas yra nauja veikla. Bėgimas yra atletiškumo apraiška, tad jei galvojate, kad esate atletiška ir tą įgūdį norite išsaugoti – bėgiokite, bet saikingai.“

Virš 70 proc. patiria traumas per pirmus metus

Gydytojas pastebi, kad žmonės dažniausiai bėgioti pradeda dėl paprastų priežasčių – tai viena ekonomiškiausių ir pigiausių aktyvumo rūšių, kuriai tereikia įsigyti sportinius batelius, o sportuoti galima bet kur. Vis dėlto, pabrėžia D. Barkauskas, svarbu žinoti, kad neturint patirties ar dirbant sėdimą darbą, pradėti reikėtų ne nuo bėgimo, o nuo vaikščiojimo – atletinių įgūdžių vystymo ir raumenyno stiprinimo.

„Bėgant labai svarbu, kaip veikia žmogaus pėda, o didžioji dalis pradedančiųjų į tai neatkreipia dėmesio. Daugelis ir kasdienybėje nešiojame batus, kurie neatitinka mūsų pėdos struktūros, todėl šiuolaikinis žmogus bėgimui būna pasiruošęs netinkamai. Traumų statistika yra negailestinga – daugiau nei 70 proc. pradėjusių bėgioti patiria traumas per pirmuosius metus. Visi bėgikai turi labai panašų traumatizmą, bet moterys patiria didesnes perkrovas kelio sąnaryje. Traumos priklauso nuo bėgimo technikos ir apkrovų. Dažniausiai traumuojama pėda, Achilo sausgyslė, kelio sąnarys ir apatinė nugaros dalis“, – perspėja gydytojas.

Rugsėjo 11 d. „Rimi Vilniaus maratono“ dalyviai pagal savo individualų pasiruošimą galės rinktis net iš 5 skirtingų distancijų: 42, 21, 10, 5 kilometrų arba 200 metrų ilgio trasų. Planuojama, kad „Rimi Vilniaus maratonas“ vyks griežtai laikantis rekomendacijų ir apribojimų renginiams, jame daug dėmesio bus skiriama bėgikų ir sirgalių saugumui užtikrinti. Per veiklos dešimtmetį „Rimi Vilniaus maratonas“ paskatino daugelį žmonių pamėgti fizinį aktyvumą bei reikšmingai prisidėjo keičiant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną.