„Nešvariausiu“ LKL žaidėju išrinktas S.Jarumbauskas: „Nenorėjau niekam „užsileisti“ (1)
Simas Jarumbauskas apsilankė SKM stovykloje | Sauliaus Čirbos nuotr.
Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) vasaros stovykloje apsilankė Simas Jarumbauskas. Proveržio sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) sužaidęs vilnietis bendravo su stovyklautojais, kartu žaidė krepšinį, džiugino mažuosius krepšininkus dėjimais ir taikliais metimais iš aikštės centro.
Liepos 1-ąją 22-ąjį gimtadienį minėsiantis 198 cm ūgio krepšininkas praėjusiame sezone atstovavo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubui. Antrajame savo LKL sezone per rungtynes S. Jarumbauskas vidutiniškai pelnydavo po 9 taškus, atkovodavo 7 kamuolius, fiksuodavo 11 naudingumo balų vidurkį ir ne kartą buvo renkamas naudingiausiu rungtynių žaidėju
S.Jarumbauskas kartu su Vilniaus „Ryto“ jaunimo komanda 2018 m. iškovojo Eurolygos jaunimo trofėjų, 2017–2020 m. buvo vienas „Perlas Energjia“ klubo lyderių, o su Lietuvos jaunimo rinktinėmis nuolat patekdavo tarp geriausių Europos ir pasaulio čempionato komandų.
„Reguliariai sportuokite, daug miegokite ir mėgaukitės krepšiniu!“, – atsisveikindamas stovyklautojams linkėjo gynėjo ir lengvojo krašto pozicijoje galintis žaist krepšininkas.
Po susitikimo su mažaisiais krepšininkais S. Jarumbauskas atsakė į SKM.lt klausimus.
– Koks jausmas apsilankius stovykloje?
– Labai smagu. Kai buvau jų amžiaus, turnyrų metu mus aplankydavo „Ryto“ žaidėjai ir kiti krepšininkai. Būdavo tikras žavesys – žiūrėdavai, ką jie daro, ką kalba, viskas būdavo įdomu. Tai vaikams vis tik yra pramoga. Jiems apskirtai dabar visa stovykla ir krepšinio treniruotės yra pramoga, todėl palinkėjau mėgautis vasara.
– Ką pats veikdavai vasaromis būdamas vaikas?
– Po treniruotės grįždavau namo ir vėl eidavau į lauką žaisti. Prie namų turėjau gal kokias 3 krepšinio aikšteles. Ieškai žmonių ir eini žaisti. Nebuvo svarbu su kuo, kur ir kada žaisti, nes pats krepšinis būdavo smagiausias dalykas.
– Dabar jau esi išaugęs į profesionalų krepšininką. Kaip vertini praėjusį sezoną Pasvalyje?
– Toks labai dvipusis jausmas. Nesitikėjau daug žaisti, bet džiaugiausi, kad patekau į tą komandą, nes tikėjausi, kad ji bus labai konkurencinga ir sieksime aukštų vietų. Gal ne medalių, bet galvojau, kad atkrintamosiose tikrai būsime ir jose mums tikrai bus ką veikti. Tačiau viskas pasikeitė taip, kad gavau žaisti, o atkrintamųjų buvo nematyti.
Tikrai norėjau, kad būtume aukščiau ir taip anksti nesibaigtų sezonas. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad gavau galimybių žaisti, nes tai duoda patirties. Aišku, viską galėjau daryti daug geriau, bet toks tas krepšinis – nuolat mokaisi.
– Daugelis specialistų tavo sezoną Pasvalyje įvardina kaip proveržio metus. Sutiktum su tuo?
– Nežinau, kaip tas proveržis analizuojamas. Proveržis buvo tame, kad gavau kardinaliai daugiau laiko žaisti nei gaudavau Prienuose. Jeigu žiūrėti į statistinius rodiklius ir skaičiukus, kažkoks žingsnis į priekį yra, bet tikrai galėjau sužaisti geriau.
– Kalbant apie įvairias nominacijas, LKL žaidėjų apklausoje „Basketnews.lt“ tave išrinko „Nešvariausiu“ lygos krepšininku. Ką pats apie tai manai?
– Nežinau. Nesureikšminu to ir nemanau, kad reiktų tuo didžiuotis. Nežinau, kodėl taip nutiko. Kai buvau Prienuose, pamenu, jeigu kažką blogai padarysi, iškart sėsi ant suolo. Neapsiginsi – sėsi ant suolo. Atėjus į Pasvalį pamačiau, kad tikrai galiu žaisti. Nenorėjau niekam „užsileisti“, kad man įmestų. Stengiesi iš visų jėgų, o gaunasi taip, kad kartais iš tų pastangų perdegi. Gal ne visada gražiai pasielgdavau. Kitais metais jau norėčiau nebūti trejetuke ir apskritai šioje nominacijoje (šypsosi).
– Esi vilnietis, pats sėkmingai žaidęs „Perlo“ jaunimo komandoje. Kokie jausmai užplūdo „Rytui“ tapus Lietuvos čempionu?
– Giliai širdyje visada buvau už „Rytą“. Vis tiek esi čia gimęs ir jeigu vaikystėje važiuodavai į kažkokias rungtynes, važiuodavai pažiūrėti „Rytą“. Pamenu, kai buvau „Perle“, B Tribūna boikotavo pagrindinių komandų rungtynes su „Žalgiriu“. Parašiau B Tribūnai, tuo metu buvau kapitonas, kviesdamas juos apsilankyti mūsų rungtynėse. Prieš „Žalgirio“ jaunimą žaidėme pilnoje salėje ir visi mes pamatėme, ką B Tribūna suteikia mūsų komandai. Nemanau, kad Lietuvoje ir Baltijos valstybėse yra tokia fanų grupuotė kaip B Tribūna. Tokie dalykai yra gražūs. Atsakant į klausimą, nors komandoje nežaidžiau, buvau laimingas, kad Vilnius laimėjo ir nusiėmė tą daugelio metų prakeiksmą.
– Margiris Normantas – taip pat vilnietis, panašaus charakterio krepšininkas kaip ir tu. Neatsisakytum eiti jo keliu ir į „Rytą“ sugrįžti apsukęs LKL klubų ratą?
– „Ryte“ dabar yra kito kalibro žaidėjai, todėl kvietimų dar tikrai nesitikiu (šypsosi). Faktas, kad gyveni tomis svajonėmis. Kažkada norėčiau žaisti „Ryte“. Vilniuje yra tavo namai, šeima, draugai, klubas, sistemoje praleista daug metų. Čia žinai viską ir tuo mėgaujiesi.
– Kaip dabar palaikai sportinę formą?
– Lyginant su kitais, mes labai anksti baigėme sezoną. Buvau išvykęs pailsėti, o grįžęs pradėjau sportuoti. Šiuo metu individualiai sportuoju su fizinio rengimo treneriu ir ruošiuosi ateinančiam sezonui. Planai – tobulėti, sustiprėti, šlifuoti savo žaidimą.
– Norėtum dar metams likti Pasvalyje ar išbandyti save naujoje aplinkoje?
– Nežinau. Pasvalyje tikrai nebuvo blogai, bet faktas, kad didesniame mieste smagiau. Kadangi studijuoju, būdavo, anksti ryte leki į Vilnių, tada tiesiai į treniruotę. Važinėti po 400 kilometrų išsekina. Viską parodys laikas. Vis tiek žiūri, kur tau pačiam būtų geriausia žaisti ir atsiskleisti.
– Sėkmingai gynei Lietuvos jaunimo rinktinių garbę. Šią vasarą taip pat laukia U16, U18 ir U20 Europos čempionatai ir U17 pasaulio pirmenybės. Kiek esi susipažinęs su šiomis rinktinėmis ir ar seksi jų pasirodymus?
– Daugiau susipažinęs esu su U20 rinktine, kur dirba SKM bendruomenės treneriai Mindaugas Noreika, Ugnius Savickas, taip pat Saulius Kuzminskas. Su daug žaidėjų esu žaidęs kartu arba prieš juos. Tą rinktinę tikrais stebėsiu ir ji gali mus tikrai maloniai nustebinti.
– Koks būtų tavo palinkėjimas moksleiviams ir visiems žmonėms mylintiems krepšinį?
– Tėvų meilė krepšiniui kartais gali apsunkinti vaikystę. Esu matęs tokių pavyzdžių, todėl linkėčiau, kad tėvai neperspaustų vaikų ir leistų jiems džiaugtis vaikyste. Norėčiau, kad moksleiviai mėgautųsi tuo, ką jie gauna. Tokios stovyklos ir treniruotės yra kuriamos būtent dėl vaikų, todėl tokius žaidimus reiktų vertinti labiau nei kompiuterinius.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
