Malonumą baidarėje vėl pajutęs A.Seja: „Jei jums reikia tik rezultato, patikėkite, gali nieko nesigauti“ Specialiai iš Poznanės
Artūras Seja l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Nėra įtampos, – prisipažino 26-ų baidarininkas Artūras Seja, pasaulio taurės II-ojo etapo varžybose, vykstančiose Poznanėje, sėdęs į vienvietę. – Juk čia ne kokia atranka, kurioje reikia varžytis su Ignu Navakausku ar Mindaugu Maldoniu. Atvažiavau pasimėgauti“.
Prieš Tokijo olimpines žaidynes buvome įpratę matyti A.Seją besivaržantį vienviete 200 metrų rungtyje. Buvome įpratę, kad jis yra vienas lyderių ir jau daugelis kabino jam kelialapį į olimpines žaidynes.
Tačiau į Tokijo olimpines žaidynes A.Seja neišvyko, kelialapis po ilgos ir įtemptos atrankos atiteko M.Maldoniui. Ir durys užsivėrė: po Tokijo olimpinių žaidynių sprinto rungtis buvo pašalinta iš programos. Dabar visas dėmesys sukoncentruotas į 500 m rungtį keturviete, kurią A.Seja irkluoja kartu su Simonu Maldoniu, M.Maldoniu, I.Navakausku.
Būtent Poznanėje paaiškėjo, kad ši keturvietė tapo pagrindine kandidate vykti į rugpjūtį Kanadoje vyksiančias pasaulio pirmenybes.
– Ar keista stoti į startą ir nejausti įtampos?
– Keista, nes ji visada būdavo. Bet džiaugiuosi savo pasirodymu atrankiniame plaukime Poznanėje. Irklavau ir apie nieką negalvojau. Nesvarsčiau, kad man reikia kažką aplenkti. Tiesiog padariau savo darbą, laimėjau plaukimą. Man buvo smagu. Man patiko.
– Esi kada nors taip mėgavęsis 200 metrų distancija?
– Taip. Mėgaujiesi tuomet, kai dar neturi aukšto rezultato, kai iš tavęs nieko nesitiki. Dabar jaučiuosi taip pat. Aš neprivalau laimėti, kaip anksčiau... Iki šiol prisimenu, kaip prieš varžybas man rašydavo žinutes „sirgsime už tave“, „tu turi parodyti rezultatą“. Jas rašydavo šeimos nariai, draugai, žurnalistai – visi. Net kiti sportininkai rašydavo. Visi jie tikėdavosi gero rezultato. Tai slėgdavo. O dabar? Dabar aš galiu nieko ir neparodyti. Nusiėmiau visą naštą nuo savęs ir su dideliu malonumu startuoju.
– Tai kada tą malonumą jautei paskutinį kartą?
– 2017-18 metai man buvo maloniausi. O 2019-aisiais jau mane varžybose visi stebėjo, šnabždėjosi apie mane. Atsirado didelė atsakomybė... Tačiau 2020-21 metai su COVID-19 ir karantinu man susimakalavo kaip košė – viską pamenu neaiškiai, tarsi sapne.
– Toje košėje buvo ir olimpinė atranka, ir pačios olimpinės žaidynės, kuriose A.Sejos nebuvo. Kaip šis karjeros epizodas privertė keisti požiūrį į sportą?
– Atsakomybės našta, COVID-19 – tai sportuoji, tai nesportuoji – tai ruošiesi varžyboms, tai jas atšaukia, buvo pranešta, kad 200 m distancijos neliks olimpinėse žaidynėse... Sėdėjau ir nežinojau, ką daryti. Atrodo, viskas krito ne mano naudai. Malonumas varžybose dingo. Atrodo, varžybose spausdavau iš savęs viską, bet pamiršdavau, kad tai darau dėl savęs, o ne dėl kažko kito.
– Apmaudas dėl Tokijo yra išlikęs?
– Aišku. Ir tas apmaudas gali išlikti visą gyvenimą. Bet jis slūgsta, kažkur traukiasi po truputį – buvo olimpiada ir buvo, viskas, praėjo. Bus dar tų varžybų, karjera nesibaigė. Yra keturvietė. Žinau, kad reikia viską pamiršti ir eiti toliau, bet...
– Tasai „bet“ vis dar drasko?
– Labai norėjau važiuoti į Tokiją. Bet man nebūtų pakakę tik sudalyvauti. Nuvažiuočiau ir užimčiau 10 vietą? Tai man nebūtų suteikę džiaugsmo.
– Paklausiu atvirai. Apie atranką. Tai ,ar M.Maldonis buvo toks stiprus, ar tu buvai silpnas?
– Pirmiausia, Mindaugas tada parodė geriausią savo rezultatą 200 m rungtyje. Atvirai? Silpnas nelaimi. Stiprūs gali pralaimėti, bet silpnas niekada nelaimi... O aš? Dabar skambės tarsi bandymas pasiteisinti, bet to niekam nebuvau dar sakęs... Savaitę prieš visas atrankas dvi dienas pragulėjau lovoje, nes buvau stipriai apsinuodijęs, buvo bėdų su kepenimis. Organizmas buvo nusilpęs. Aš žinojau, koks važiuoju į varžybas. Bet žinote, aš buvau tas, kuris tikėjo, kad viskas praeis, kad viskas susitvarkys ir tai man nesutrukdys. Jau atvažiavęs į varžybas supratau, kad esu silpnesnis negu įprastai, bet netikėjau, kad tai sutrukdys. Tikėjausi, kad ištempsiu. Bet nepavyko. Tai buvo velniškos dvi savaitės, vienos varžybos vijo kitas, organizmas atsigauti nesugebėjo. Tiesiog laukiau, kada viskas baigsis.
– Atsisveikinta su sprintu, bet ugnį dabar kuria keturvietė. Teko mokytis treniruotis ne vienam, o su komanda?
– Tai man ir buvo sunkiausia. Privalai dirbti ne tik su savimi, bet įsiklausyti ir į komandos draugų poreikius. Visi įgulos nariai jau ne pirmus metus sporte. Kiekvienas jų žino, ką turi daryti, kad būtų geriau, bet privalome tai daryti kartu, nes tikslas vienas. Negali tiesiog atsistoti, pasakyti „Ai, darykite, ką norite, aš einu į vienvietę“. Ne, privalai būti su komanda.
– Ar nesi jauniausias įguloje?
– Kaip būdavau jauniausias rinktinėje, taip ir likau jauniausias.
– Jauniausias turi kokių nors užduočių?
– Tikrai ne.
– Pirmą kartą labai garsiai jūsų keturvietė nuskambėjo pernai pasaulio čempionate. Bet tikrai tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet joje sėdėjai?
– Viskas prasidėjo 2017-aisiais. Aš, Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, I.Navakauskas bandėme burti pirmą įgulą. Bet „ištiko“ maži konfliktai... Kodėl taip žiūri į mane? Ne, dėl jų tikrai nebuvai kaltas aš (juokiasi). Aš dar nebuvau labai aukštame sportiniame lygyje, kad konfliktuočiau su patyrusiais sportininkais. Išsibarstėme. Tuomet aš pabandžiau sudaryti konkurenciją sprinto rungtyje. Turėjau pakankamai motyvacijos. Sekėsi varžybose, pajaučiau savo potencialą. Į keturvietę dar susėsdavome 2019-2020 per treniruotes skirtingomis įgulomis. Treniruočių buvo daug, todėl nebuvo taip, kad nukritome iš dangaus ir pasaulio čempionate iškovojome penktą vietą.
– Kiek dabar tiki šia įgula?
– Aš jaučiu, kad vis dar neišnaudojame viso savo potencialo. Bronza pasaulio taurės etape – gerai, bet tai nebuvo tobulas pasirodymas. Mes galime visur dar šiek tiek pridėti. Pasaulio čempionatas, žinoma, nebus toks lengvas, kaip gali pasirodyti. Pasaulio taurės etape užėmei trečią vietą ir tikiesi tą patį pakartoti pasaulio čempionate? Ne, taip nebus. Keturvietėje viena maža klaida gali viską nulemti. Klaidelės čia kainuoja labai daug, kartais netgi A finalą. Tačiau potencialą turime, todėl bandysime kiekvienas iš savęs išspausti viską. Norime, kad mūsų keturvietė būtų tarp lyderių.
– Kiekvienas baidarėje turi savo vaidmenį ir užduotis. Tu sėdi valties gale – visada lieki šlapiausias?
– Tikrai šlapiausias. Pirmoje distancijos dalyje aš nieko nematau, tik siluetus. Mano užduotis? Išstumti valtį. Du gale sėdintys turi gerai startuoti ir palengvinti šią užduotį pirmiesiems. Taip pat turiu gerai pataikyti su yriu pagal tempą, kurį diktuoja yrininkas. Beje, aš visus puikiai matau... Niekas nemato manęs, bet aš – visus, kuris kaip irkluoja. Matau komandos narių suderinamumą, matau, kas skuba, kas vėluoja. Na, o jeigu taip paprasčiau, trečią ir ketvirtą numerius vadina valties varikliais.
– Patinka šis vaidmuo?
– Kiekviena pozicija turi savo niuansų. Pirmajam nuolat palaikyti tempą nėra lengva. Tai – didelė atsakomybė. Ketvirtas? Man patinka. Tiesą pasakius, man patinka pirma ir ketvirta pozicijos. Kaip ir S.Maldoniui. Galime keistis. Juk nėra faktas, kad visus metus dabar ir sėdėsime taip. Per treniruotes mes visi esame pasikeitę vietomis tam, kad kiekvienas žinotų, kaip jaučiasi kitas savo vietoje. Esu sėdėjęs ir antroje ir trečioje pozicijose. Viskas išbandyta.
– Mes jau gal kiek užbėgome įvykiams už akių ir kalbame apie pasaulio čempionatą. Tačiau kelialapį iškovos įgula, kuri laimės Lietuvos pirmenybėse. Ar tiki, kad gali atsirasti pajėgi antra įgula, kuri priverstų sunerimti?
– Teoriškai įmanoma... Edvinas, Aurimas, Ričardas Nekriošius, Andrejus Olijnikas, yra keletas jaunų vaikinų. Jie gali susėsti į vieną valtį. Bet kartelę mes užkėlėme labai aukštai. Pabandys mus aplenkti? Hmmm... Viskas yra įmanoma, bet bus nelengva.
– Tikslas šiai keturvietei – Paryžius?
– Turbūt (juokiasi). Bet aš dabar tiesiog noriu pasimėgauti kiekvienomis varžybomis. Negalima galvoti apie vieną startą, nes jis tiesiog gali nepavykti arba neįvykti. Vėliau ta „trauma“ gali ilgai persekioti...
– Iš patirties sakai?
– Iš patirties. Visose varžybose reikia džiaugtis, mėgautis konkurencija. Rezultatas atsiranda tik tuomet, kai viską darai su malonumu. Jei tau reikia tik rezultato, patikėkite, gali nieko nesigauti. O į Paryžių norisi. Bet norisi ten konkuruoti ir kovoti dėl aukštų pozicijų.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
