A.Kryvonos apie keistą Ukrainos biatlono federacijos prezidento elgesį: „Rusėms mokėjo iki 1000 JAV dolerių per mėnesį, o iš manęs atėmė premiją dėl „antsvorio“

 Garsi Ukrainos biatlonininkė Anna Kryvonos, kuri neseniai stojo ginklu ginti savo šalį, papasakojo apie keistą šalies biatlono federacijos prezidento Volodymyro Brynzako elgesį, skirstant stipendijas.

„Olimpinėms žaidynėms besiruošiančios sportininkės gaudavo stipendiją, kuri siekdavo 300 JAV dolerių per mėnesį. Tą stipendiją gaudavau ir aš. Taip pat dar galima gauti premiją iš federacijos, kurią gali skirti prezidentas. Mūsų rinktinės rusės, mano žiniomis, gaudavo mažiausiai po 300 JAV dolerių premijas kas mėnesį, o kai kuriais atvejais tos sumos išaugdavo iki 800 ar net 1000 JAV dolerių. Kartą Brynzakas ir man skyrė 300 JAV dolerių premiją, bet ją mokėjo tik 3 mėnesius, o vėliau ją atėmė, aiškindamas, kad aš turiu „antsvorio“, - stebėjosi A.Kryvonos.

Teigiama, kad V.Brynzakas jau artimiausiu metu paliks Ukrainos biatlono federacijos prezidento postą. Manyta, kad jo postą mėgins užimti triskart Europos biatlono čempionas Andrijus Deryzemlia, bet panašu, kad tai netaps realybe.

„Duočiau 90 proc. tikimybę, kad nesieksiu federacijos prezidento posto. Aišku, sprendimas dar gali pasikeisti, priklausomai nuo to, kada vyks rinkimai, kada baigsis karas ir t.t. Prieš karą turėjau ambicijų siekti prezidento posto, bet dabar aplinkybės pasikeitė. Dabar man reikia pasirūpinti artimaisiais. Neaišku, kur ateityje bus galima gyventi, dirbti ir t.t.“, - sakė A.Deryzemlia.

Teigiama, kad federacijos prezidento postą yra pasiryžęs perimti pasaulio čempionas ir triskart Europos čempionas Dmytro Pidručnij. Jis tuo pačiu dar papasakojo, kaip anksčiau federacija taikė dvigubus standartus ukrainiečiams ir rusams.

„Prieš 2 metus į stovyklą buvo pakviestas vienas jaunuolis iš Rusijos, kurio pavardės nenorėčiau minėti. Jis buvo vadinamas jaunu ir talentingu sportininku, tačiau treniruotėse per 2 km jis 15-20 sek. pralaimėdavo mūsų silpnesniems jauniams. Nepaisant to, kažkas jį vis tiek matė kaip mūsų pagrindinės rinktinės narį. Nežinau, ar federacija vėliau atėjo į protą jo neimti į rinktinę, ar jis pats išvyko ir negrįžo“, - prisiminė D.Pidručnij.