Lietuvos karatė kovotojams – 4 Europos čempionų titulai
Brigita Svinkūnaitė | Algimanto Barzdžiaus nuotr.
2022 metų Europos kiokušin karatė čempionate Lietuvos sportininkai iš viso iškvoojo 14 medalių, o 4 iš jų - aukščiausios prabos.
Kaip jau skelbėme, pirmojoje Europos čempionato dalyje - katos rungties varžybose - Lietuvos atstovai ant prizininkų pakylos lipo triskart. Mišrių komandų varžybose čempionais tapo Diana Mačiūtė, Rima Lisinskaitė ir Matas Sasnauskas, o vicečempionais - Monika ir Joana Tydikaitės bei Matas Jonauskas. Be to, taip pat sidabrą asmeninėse varžybose pelnė Raminta Makackaitė.
Kumitė rungties varžybose lietuviai savo sąskaitą papildė dar 14 medalių. Europos čempionais tapo Edgardas Sečinskis (svorio kategorija iki 95 kg), Eventas Gužauskas (virš 95 kg) ir Brigita Svinkūnaitė (iki 50 kg), vicečempionais - Juras Sokolovas (iki 85 kg) ir Paulius Žimantas (virš 95 kg), kuris negalėjo finale stoti prieš E. Gužauską dėl pusfinalyje patirtos traumos.
Bronzos medaliai atiteko Valentynai Kurmin (50-55 kg), Inga Mikštaitei (55-60 kg), Ievai Budrytei (55-65 kg), Anetai Meškauskienei (55-65 kg), Marijai Sekundai (virš 65 kg) ir Mantui Laurinaičiui (iki 65 kg).
Trečias titulas iš eilės
E. Sečinskis pakeliui į viršūnę nugalėjo čeką Vojtechą Krejzarą, lenką Mareką Wolny ir vengrą Levente Magyarą. Trečią kartą iš eilės čempionu tapusiam vilniečiui sunkiausias buvo pusfinalis, kuriame rimtą iššūkį metė M. Wolny.
Po pagrindinio kovos laiko du teisėjai iš 5 buvo palankesni lietuviui, o kiti skyrė pratęsimą. Vėliau svarstyklės po truputį išsilygino ir netgi ėmė svirti M. Wolny pusėn, bet po lemiamo pratęsimo vis dėlto arbitrai paskelbė E. Sečinskio pergalę rezultatu 4:1.
„Varžovai irgi tobulėja, analizuoja mane, su Mareku susitikome jau 6 ar 7 kartą, todėl laimėti kiekvieną kartą – vis sunkiau, - po paskutinės kovos kalbėjo lietuvis. – Vis dėlto rezultatas yra toks, kokiu noriu. Europos čempionate visada smagu išsibandyti, ar pasiteisina tai, ką darau treniruotėse, o kiekvieno sportininko svajonė yra pasaulio čempionatas. Laimėti arba patekti tarp prizininkų ten būtų svajonės išsipildymas.“
Džiaugiasi atliktu darbu
E. Gužauskas pakeliui į finalą nugalėjo latvį Jurgį Pušmucaną ir vengrą Mate Davidą, tačiau finale turėjo tik simboliškai užkopti ant tatamio, nes jo varžovu turėjęs būti P. Žimantas pusfinalyje patyrė traumą ir kovoti dėl čempiono titulo negalėjo.
„Pirmą kovą laimėjau anksčiau laiko, antroje prireikė viso pagrindinio laiko. Gal būtų geriau užbaigti anksčiau, bet viskas išėjo gana neblogai, - po čempionato kalbėjo be pralaimėjimų pastaraisiais metais žengiantis E. Gužauskas. – Visas darbas buvo nuveiktas dar iki varžybų, jos yra tik testas, parodantis, ar viską gerai darei treniruotėse.“
Svajonė išsipildė
Trečiąjį auksą kumitė rungtyje Lietuvai pelnė B. Svinkūnaitė, kuri prieš metus Europos čempionate Sakartvele buvo antra. Užtikrintai kovojusi kaunietė savo pranašumu suabejoti neleido nė vienos kovos metu. Ketvirtfinalyje ji tvirtai nugalėjo lenkę Moniką Podorą, pusfinalyje - Vokietijos atstovę Anastasią Michailovą, o finale - kitą Lenkijos sportininkę Natalią Chrzanowską.
„Esu linkusi savimi netikėti tiek, kiek pavyksta padaryti, - kalbėjo naujoji Europos čempionė. – Labai džiaugiuosi tuo, kad pavyko šiandien pasiekti aukščiausią rezultatą. Man tai labai daug reiškia.“
Prieš metus po Europos čempionato B. Svinkūnaitė kalbėjo, kad dėl abitūros egzaminų buvo sunku rasti laiko treniruotėms. Dabar, jau būdama medicinos studente, mergina, tai prisiminusi, nusišypsojo.
„Pernai maniau, kad 12 klasė yra sudėtingas periodas, tačiau dabar yra dar sunkiau atrasti laiko sportui. Labai džiaugiuosi, kad pavyko tai padaryti“, - teigė kaunietė.
Daiktas neatspindi to, kuo esi
Nors netapo čempionu, itin gausiu ir garsiu palaikymu Europos čempionate džiaugėsi J. Sokolovas, finalo kovos su karatė legenda bulgaru Valerijumi Dimitrovu metu visiškai užkariavęs žiūrovų simpatijas. Po pagrindinio kovos laiko ir pratęsimo visi teisėjai skelbė lygiąsias, po antrojo pratęsimo - vienas teisėjas pergalę skyrė lietuviui, o kiti - lygiąsias. Vis dėlto po paskutinio galimo papildomo laiko net 4 teisėjai paskyrė pergalę bulgarui, o vienas - lietuviui. Taip V. Dimitrovas 21 kartą tapo Europos čempionu.
Nulipęs nuo tatamio sportininkas buvo sveikinamas lyg čempionas, vilniečiui teko sustoti ne vienai nuotraukai su nepažįstamais žmonėmis.
„Tokį palaikymą esu patyręs gal tik kartą Lietuvos čempionate, - po finalo sakė J. Sokolovas. – Jaučiuosi čempionas, tačiau kartais medalis ar kitas fizinis daiktas neatspindi to, kuo esi. Džiaugiuosi savo kovos menu, tuo, ką kūriau ir sukūriau, tuo, kaip pasirodžiau.“
Pakeliui į finalą J. Sokolovas įveikė ispaną Adrianą Navarro, kartvelą Tengizą Bastoiani ir po taip pat labai sunkios kovos – azerbaidžanietį Salahatą Hasanovą.
Po visų svorio kategorijų apdovanojimų J. Sokolovas sulaukė dar vieno išskirtinio įvertinimo – buvo pripažintas techniškiausiu turnyro kovotoju.
Čempionė dar tars savo žodį
Visų laikų tituluočiausia Lietuvos kovotoja Inga Mikštaitė Europos čempionato išvakarėse socialiniame tinkle paskelbė, kad tai bus jos paskutinis kartas, tačiau po paskutinės kovos teigė dar nenorinti sakyti, kad daugiau nebeužlips ant tatamio.
„Taškas buvo padėta spalio mėnesį, kai sužinojome, kad neįvyks pasaulio čempionatas. Manyje tas taškas buvo labai tvirtas. Bet federacijoje turime labai gerus vadybininkus, įtikinėtojus, pagavo mane ant emocijos, pasiūlė pabandyti dar ir šiandien esu čia, - kalbėjo kaunietė. – Dabar veikia emocijos, tad dar nesakysiu, kad daugiau nebeužlipsiu ant tatamio. Vėliau pasisakysiu apie tai.“
Daugiausiai medalių
Lietuvos rinktinė, Tarnuve pelniusi 4 aukso, 4 sidabro ir 6 bronzos medalius, tapo komandinės įskaitos nugalėtojais. Antrąją vietą užėmė Sakartvelo sportininkai (3 aukso medaliai ir po vieną sidabro bei bronzos), trečiąją – Vengrijos (po 2 – aukso ir sidabro, 3 – bronzos).
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
