R.Viktoravičius – apie pabaigą rinktinėje, „Gintros“ perspektyvas ir savo ateitį

Beveik du dešimtmečius Lietuvos moterų rinktinės vyriausiuoju treneriu buvęs Rimantas Viktoravičius pakeistas nauju strategu. Į tai ilgametis „Gintros“ vedlys sureagavo labai ramiai, netgi teigdamas, jog šis žingsnis galėjo būti žengtas ir dar anksčiau.

„Šiaip mane jau reikėjo anksčiau pakeisti. Jau tiek metų tas pats veidas gal kitus erzina, gal ir nebuvo rezultatų kitą kartą. Nustebino tik tiek, kad gruodžio mėnesį mane patvirtino, aš jau ruošiausi Turkijai, darėme analizes, dėliojome treniruočių procesus, o po to pasakė, kad viskas. Iš tikrųjų čia viskas gerai, kad tik būtų geriau Lietuvos futbolui, šiuo atveju moterų futbolui. Aš manau, kad vis tiek bus gerai viskas, todėl viskas čia kaip ir logiška“, - tinklalaidėje „FutbolasLT“ praėjusią savaitę kalbėjo R.Viktoravičius.

Kaip manote, kas gali būti geriau?

Gal žaidėjoms šiek tiek nauja kultūra, treneriai yra iš futbolo šalies Vokietijos, nauji vėjai, naujas štabas. Gal bus toks impulsas, galbūt, pagyvensim pamatysim. Nepakeičiamų nėra.

Bet jūs ilgus metus ir buvote nepakeičiamas..

Taip gal reikėjo ir ankščiau, nes buvo tokių momentų kaip kad keitėsi kartos, nebuvo rezultato. Aišku, nebuvo ir rungtynių tiek, kiek dabar, ir tas požiūris buvo šiek tiek kitoks. Dabar viskas eina link to, kad moterų futbolas būtų. Anksčiau jis būdavo tik dėl pliuso, dabar jau ir rezultato kažkokio tikimasi, todėl tikriausiai federacijos vadovybė ir treneriai tikisi padaryti kažką geriau.

Kaip gali būti impulsas su tomis pačiomis žaidėjomis. Juk tos pačios merginos gali vienas ar dvejas rungtynes sužaisti geriau ar jūs tikitės, kad čia ilgesnis impulsas bus?

Taip, žaidėjos tos pačios, jų iš kažkur iš karto neatsiras, bet vis tiek yra ir U-19 ir U-17 mergaičių, svarbu jų nepamesti, reikia jas vertinti. Pas vyrus yra taip, kad jeigu nenori, į tavo vietą ateis kažkas kitas, čia reikia kitokio požiūrio. Tai negali būti trumpalaikis dalykas, kad atėjau ir padariau. Kita vertus, nėra ten viskas taip beviltiška. Dabar dar išvažiavo į užsienį kelios merginos, kurios buvo rinktinės narės, ten gal kitas požiūris, kita kultūra, kitas lygis, gal jos kažką patobulės ten, reikia būti optimistais.

Dabar nacionalinėje moterų rinktinėje nėra labai gera padėtis – tik neseniai visos pradėjo treniruotis, negalėjo išvažiuoti Simona Petravičienė, dar susitraumavo Rimantė Jonušaitė. Negerai, bet nieko nepadarysi – yra kaip yra. Šiaip aš pasakysiu, jog ta rinktinė yra labai motyvuota, labai geras kolektyvas, kovingos, bet žinot, jeigu neuždėti pagrindai vaikystėje, aukščiau neiššoksi, bet mano akimis žiūrint, visos tos merginos yra vertos pagarbos.

Bet geras mikroklimatas prieš kokius metus laiko buvo ir Šiaulių „Gintroje“, o dabar kokią situaciją matome..

Ne, taip nebuvo, kaip sako prezidentas, kad 10 metų buvo gerai, o dabar viskas blogai ir kažkas dėl to kaltas. Čia viskas brendo daug metų. Jeigu būtume tikslūs – tai nuo 2014 metų. Kai mes pirmą kartą patekome tarp TOP 16 geriausių. Nuo tada viskas prasidėjo.

O kas nutiko dabar? Jus pakvietė į Joniškį ir jus pasikvietėte savo buvusias auklėtines?

Manęs nėra Joniškyje, aš tik konsultuoju trenerę Tanią (Tatjaną Veržbickają), nes, mano nuomone, ji yra labai perspektyvi trenerė. Jai reikia duoti kelią, tegu ji pabando. Joniškis visai ne prie ko, jos buvo priėmusios pačios sprendimą, kitu atveju jos būtų ėjusios į Vilnių ar Kauną, gal kažkurios iš vis nebūtų žaidusios, kai kurios ieškojo galimybių išvažiuoti. Viena mergina yra man pasakiusi „jeigu 90% laiko toje komandoje aš jaučiuosi negerai, kodėl aš save turiu kankinti“.

Ar su dabartiniais nuostatais „Gintra“ apgins čempiono titulą?

Klubas gali pastatyti septynas Europos sąjungos nares ir keturias iš kitų ne ES valstybių. Jeigu neįves taisyklės kaip pas vyrus, tai gali būti, kad nei vienos lietuvės nebus sudėty. Todėl manau, kad „Gintra“ apsigins čempiono titulą, bet gal jau nebe taip lengvai. Matosi ir kitų komandų tobulėjimas – tiek Vilniaus „Žalgiryje“, FK „Vilniuje“. Aišku, žaidėjos tos pačios, bet jeigu klubai susitvarkys ir procesas pagerės, nebus taip viskas paprasta „Gintrai“.

Kaip manote, ko reikėtų, kad Lietuvos moterų futbolas taptų profesionalesnis?

Palengva keičiasi visuomenės požiūris. Prieš dešimt metų gydytojai, kai pas juos ateidavo traumuotos mano sportininkės, sakydavo joms: nebūkite kvailos, kam jums tas futbolas? Norėdavosi nueiti ir paaiškinti tokiems daktarams, kas yra futbolas.

Tas požiūris labai sunkiai keičiasi, ne taip sparčiai kaip norėtųsi, o juk viskas priklauso nuo masiškumo, atrankos, kokie yra padedami pagrindai ir kur jos paskui ateis. Reikalingas nuoseklus procesas. Labai skaudėdavo širdį, jeigu mergina baigdavo universitetą ir tuo pačiu baigdavo futbolą, dabar po truputį tas irgi keičiasi. Turi būti tinkamas klubų požiūris į merginas. Jeigu ne visi klubai turi už ką mokėti atitinkamą atlygį, juk galima atsilyginti medicinine priežiūra ar kažkaip kitaip. Bet jeigu klubams moterys reikalingos tik pinigams ar licencijavimui, tai merginos tą greitai pajunta ir išeina.

Gal tikrai geriausias variantas yra, kad geriausios futbolininkės išvyktų į užsienį?

Žinokit, nėra blogas tas dalykas. Jeigu mes nesugebame duoti tai, ko merginoms reikia, tai užsienyje yra kitas požiūris, kitas treniruočių lygis. Tai yra labai gerai.

Kokia jūsų ateities perspektyva, kuo jūs dabar užsiimate?

Aš dabar dar dirbu sporto gimnazijoje su Šiaulių mergaitėmis, turiu pasiūlymų ir futbole, turiu ir savo nedidelį verslą, tai kaip sakant vienos durys užsidaro, kitos atsidaro.

Tie pasiūlymai moterų futbole ar nebūtinai?

Nebūtinai.

--- 

Visą pokalbį su R.Viktoravičiumi klausykite tinklalaidėje „FutbolasLT“: