Dar vienas praleistas „Žalgirio“ šansas: taip ir neįvykęs lūžis, teisėjų švilpukai ir nesuprantami zelando sprendimai (4)
„Žalgiris“ – „AX Armani“ rungtynių akimirka | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
„Ką gali prarasti būdamas paskutinis? – retoriškai jau po rungtynių sakė „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas. – Nieko.“
Negali neigti – Kauno „Žalgiris“ šiose rungtynėse su Milano „Armani Exchange“ išties kovėsi, tarsi neturėtų ko prarasti. Tiesa, taip buvo ir Milane, ir Stambule, ir rungtynėse namie su „Maccabi“. Visus šiuos mačus jungia bendras vardiklis – kažkuriuo momentu „Žalgiris“ galėjo pribaigti varžovą.
Koronavirusas ir traumų šleifas pastaruoju metu yra gerokai išbalansavęs šį Italijos grandą. Rungtyniauti negali Kostas Mitoglou, Shavonas Shieldsas, Luigi Datome, Trey Kellas, Tai stipriai kirto komandos puolimo potencialui – štai iki išvykos į Kauną per pastarąsias ketverias rungtynes Ettore Messinos komanda vidutiniškai krapštė vos po 63,7, o per penkis mačus pasirodymas Kaune yra vos pirmasis, kuomet Italijos vicečempionams pavyko pelnyti daugiau nei 70 taškų.
Nors progų siausti Milano komanda taip pat turėjo. „Žalgiris“ vėl dega su varžovų perimetro krepšininkų stabdymu, kaip kad ir dabar, kai Tray Danielsas ir Malcolmas Delaney sumetė po keturis tritaškius, o dalis jų buvo tiesiog atiduoti, kartais nuo metikų ėjus į gilias pagalbas.
Žudyti „Žalgirį“ jau gerokai anksčiau galėjo Sergio Rodriguezas. Eurolygos legenda pelnė 10 taškų, tačiau prametė keturis tritaškius iš penkių sau įprastose situacijose, ir pačiam atakuojant krepšį, tikrai neišgyveno idealaus vakaro.
„Žalgiriui“ tai buvo idealus momentas žudyti, o po Tylerio Cavanaugh metimo rezultatas ketvirtojo kėlinio viduryje buvo lygus (65:65).
Tačiau „Žalgiris“ peilių toli gražu negalando, o per likusias penkias minutes sukrapštė vos penkis taškus. Aišku, egzistuoja ir klaustuko ties arbitrų darbu figūravimas su dviem įstrigusiais momentais. Pirmasis buvo, kuomet Nicolo Melli stabdė L. Lekavičiaus reidą. Arbitrų švilpukai tylėjo, nors L. Lekavičius buvo įsitikinęs kitaip.
„Jis nežaidė į kamuolį, jis žaidė į rankas. Tikriausiai, teisėjai to nepastebėjo“, – šaltai po rungtynių nuomonę pareiškė pats žalgirietis.
Kitas momentas buvo dar griežtesnis, Joshui Nebo nurūkus į greitą ataką, bet užkliuvus už M. Delaney kojos, prieš aukštaūgį buvo fiksuota paprasta pražanga – nepasitelktas net epizodo peržiūrėjimas, nors J. Nebo jau buvo likęs vienas prieš krepšį.
„Manau, kad mes nusipelnėme šiek tiek daugiau pagarbos. Esame paskutiniai ir automatiškai... Negaliu to sakyti“, – apie tuos epizodus po rungtynių kalbėjo ir J. Zdovcas.
„Žalgiriui“ koją kišo ir sena problema. Su net ir ne itin išmoningu puolimu kauniečiai ir lemiamomis akimirkomis turėjo savo progas laisviems metimams, tačiau jie skriejo pro šalį. Jaudulys, nuovargis, ar žudiko instinkto trūkumas – priežasčių galime ieškoti bet kur, tačiau faktas lieka faktu, kad geri metimai tiesiog skriejo pro šalį.
Iki mačo pabaigos likus žaisti dar maždaug 20 sekundžių, nors ir labai maža, tačiau „Žalgirio“ viltis sukurti stebuklą dar buvo gyva. Tiesa, tam buvo būtina tyčia pažeisti taisykles. Įdomu tai, Tai'us Websteris visuomet buvo prie savo ginamųjų, tačiau prasižengti net neketino, o sulig paskutinėmis sekundėmis, taip galutinai ištirpo ir paskutinės „Žalgirio“ viltys.
T. Websteriui greitos pražangos atveju mačas būtų baigtas, kadangi jis jau turėjo keturias asmenines taisyklių nuobaudas. Vargu, ar zelandas galėjo nežinoti tokios būtinybės prasižengti, kuomet šalia buvęs Artūras Milaknis karštligiškai rėkdamas bandė kuo skubiau pažeisti taisykles. Dėl tokio legionieriaus abejingumo klausimų po mačo kėlė net pats J. Zdovcas.
„Nežinau, kaip atsakyti į šį klausimą, žaidėjai turėtų tai žinoti. Nereikia to mokyti, Tai‘us buvo geroje pozicijoje, nors ir buvo pastumtas. Reikia patirties, o Tai‘us jos dar turi“, – kalbėjo treneris.
Galbūt tai ir nuskambės ironiškai, tačiau nors klubas ir skęsta pralaimėjimuose, pozityvas bent tas, kad penktose rungtynėse iš eilės „Žalgiris“ bent menkiausią vilties gyslelę savo sirgalių širdyse užkabina. Vilties, kad ši košmariška serija galbūt pasibaigs.
„Kovos gal kažkur buvo daugiau. Kažkur buvome kietesni. Kažkur klaidų mažiau padarėme, bet to nepakanka. Eurolyga dabar tokiame lygyje, kad prie menkiausios klaidos visi baudžia“, – tikino P. Jankūnas.
„Visi kovojo, visi norėjo. Gal ir tas tikėjimas atsirado, kad galime“, – kapitonui antrino ir L. Lekavičius.
„Žalgiris“ laikėsi kovoje nepaisant ir žudikiškų skaičių – praleistų 12-os tritaškių, net 15 „Armani Exchange“ antrųjų šansų atakose ir tuščiu J. Nebo puolime.
Bet akivaizdu, kad žalgiriečių tik kova netenkina. „Žalgiriui“ Eurolygoje šį sezoną dar liko sužaisti 11 rungtynių. Kad ir kaip niūriai tai beskambėtų, nė viename tų mačų „Žalgiris“ toli gražu nebus favoritas, todėl norint išvengti didžiausios visų laikų komandos pralaimėjimų sausros, kažkur viršyti lūkesčius bus būtina.
„Ką mes galime prarasti? Žemiau nei paskutiniai mes jau nebūsime. Neturi kirsti tokie dalykai per galvą“, – kalbėjo P. Jankūnas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
