Iš psichologinės „duobės“ pakilęs T.Pakutinskas grįžta į KOK: „Seniukas dar sukrutės“ (13)
Tomas Pakutinskas l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Noriu kuo daugiau kovoti, – sportas.lt sakė sunkiasvoris klubo „Rings“ kovotojas Tomas Pakutinskas. – Sekė periodas, kai kovų buvo tikrai daug, o dabar užtruko pertraukėlė. Reikia kovoti ir nesustoti“.
Kovo 19 dieną sunkiasvoris grįš į „King of Kings“ ringą.
Nuo 2020-ųjų rugpjūčio T.Pakutinskas tris kartus žengė į „Absolute Championship Akhmat“ (ACA) narvą.
Debiutinėje kovoje lietuvis po pirmojo raundo atsisakė tęsti kovą dėl patirtos traumos, pergalė įkrito į lenko Daniel Omielanczuko sąskaitą. Po kovos su čeku Michalu Martineku teisėjų nuomonės išsiskyrė, bet pergalė atiteko lietuvio priešininkui, o praėjusių metų rugsėjį T.Pakutinską pirmajame raunde nokautavo amerikietis Danielis Jamesas.
„Dabar reikia pergalių. Nuo to gali priklausyti ir mano tolimesnė karjera ACA organizacijoje. Jei pralaimėsiu, turbūt, išgirsiu „Viso gero, berniuk“, – nusijuokė 34-ų kovotojas.
Jis teigė, kad jau spėjo pasiilgti kovų Lietuvoje. „Namuose man visada yra geriausia. Čia sugebu atsipalaiduoti ir jaučiuosi labai gerai, – sakė T.Pakutinskas. – Kol kas nežinome, su kuo teks kautis. Aš tik pasakiau, kad man nėra svarbu, su kuo teks suremti pirštines. Galiu kautis su bet kuriuo – ką pasiūlys organizacija, su tuo ir kovosiu. Nesirenku priešininkų. Dabar belieka gerai pasirengti ir su griausmu sugrįžti. Vėliau sugrįšiu ir į ACA“.
Kovotojas prisipažino, kad po skaudaus pralaimėjimo D.Jamesui, buvo „užtrauktas rankinis stabdis“.
„Pusantro mėnesio skendau apmąstymuose. Galvojau, kokį noriu save matyti ateityje, klausiau savęs, ar noriu sportuoti. Tai buvo „duobė“. Tačiau nespaudžiau savęs, ieškojau sprendimų, su draugu net spėjome atidaryti įmonę, pradėjome darbus. Laikas bėgo, emocijos aprimo ir supratau, kad dar noriu kovoti. Pakalbėjome apie tai su draugu, kuris pasakė „Gerai, dar porą metų varyk... Tavo darbus kažkaip padarysime, pabandysi nuotoliniu padirbėti“. Supratau, kad visą gyvenimą aš tik kovojau. Daugiau nieko nebuvo – tik kovos, – pabrėžė T.Pakutinskas. – Sportas jau yra įaugęs manyje. Be sporto negaliu. Štai, virš mėnesio nesportavau ir pradėjau pats save graužti. Man visai nepatiko tasai nesportuojantis Tomas. Jau ir dukrytė man užpakalį spardė „Eik, tiati, sportuok, kiek gali čia namuose vakarais gulėti“. Taip ir nusprendžiau, kad užteks, reikia senukui dar suklibėti“.
T.Pakutinskas yra dėkingas visiems, kurie skambino, palaikė, stengėsi padėti susitvarkyti su emocijomis.
„Ypatingai esu dėkingas Sergejui Maslobojevui. Jis man skambindavo, dalijosi patarimais. Priminė, kad ir pats yra buvęs panašiose situacijoje. Jis mane įtikino, kad turiu viską pamiršti ir versti naują knygos puslapį, – pasakojo kovotojas. – Esame geri draugai, paauglystėje daug laiko leisdavome kartu. Skambindavo ir treneris... Aš neskubėjau, nors pasidariau tyrimus, medikai patikrino, ar viskas gerai po nokauto, pažiūrėjo, ar širdis normaliai veikia. Dabar žinau, kad viskas yra gerai ir vėl galiu arti. Tą ir darysiu. Svoriu irgi esu patenkintas, per daug nespėjau „sukūsti“. Reikės gal net truputį nusimesti. Kol nesportavau buvo svoris kritęs iki 110 kilogramų, tačiau jau sugrįžo į 120 kilogramų. Jau esu savyje“.
Nuo pirmadienio kovotojas pradės dirbti su komanda, su fizinio rengimo treneriu, su „Rings“ treneriais bei Andriumi Šipaila.
„Vėl bursis komanda, vėl reikės pasivažinėti po klubus pasisparinguoti“, – sakė kovotojas.
Jis džiaugėsi, kad pagaliau įsibėgėja S.Maslobojevo iniciatyva vienyti šalies kovinio sporto atstovus. Praėjusį sekmadienį net septynių Lietuvos klubų atstovai buvo susirinkę į bendrus sparingus po „Fighter House“ stogu.
„Seniai to reikėjo, – teigė T.Pakutinskas. – Sergejus visada apie tai kalbėdavo, tačiau mes to neišgirsdavome. Vėliau Teodoras Aukštuolis, aš, Laurynas Urbonavičius pradėjome judėti po klubus. Smagu, kad dabar šios iniciatyvos naudą suvokia vis daugiau klubų ir kovotojų. Gal mes, senukai, daug naujo neišmoksime, bet mes tikrai galime pakloti kelią jaunimui. Tegul tai būna pavyzdys. Reikia vienas su kitu gyventi, o ne kovoti, – kalbėjo T.Pakutinskas. – Reikia stengtis padėti vienas kitam kilti aukštyn. Juk nesame priešai. ACA išmokau, kad reikia vienas kitą gerbti. Ten pamačiau, kad jokių pykčių nėra ir negali būti – visi pietauja toje pačioje valgykloje, bendrauja, dalijasi patirtimi. Prieš kovą, taip, susikaupi, narve kovoji, bet nuskambėjus gongui vėl apsikabini. Nėra dėl ko draskytis. Viską, ką sugebi, reikia parodyti kovoje... Pažiūrėkime, S.Maslobojevas, L.Urbonavičius jau seniai be jokių pykčių eina į ringą, o kiti dar nori pasirodyti... Bet mes patys tokie kažkada buvome. Tai suprantu. Tačiau iš to išaugama“.
Vienintelis dalykas, kuris nepatinka T.Pakutinskui – „Jungle King“, kaip pats kovotojas išsireiškė, cirkas.
„Man nepatinka. Net šlykštu. Yra kovotojai, kurie kiekvieną dieną aria, dirba, o ten ateina žmogus iš gatvės, nematęs sporto, rūko, geria, ir lipa į ringą ir save rodo. Aš to nesuprantu. Tegul jie mušasi, jei nori, bet nereikia tų balvonų rodyti visiems. Nepatinka man. Maybachas? Kaip jis gali kovoti? Jis net nežino, kas yra sportas. Jie žemina mūsų sportą. Cirkas. Ar jie nesupranta, kad tėra klounai? Žmonės ateina pažiūrėti ne kovų, o pamatyti cirko klounus, – pyko T.Pakutinskas. – Suprantu organizatorius – tai pinigai. Bet man principas nepatinka. Aš tokių varžybų neorganizuočiau. Pats Tauragėje rengiu varžybas ir visada stengiuosi viską padaryti kuo aukštesniame lygyje. O tų, kurie iš gatvės atėję tik šaukia ir klykia, visą mėnesį koliojasi vienas ant kito, aš nesuprantu. Na, bent jau nelotų jie vienas ant kito. Manau, kad jaunimui tai yra blogas kovinio sporto pavyzdys“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
