Pirmasis į Lietuvą „beduiną“ parvežęs R.Baciuška: apie ištesėtą žodį, svajones, lenktynes su automobiliu, nepasveikinusius lenkus ir rėmėjų svarbą (9)
Rokas Baciuška | Žygimanto Gedvilos / BNS foto nuotr.
44-ame Dakaro ralyje vos 22-ejų metų lietuvis Rokas Baciuška pademonstravo įspūdingą greitį ir paskutiniame, dvyliktame greičio ruože, aplenkė Lenkijos ekipažą su Mareku Goczalu bei paskutinę akimirką iš ketvirtosios vietos pakilo į trečią poziciją.
Iki šiol nei vienas lietuvis Dakare nežengė ant prizininkų pakylos, tuo tarpu R.Baciuškai tai padaryti pavyko jau pirmame savo Dakare. Viso R.Baciuška Dakare laimėjo net du greičio ruožus.
Praėjus keletui dienų nuo Dakaro pabaigos, R.Baciuška galiausiai sugrįžo į Lietuvą ir buvo gausiai pasitiktas Vilniaus oro uoste.
Lenktynininkas pasakojo apie savo jausmus iškovojus trečią vietą motobagių įskaitoje, įvardino savo svajones bei tikslus, atskleidė, kad jam rankos nepaspaudė aplenktas Lenkijos ekipažas ir skyrė apdovanojimą visai Lietuvai.
„Jaučiuosi labai gerai. Pirmi metai, debiutas.. Nei vienas lietuvis neturi to „beduino“, o man pavyko per pirmus metus. Tai yra neįtikėtina. Dirbau labai stipriai, atidaviau daug prakaito ir tai atsipirko. Labai džiaugiuosi, kaip planavau, taip ir pavyko. Savo žodžio nesulaužiau. Ką kalbėjau, viską ištesėjau ir tai yra svarbiausia“, – sakė R.Baciuška. „Beduiną“ gauna kiekvienos klasės Dakaro TOP-3 lyderiai. Per dešimt metų nei vienas lietuvis dar to neturėjo. Kitais metais tikiuosi, kad bus didesnis“.
– Auksinis?
– Jie visi auksiniai, tik skiriasi dydžiai.
– Finišas buvo dramatiškas, tik pabaigoje pavyko išplėšti tą trečią vietą. Kaip atsimenate tą paskutinio etapo dramą?
– Paskutinę dieną nusprendėme išsiimti visas atsargines dalis, pasilikti vieną padangą – rizikuoti ir galėti nefinišuoti. Rizika – pasiteisino, pasivijome lenkus, kurie nustebo, nes tikrai nesitikėjo, kad panaikinsime šešių minučių deficitą. Labai džiugu, norėčiau padėkoti lietuviams, nes jų palaikymas yra labai svarbus. Be jų tikrai nebūčiau Dakare. Kiekvienas lietuvio parašymas mane labai džiugina ir man kiekvienas palaikymas yra labai svarbus, nes tai duoda motyvacijos.
– Dakaro ralis yra pirmasis pasaulio čempionato etapas. Dabar turite įkvėpimo visam sezonui?
– Aišku, norėtųsi važiuoti visus etapus, bet reikės kalbėtis su rėmėjais. Jeigu prisidės, tęsime pasirodymą pasaulio čempionate. Kodėl nepakovojus dėl pasaulio čempiono titulo? Turime greičio, turime parako, reikia tik kovoti.
– Dakaras buvo tavo svajonė. Kokia kita?
– Mano svajonė išsipildė, bet dar kita svajonė – pirma vieta Dakare. Bandysiu tai įgyvendinti, bet nežinau, kada tai pasiseks. Noriu grįžti į Lietuvą su pirma vieta. Kiekvienam lenktynininkui yra tik pirma vieta, o kitos vietos – ne vietos. Visgi kaip pirmam sykiui Dakare, galima sakyti, kad man tai pirma vieta.
– Ar teko bendrauti su Lenkijos ekipažu, su kuriuo turėjote mažą konfliktą dėl lenkimų?
– Viskas gerai, jie taip pasielgė, aš kitaip parodžiau, aplenkiau trasoje. Draugais gal ir nelikome, bet bendraujame paprastai.
– Kitais metais tikrai nenusileisi?
– Tikrai taip. Jie truputį pikti ant manęs, nes iš jų atėmiau trečią poziciją. Prieš paskutinę dieną jie buvo nusiteikę, kad yra treti ir tikrai nustebo. Po finišo jie dar džiaugėsi, o kai aš finišavau – jų nuotaikos pasikeitė.
– Tai dvigubas džiaugsmas?
– Šiek tiek taip.
– Ko kitiems metams reikia, kad būtų panašus rezultatas?
– Suvažiuoti daugiau varžybų ir ateis tas rezultatas. Man labai pasisekė suvažiuoti, iš pradžių tikrai nelėkiau, o antroje pusėje pradėjau po truputėlį spausti ir kažkiek nervintis.
– Jus pasitiko su daina. Apie jus ta daina?
– Turbūt apie mane – „Baciuška, Baciuška..“. Labai daug žmonių, galva net sukasi, nesu pratęs prie to. Labai smagu, kad tiek mane palaiko.
– Ar galima tave išvysti lenktyniaujant su automobiliu?
– Tikrai taip, visokių variantų gali būti, viskas priklauso nuo rėmėjų. Jeigu duosite man vairą, visur važiuosiu. Kur konkurencija yra didelė, visur bandysiu dalyvaut.
– Minėjote, kad norite laimėti pirmą vietą su bagiu. Ar norėtumėte tai padaryti su automobiliu?
– Pirmą vietą norėčiau laimėti su automobiliu, nes tikrai yra perspektyvos ir galimybių. Bet reikia biudžeto, bet jo – nieko nebus.
– Ar po finišo lenkai paspaudė ranką ir pasveikino su trečia vieta?
– Tikrai ne. Manau, kad sugrįžę jie visi mane keikė, nes įsivaizduokite: paskutinė diena, turi 5 minučių persvarą ir esi garantuotas, kad būsi trečias. Niekas nebūtų laimingas tai praradęs.
– Jeigu prieš lenktynes būtų pasakę, kad iškovosite trečią vietą. Tai būtų svajonė?
– Širdį tikrai tikėjau, kad galime užlipti ant podiumo. Ruošiausi ilgai, važiavome su geriausia komanda, turėjau techniką, inžinierius, mechanikus. Kai visi dirba savo darbą, tas rezultatas ateina.
– Kiek visa tai kainavo?
– Labai daug, mažai, nežinau...
– Ar yra piniginiai prizai už trečią vietą?
– Savo klasėje gavau kaip naujokas, pasirodęs geriausiai. Pirma vieta – 6 tūkst. eurų ir juos turėtų man persversti.
– Bet tai išlaidų nekompensuos?
– Čia toks sportas, kad nieko tai nekompensuoja. Dakaras čia pačios sunkiausios varžybos ir visi jas žino. Malonu, kad iš tokios mažos šalies galime parodyti tokius rezultatus. Tą „beduiną“ ne sau parvežiau, o jums, mūsų Lietuvai. Man to nereikia, čia yra Lietuvai, nes visi nori tai pamatyti. Tiek metų lietuviai važiavo, o man pavyko iš pirmų metų. Esu labai nustebęs savimi ir man dar tai reikia suvokti.
– Gal kiti prastesni vairuotojai?
– Negalima taip nuvertinti, bet visi yra vairuotojai, tik priklauso nuo to, kas nueina teisingesniu keliu.
– Ar bus vakarėlis?
– Dar nežinau, bet kelionė buvo labai ilga. Leidomės, nenusileidome, nes didelis vėjas, darėme ratą. Reikia dar porą dienų pailsėti, kad smegenys grįžtų į darbinę vietą.
– Kitais metais tikrai važiuojate?
– Tikiuosi, kad rėmėjai pastebėjo šių metų rezultatą ir tikiuosi, kad prisidės prie mano varžybų.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
