Iš naujo besiformuojantis mentalitetas: kaip noras ir motyvacija perplėšė turkų milžiną VIDEO (12)
Zoranas Dragičius | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Trečiasis kėlinys. „Fenerbahče“ žaidėjas meta antrą baudų metimą, dėl kamuolio ruošiasi grumtis Devinas Bookeris ir Edgaras Ulanovas. Amerikietis lietuvį, atrodo, sugeba atitverti labai patikimai, netoliese stovi ir Achille Polonara. Ir įdomu tai, kad jie dviese nesugeba sulaikyti žalgiriečio – šis net ir atitvertas lipa per galvas, kad ilgomis rankomis bent kiek užgriebtų kamuolį, ir netrukus jį sučiumpa.
Tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip penktadienio vakarą Nemuno saloje skyrėsi kovingumo lygiai. Ne, tai nėra tas atvejis, kai „Žalgirio“ pergalę būtų galima nurašyti stipresnio varžovo nenusiteikimui. „Fenerbahče“ klubui šios pergalės reikėjo gal net labiau nei kauniečiams. Po blankaus sezono vėl sukišti milijonai į tokius pirkinius kaip D. Bookeris, A. Polonara ar Pierria Henry, pralaimėjimas seka pralaimėjimą, o didžiulė turkų klubo sirgalių armija po kiekvieno iš jų reikalauja krentančių galvų. Ar gali būti nenusiteikimas? Nemanau, tačiau galvos ten neabejotinai lakstys, jei toks klubas per pastarąsias septynerias rungtynes iškovoja vos vieną pergalę.
Tačiau akivaizdu, kad komandoje nėra jokios sinergijos tarp krepšininkų ir trenerio. Taip, Turkijos klubas neturėjo Dyshawno Pierre’o ir Danilo Barthelio. Svarbių, tačiau toli gražu ne skirtumą kuriančių žaidėjų. Ir „Fenerbahče“ kovoje su „Žalgiriu“ vis tiek turėjo pranašumus kone kiekvienoje situacijoje. Aukščiausio kalibro kūrėjai su Nando De Colo ir P. Henry priešakyje, priekinė linija su D. Bookeriu, Janu Vesely ir A. Polonara. Kraštuose – niekaip stabilumo nerandantis, tačiau talentingas Marialas Shayokas ir Marko Guduričius. Kur bepaimsi, ten Aleksandro Džordževičiaus auklėtiniai besikaunant su „Žalgiriu“ turėjo pranašumus, ypatingai baudos aikštelėje, kur „Žalgiris“ pastatyti gali tik Mareką Blaževičių, Joshą Nebo ir Tylerį Cavanaugh.
Tačiau didžioji dalis „Fenerbahče“ pranašumo situacijų arba nebuvo net sukurtos, arba jos nebuvo išnaudotos. Tiesiog idealiai situaciją iliustravo pirmoje pusėje vykęs svečių bandymas žaisti du prieš du naudojant Šehmusą Hazerą ir Ahmetą Duverioglu. Abu žaidėjai žiūrėdami vienas į kitą dvejojančiais žvilgsniais tiesiog nežinojo, ką daryti. Štai A. Džordževičius ir toliau laikosi įsikibęs taktikos taikyti aukštus penketus, sukišant kartu ir J. Vesely ir D. Bookerį. Abu jie yra panašaus tipo centrai, kurių savybės persidengia – abu duoda panašius dalykus, abu panašių savybių ir stokoja, taigi tokiu būdu itin apsunkinama baudos aikštelė. Tiesa, šiame mače jau daugiau pasireikšti gavo kur kas lengvesnis ir kitokį puolimo arsenalą siūlantis aukštaūgis A. Polonara, žaidęs beveik 26 minutes – ilgiausiai šį sezoną.
Ką daro „Žalgiris“, kai ketvirtoje pozicijoje žaidžia J. Vesely? Užmeta Edgarą Ulanovą, kuris čekui yra labai neparankus ginamasis. Ties kauniečiu „Fenerbahče“ momentais rizikuoja, tačiau kaunietis tęsia pozityvią savo savaitę, smeigia tris tolimus metimus ir iš viso surenka 18 taškų, 21 naudingumo balą, ir tiek statistiškai, tiek ir akių lygyje žaidžia neabejotinai geriausias sezono rungtynes.
Štai ką reiškia energijos ir pasitikėjimo savimi lygmuo. Įdomu ir tai, kad E. Ulanovas tas rungtynes sužaidė prieš buvusią savo komandą, kuri vasarą nesutiko jo pasilikti savo gretose, o praėjusį sezoną net nežinojo, kokio profilio žaidėją nusipirko. Prieš komandą, kurios fanai jam sunkiu metu Turkijoje patį E. Ulanovą socialiniuose tinkluose atakavo žinutėmis „Go home“. Pats. E. Ulanovas po rungtynių pripažino, kad likti Turkijoje jis būtų norėjęs.
„Po dviejų geresnių mačų netampu geresniu žaidėju, lygiai taip, kaip netapau blogesniu po kelių blogų sezono pradžioje“, – situacijos nesureikšmino E. Ulanovas.
Po blankaus starto pasitikėjimą atgauna ir Mantas Kalnietis. Pasitikėjimas Lietuvos rinktinės senbuviu akivaizdžiai išaugo būtent prie Jure Zdovco. Palyginimui, Martinas Schilleris jam turėjo labiau statisto vaidmenį kylant nuo suolo ir užsimerkus prieš kauniečio stipriąsias puses. Atmetus tas dvejas dvigubos savaitės rungtynes, kai J. Zdovcas buvo ką tik atvykęs, ir Belgrade bei Pirėjuje naudojo M. Schillerio planus, per septynerias rungtynes J. Zdovcas šešis kartus mačus starto penkete pradėjo būtent su M. Kalniečiu, o dabar jau antrose rungtynėse iš eilės įžaidėjas gerina savo sezono minučių aikštėje rekordus, šįkart žaidęs 28 min.
Akivaizdu, kad prie pasitikėjimo lengviau rodyti stabilesnį veidą yra ir pačiam M. Kalniečiui. Taip buvo Krasnodare, Vilerbane, Lietuvos rinktinėje. Ir taip nebuvo Milane, kai treneris neturėjo šiltų santykių su Simone Pianigiani. Dabar – trys tritaškiai, 11 taškų, 11 rezultatyvių perdavimų ir pirmasis karjeros Eurolygoje dvigubas dublis.
„Jausmas, aišku, geras, nėra ko slėpti, smagu žaisti. Kalbėjome ir su treneriu, kad jaučiuosi labiau į save panašus. Svarbu jausti, kad kontroliuoju komandą, atsirado ryšys ir su treneriu“, – pasakojo M. Kalnietis.
Kažkam duodi – iš kažko atimi. Panašu, kad dėl geriausios įmanomos M. Kalniečio versijos J. Zdovcas pasirengęs karpyti puikų sezoną žaidusio Luko Lekavičiaus vaidmenį, kuris iš esmės negali pasiūlyti tokio stabilumo atakų kūrime kaip aštuoneriais metais vyresnis jo komandos draugas.
Iki šio antradienio mačo su „Panathinaikos“ L. Lekavičius septyneriose iš aštuonerių rungtynių žaidė ilgiau nei 20 minučių. Dabar jau antrame susitikime iš eilės jo žaidimo laikas neviršija 16-os, o būtent akistatoje su „Fenerbahče“ iš Šilalės kilęs gynėjas žaidė trumpiausiai šį sezoną – 10 minučių ir 30 sekundžių.
Šalia M. Kalniečio aikštėje gerai derėjo Zoranas Dragičius. Du krepšinyje visko matę veteranai gerai jautė vienas kitą, o Zoki (13 tšk.) įkirtinėjimai į „Fenerbahče“ baudos aikštelę varė iš proto A. Džordževičių. Kaip varė ir efektinga T. Websterio atkarpa antrame kėlinyje, o zelandui iš viso surinkus 11 taškų, jis sužaidė kol kas geriausias savo rungtynes Kaune. Tiesa, gynėjo sprendimų kokybė toliau išlieka diskusijų objektu, tačiau bent jau šįkart – nugalėtojas, o tiksliau, metimus susimetęs žaidėjas, neteisiamas.
Kitas momentas – prasta „Fenerbahče“ perdavimų kokybė. Nors „Žalgiris“ neišprovokavo žvėriškai daug svečių klaidų (13), kauniečiai po to paties T. Websterio, Z. Dragičiaus ir E. Ulanovo perimtų kamuolių medžiojo taškus tranzicijoje. „Žalgiris“ po „Fenerbahče“ klaidų sugebėjo pelnyti net 23 taškus.
Prie emocijų ir noro draskyti varžovą „Žalgiris“ dabar, skirtingai nei rungtynėse su PAO, pridėjo dar ir kokybę, o to rezultatas yra rezultatyviausias sezono mačas ir antroji pergalė iš eilės su geriausia savo taiklumo versija – 60 proc. dvitaškiai ir 46,2 proc. dvitaškiai. Auga ir komandiniai veiksniai – šįkart „Žalgiris“ atliko 23 rezultatyvius perdavimus, kas yra išties solidus rezultatas, ir geriausias komandoje apskritai šį sezoną. Netgi visoje Eurolygoje tai yra šeštas didžiausias šio sezono skaičius.
„Po pralaimėjimų nesiskandiname Nemune, lygiai taip pat ir dabar neisime į Rotušės balkoną švęsti“, – vaizdingai atsakė pergalės nesureikšminęs M. Kalnietis.
Švęsti nereikia, tačiau sirgaliams pasidžiaugti yra kuo. Abi pergalės dvigubos savaitės metu tokiame debesuotame sezono starte yra idealus rezultatas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
