M.Kalnietis nepuola į euforiją: „Kai buvo blogas laikas, nėjome į Nemuną skandintis, tai dabar po pergalių – neiname į Rotušę švęsti“ kalbėjo apie ryšį su treneriu, savo didžiausią problemą, naujokus ir žaidimą su ugnimi (2)
„Žalgiris“ - „Fenerbahče“ rungtynių akimirka | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Edgaras Ulanovas sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynes, o Kauno „Žalgiris“ (2/9) komanda įsirašė antrą pergalę iš eilės. Jure Zdovco auklėtiniai namuose 86:75 (16:18, 22:11, 26:30, 22:16) įveikė Stambulo „Fenerbahče“ (3/8) ekipą.
Puikias rungtynes sužaidė ir Mantas Kalnietis, kuris Eurolygoje atliko pirmą karjeros dvigubą dublį – pelnė 11 taškų ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų.
Po rungtynių M.Kalnietis pažymėjo, kad nors iškovota antroji pergalė iš eilės, tačiau į euforiją komanda nepuola, nes darbo laukia dar labai daug. Jis taip pat pažymėjo, kad pagaliau atsiranda ryšys tarp jo ir trenerio bei dabar kur kas lengviau įgyvendinti jo sumanymus.
„Smagu, kad namuose pavyko iškovoti antrą pergalę. Rūbinėje nuotaika smagesnė, bet į euforiją nepuolame. Tai buvo darbinė pergalė, kurios nusipelnėme. Gynyboje pagaliau pradedame labiau suprasti vienus kitus, puolime galbūt trūko daugiau. Tai yra didelis trenerio nuopelnas antrą savaitę, kai turime kur kas kokybiškesnes treniruotes ir tai pasirodo aikštelėje. Taip pat labai norėčiau padėkoti mūsų fanams, kurie mus palaiko nepaisant tokios sunkios sezono pradžios. Džiaugiamės, kad ir jiems smagu“, – sakė M.Kalnietis.
– Pasiekei pirmą karjeros Eurolygos dvigubą dublį. Kokį jauti ryšį su komandos aukštaūgiais?
– Jausmas geras. Nėra ką slėpti, smagu žaisti. Kalbėjau ir su treneriu, pagaliau jaučiuosi panašus į save. Žinoma, visos rungtynės nebus tokios, bet svarbu, jog aš pats jausčiau, kad kontroliuoju komandą. Atsirado ryšys tarp trenerio ir manęs, pagaliau suprantu, ko jis nori. Man 35-eri metai ir tik pirmas dublis – nėra kuo džiaugtis, gerai, kad iš viso tai atsitiko.
– Užsiminėte apie savo amžių. Į komandą atėjote nebūti pirmuoju įžaidėju, bet dabar žaidžiate starto penkete, rungtyniaujate daug minučių. Kaip jums toks vaidmuo?
– Be abejo, kad pagrindinė problema nėra mano amžius. Esu toks žaidėjas, kad kartais pasimetu tarp rolių ir kartais nesuprantu, kokią reikia atlikti rolę. Buvo pokalbių su klubo vadovais ir treneriais, kurie sakė atsipalaiduoti ir negalvoti kiek žaidžiu. Aš įpratęs daug žaisti, man tada geriausiai sekasi. Šiandien pavyko nusimesti psichologinę kvailą naštą, kurią atsineši į rungtynes. Kai pradedi per daug galvoti, ką čia daryti, būna sunkiau. Reikia žaisti savo žaidimą ir mėgautis, o kai tai pavyksta, tuomet ir sprendimai tampa geresni.
– Kiek du naujokai išplėtė jūsų puolimą ir jį išjudino?
– Jie daro tai, ko iš jų buvo tikimąsi. Mes strigdavome, nes agresyvių žaidėjų turėjome tik Luką. Jų atėjimas davė tai, ko mums trūko. Jie turi tą pirmą žingsnį, aštrumą. Mes gauname iš to naudos.
– Anksčiau atakos trukdavo iki paskutinių sekundžių. Ar teko dėl to kalbėtis su treneriu, nes šiandien viskas truko greičiau?
– Kartais situacija reikalauja ramumo, tada suki ilgas atakas. Jeigu turi laisvą metimą atakos pradžioje ir kamuolį gauna metikas, reikia mesti.
– Pats su Zoranu žaidei Milane ir ar nuo to laiko turėjote kokį ryšį su juo?
– Per didelio ryšio neturiu, bet žinau jo stipriąsias puses, jis puikiai žaidžia be kamuolio ir jį reikia labai stebėti. Man, kaip įžaidėjui, yra paprasčiau, kai turi tokius žaidėjus, kurie gerai žaidžia be kamuolio ir sugeba įkirsti.
– Šį kartą nepavyko triukas metant kamuolį į nugarą. Edgaras Ulanovas sakė, kad mėgsti su ugnimi žaisti...
– Edgaras teisingai pasakė, nebuvo tai momentas, kur turėjai tai padaryti. Čia kaip vaikui.. Knieti tai padaryti ir šį kartą prisižaidžiau.
– Paulius Motiejūnas sakė, kad reikia susigrąžinti varžovų pagarbą. Ar pavyksta tai padaryti?
– Nesinori mėtytis kažkokiais epitetais. Taip, mums pavyko dvi rungtynės, mes lipame į viršų, bet esame toli gražu nuo gerų rezultatų. Nesvajojame toli į priekį, tiesiog dabar mūsų svarbiausias darbas yra kita treniruotė ir ruoštis kitoms rungtynėms. Kai buvo blogas laikas, nėjome į Nemuną skandintis, tai po pergalių neiname į Rotušę švęsti. Taip, mums smagiau rūbinėje gyventi, bet euforijos nėra, esame susikoncentravę ir eisime dirbti toliau. Kaip komanda, talentu negalime kažką pastatyti prieš varžovus. Reikia dirbti kantriai, disciplinuotai ir arti.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
