A.Velička – apie stažuotę „Werder“, Dagestaną ir istorinę atkarpą Škotijoje
Andrius Velička | Elijaus Kniežausko nuotr.
Legendinis Lietuvos futbolo puolėjas Andrius Velička tapo dvyliktuoju tinklalaidės „Football O‘clock“ svečiu. Lietuvos rinktinės puolėjas spėjo tapti herojumi tiek Lietuvoje, tiek Škotijoje.
Apie pirmą šansą „Werder“ klube
Būdamas vos dvidešimties metų A. Velička išvyko į Vokietiją, kur išbandė savo jėgas tuometinio Vokietijos giganto klubo peržiūroje.
„Sužaidžiau, tapau rezultatyviausiu ir geriausiu žaidėju Lietuvoje ir iškart išvažiavau į „Werder“. „Werder“ tuo metu – Vokietijos čempionai, žaidė Čempionų lygoje – atvažiavau, o ten Marco Bode, Claudio Pizzaro, žaidėjai, kuriuos matydavai tik per televizorių.
Peržiūra truko tris savaites ir iki šiandien prisimenu, prieš grįžtant namo turėjau pokalbį su treneriu ir agentu. Treneris tuomet pasakė, kad ne Jankeris, bet per metus aš jį padarysiu Bundesligos žaidėju“, – šypsojosi A. Velička.
Pasakodamas apie sąlygas Bremene, A. Velička prisiminė kuriozinę situaciją „Werder“ bazėje.
„Atvažiuoji, stadionas, stadione viešbutis, rūbinėj – džiakuzi. Marco Bode – Vokietijos rinktinės žaidėjas, pasaulio čempionas, sėdi ir rūko pas daktarą kabinete. Tada treneris ateina, sako, Marco, gesink, einam – užgesino ir eina treniruotis. Aš juos matydavau per televizorių, dabar žiūriu sėdi, rūko su butsais prieš treniruotę“, – pasakojo A. Velička.
Apie keistą patirtį Dagestane
Andrius Velička papasakojo apie ankstyvą nuomą į Mahakalos „Andži“ klubą, kuriame teko susidurti su kultūriniu šoku.
„Įdomiausia buvo, kaip algas mokėdavo – rubliais šiukšlių maišuose. Kontrakte numatyta suma doleriais, bet jie mokėdavo rubliais, o tas rublio kursas būdavo toks, kad jie turėjo pinigus į maišus sudėt.
Po to jie paskambindavo keitėjui, jis atvažiuodavo, Mersedese padėdavo kalašnikovą, sakau, kas čia, sako, ai, čia tik žaisliukas. Ir nieko, iškeisdavo į dolerius“, – prisiminimais dalinosi legendinis Lietuvos puolėjas.
Andrius Velička prisiminė, kad dagestaniečiai stipriai laikėsi tradicijų.
„Ilgą laiką pralaiminėjome ir prieš vieną treniruotę ateina vadovas, žiūrim aviną atsivedė. Gyvą aviną! Sako, sėkmei reikia pjaut aviną. Šalia aikštės paėmė, atliko procedūrą… bet nepadėjo tas avinas”, – su šypsena prisiminimais dalinosi A. Velička.
Pokalbio metu Andrius Velička prisiminė įdomią situaciją rungtynių metu.
„Rungtynės vyksta, teisėjas kažką sušvilpė, paskui teisėją į aikštę išbego klubo prezidentas, o paskui jį – apsauginis, per petį kalašnikovas, pistoletai, bėga į aikštę abu, tas – teisėją mušt, o tas prezidentą gaudyt“, – juokėsi A. Velička.
Etapas „Hearts“ klube
Andriaus Veličkos perėjimas į „Hearts“ nebuvo lengvas – futbolininkas buvo peržiūroje, o su klubu sutartį pasirašė gerokai vėliau.
„Kai atvykau, man nebuvo šoko. Aš ten jau ir treniravausi, žaidėjai mane prisiminė. Bet atvažiavus atėjau į rūbinę ir nesuprantu – ką aš čia veiksiu? Jankauskas, Bednaras, aš, dar jaunų žaidėjų buvo, realiai, šeši septyni puolėjai. Bet nieko, pirmose rungtynėse išėjau po keitimo, po to prieš „Dundee United“ buvo pirmosios rungtynės starte, išėjau ir įmušiau įvartį.
Iš pradžių, vos atvažiavęs galvojau, pinigėlių, Edinburgas, „Heartsai“, ant keitimo bent išeit gerai būtų. Paskui po truputį žiūriu, kad galima žaist“, – apie pirmąją patirtį Škotijoje kalbėjo A. Velička.
Dar daugiau istorijų bei kuriozinių nutikimų išgirsite tinklalaidėjė „Football O‘clock“.