Tunelis, kurio gale šviesos nėra: „Žalgirio“ košmaras Eurolygoje paženklintas šiurpiais rodikliais (2)
Edgaras Ulanovas | Teodoro Biliūno / BNS foto nuotr.
Į Kauną buvo atvykusi, atmetus „Žalgirį“ viena silpniausių, jei ne pati silpniausia Eurolygos komanda. Tačiau net ir Berlyno ALBA parodė šioje situacijoje esanti galva aukštesnė komanda.
Dar prieš sezoną Vokietijos sostinės klubas buvo matomas kaip vienas iš šio sezono autsaiderių, ir jei atvirai, realybė pernelyg nesiskiria – banguojantis ALBA žaidimas nedaro didelio įspūdžio, o stringama net Vokietijos čempionate, kur šiuo metu Israelio Gonzalezo auklėtiniai žengia tik antroje lentelės pusėje.
Tačiau šios rungtynės Nemuno saloje padėjo sudėlioti kai kuriuos taškus – galutinai indentifikuoti, kad „Žalgiris“ bent jau dabar, pirmajame rate, yra prasčiausia Eurolygos komanda.
Tai ne tik aštuntasis pralaimėjimas iš eilės. Ši komanda „Žalgirio“ istorijoje išliks kaip ta, kuri per aštuonis turus nelaimėjo nė karto ir fiksavo blogiausią visų laikų klubo startą Eurolygoje. Iš tiesų, netgi sunku būtų pasakyti, kad „Žalgiris“ buvo bent arti to, kad tokio rezultato būtų išvengta. Per tas aštuonerias rungtynes „Žalgiris“ daugiausiai dvejose tebebuvo kovoje, kai tiksėjo paskutinės ketvirto kėlinio minutės. Ši komanda paprasčiausiai yra pernelyg toli nuo ekipų, kurios bent jau bando palenktyniauti Eurolygoje.
Štai praėjusio sezono pajuokos objektu tapusi Maskvos srities „Chimki“ pirmą pergalę nuskynė šeštose sezono rungtynėse. Apskritai, tą sezoną Pamaskvės komanda baigė su vos keturiais laimėjimais, tačiau ten griūties priežastys buvo kitos. Nėra malonu žaisti, kai banko sąskaitos keturis mėnesius nepapildo jokia įplauka. Nei „Chimki“, nei bet kuri kita moderniojo formato Eurolygos ekipa per pastarąjį penkmetį nebuvo tokia įstrigusi. „Žalgiris“ yra pirmasis, naujojo formato Eurolygoje per pirmąsias aštuonerias rungtynes nelaimėjęs nė karto.
Daugelis veikiausiai tikėjo, kad to bus galima išvengti, nes ties šiuo slenksčiu į Kauną atvyko taip pat ne itin ryški ALBA. Galiausiai tapo aišku, kad „Žalgiriui“ kol kas nėra įkandamas net ir toks riešutas.
Aišku, klubas dabar kenčia dėl kritinių klaidų vasaros komplektacijoje, tačiau kauniečius į apačią tempia ir Joffrey Lauvergne’o trauma. Susižeidęs ir Paulius Jankūnas, tačiau reikia pripažinti, kad jis nebėra kažką keičiantis žaidėjas.
Taip jau viskas susidėliojo, kad „Žalgiriui“ savotiškai teko netgi aukoti šias rungtynes, mat būtent prieš savaitę nuspręsta nutraukti kontraktą su Emmanueliu Mudiay, ir į jo vietą pasirašyti sutartį su Tai’umi Websteriu. Kadangi žaidėjas iš Naujosios Zelandijos padėti komandai dar negali, tai iš ir taip skurdžiausios Eurolygos perimetro linijos išimamas dar vienas svarbus žaidėjas. Klubą papildė ir Zoranas Dragičius, tačiau nieko daugiau, išskyrus energiją ir norą, duoti jis ir negalėjo, kadangi akivaizdu, kad per dvi treniruotes į komandą visavertiškai nebūna integruojamas joks žaidėjas.
O štai likęs „Žalgirio“ žaidėjų rinkinys tiesiog labiau tinkamas Europos taurės, bet tikrai ne Eurolygos batalijoms. Z. Dragičius į gynybą savo spalvų aišku įneš, tačiau iki jo pilnavertiško įsiliejimo gerai besiginančių perimetro žaidėjų čia reikia ieškoti su žiburiu.
Štai rungtynes „Žalgiris“ pradeda su starto penketu, kuriame vienu metu rungtyniauja Mantas Kalnietis, Tyleris Cavanaugh ir Janis Strelniekas. Visų šių trijų krepšininkų žaidimo analizėse prie privalumų tikrai nerasite gerų gynybos sugebėjimų.
Štai turėjus problemų su po traumos grįžusiu Marcusu Erikssonu. Tai yra elitinis metikas, tačiau J. Strelniekas jį gynęs iš pradžių net dukart suvėlavo gynyboje, antrame kėlinyje tų vėlavimų vėl buvo, tačiau jau pats ALBA gynėjas ne visus metimus sumetė. Net ir tas pats Tamiras Blattas prieš „Žalgirio“ gynybą atkarpomis atrodė lyg Sergio Rodriguezas. Nors aišku, kad ALBA gynėjas tokio lygio netempia, tačiau momentais „Žalgiris“ neturėjo šansų nei prieš jo staigius tolimus metimus, bei žaidimą du prieš du su Oscaru Da Silva. T. Blattas mačą baigė su 6 taškais ir 6 rezultatyviais perdavimais.
Tačiau esminis akcentas lieka puolimas – „Žalgiris“ šį sezoną renka vos po 66,8 taško per rungtynes ir yra nerezultatyviausia Eurolygos komanda. Tokių skurdžių puolimo vidurkių naujajame Eurolygos formate dar nėra buvę. Apskritai, tai yra prasčiausias taškų vidurkis per pastaruosius šešerius metus nuo to laiko, kai Eurolygoje vos keturiomis dešimtosiomis taško mažiau rinko Zelionos Guros „Stelmet“ komanda.
„Turime rasti 8–9 žaidėjus kurie gynyboje ir puolime gali demonstruoti tai, ko iš jų prašome“, – po mačo mintis dėstė J. Zdovcas.
Jei puolimo rodikliai su įsiliejusiais Z. Dragičiumi ir T. Websteriu į viršų nešaus bent virš 70-ies taškų, „Žalgiris“ žais nerezultatyviausią savo sezoną Eurolygoje klubo istorijoje. Aišku, rungtynių imtis šį sezoną vis dar nėra didelė, tačiau tendencijoms nepasikeitus, šis sezonas antirekordiniu išliks ir šioje kategorijoje.
Aišku, apie nevaržomą puolimą su dabartiniais instrumentais ir taip nereikia kurti iliuzijų, tačiau dabar prie metimų kokybės prisideda dar ir psichologinė įtampa, kuri buvo jaučiama ne kartą ir ne du prametus iš po krepšio, ar nepataikius dalies laisvų metimų.
„Savo duobę kasamės vis giliau ir giliau. Atrodo, kad nepasitikime vienas kitu. Puolime atkovojome daugiau kamuolių nei varžovai, bet tikrai to nejautėme“, – patikino J. Strelniekas.
Psichologija ypatingai atsispindi Edgaro Ulanovo žaidime. Kauniečiui puolėjui tai buvo dar vienas tuščias Eurolygos susitikimas su ankstesnei jo versijai nebūdingomis tokio lygio klaidomis gynyboje, vėluojančiais sprendimais ir dvejonėmis prieš metimus. Šį sezoną E. Ulanovas Eurolygoje renka vos po 1,8 naudingumo balo per rungtynes, ir tai yra pats blogiausias rodiklis Eurolygoje tarp tų žaidėjų, kurie žaidė visose 8-eriose sezono rungtynėse ir aikštėje praleidžia bent po 20 minučių.
„Mes kartu dirbame ir tikime savimi, žinome, ką galime padaryti, bet viso to neišlaikome 40 minučių. Sunku tiek pralaimėti, bet neprarandame tikėjimo“, – po rungtynių kalbėjo T. Cavanaugh.
Skaudu po mačo matyti link rūbinės pro sirgalius akmeniniu veidu tokį žygiuojantį J. Zdovcą, tačiau slovėno veide atsispindi būtent dabartinis komandos košmaras, kuris visiems laikams liks klubo istorijos metraščiuose. Beje, tai buvo tik pirmas kartas, kai ALBA klubas laimi Eurolygos rungtynes „Žalgirio“ arenoje.
Tamsus „Žalgirio“ tunelis tik ilgėja, o jame išėjimo nesimato. Dabar laukia akistata su Madrido „Real“, o dar vėliau – jau trečioji šio sezono dviguba Eurolygos savaitė. Apsišarvuokite kantrybe.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
