Daugybe „nuodėmių“ klubo apkalbintas buvęs „Lietkabelio“ direktorius M.Ignatavičius teismuose įrodinėja tiesą

 Šešios civilinės bylos tarp krepšinio klubo „Lietkabelis“ ir buvusio šios organizacijos direktoriaus bei dalininko Manto Ignatavičiaus – tiek jų pastaruosius du metus nagrinėja įvairius Lietuvos teismai.

Neseniai priimti net keli teisingumo institucijų sprendimai, pasak M. Ignatavičiaus, suteikė viltį įrodyti, jog visi ieškiniai jam buvo „sukurpti“ iš keršto.

Grąžino bylą nagrinėti iš naujo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 7 d. savo nutartimi panaikino M. Ignatavičiui nepalankius Panevėžio miesto apylinkės ir Panevėžio apygardos teismo sprendimus ir bylą, kurioje buvęs „Lietkabelio“ vadovas siekia atgauti 67 tūkst. eurų skolos, grąžino nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui.

Pasak advokato Tomo Petkevičiaus, LAT konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo pareigos principą, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad „Lietkabelio“ klubas nėra skolingas M. Ignatavičiui, neskaitant procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 2018 metų pabaigos. LAT konstatavo ir tai, kad apygardos teismas peržengė ginčo ribas ir iš M. Ignatavičiaus priteisė bylinėjimosi išlaidas „Lietkabelio“ naudai, nors klubas to net neprašė.

„LAT išaiškinus, kur buvo padarytos įrodymo vertinimo ir teisės taikymo klaidos, byla grąžinta nagrinėti pakartotinai Panevėžio apygardos teismui. Čia ji privalės būti nagrinėjama atsižvelgiant į LAT išaiškinimus, kurie, pagal civilinio proceso kodeksą, Panevėžio apygardos teismui yra privalomi“, – sakė T. Petkevičius.

Anot jo, klientas džiaugiasi LAT nutartimi, tačiau yra nusivylęs, kad tokiam elementariam ir paprastam ginčui teisingai išnagrinėti prireikė net aukščiausios instancijos teismo įsikišimo.

M. Ignatavičius pasakojo, kad tuo metu, kai jis dirbo „Lietkabelyje“, klube žaidė jo kolegos bei bičiuliai –  krepšininkai Simas Jasaitis, Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Gintaras Leonavičius, Žygimantas Janavičius.

„Klube dažnai trūkdavo pinigų, todėl ir 2016 – ųjų, ir 2017 – ųjų rudenį dalį „Lietkabelio“ skolos krepšininkams iš asmeninių lėšų sumokėjau pats“, - prisiminė M. Ignatavičius.

Iš viso sportininkai iš jo gavo 67 tūkst. eurų. Visi jie paliudijo, kad pinigus grynais mokėjo pats M. Ignatavičius. Tuometinis „Lietkabelio“ direktorius žaidėjų paprašė pasirašyti pinigų perdavimo dokumentus ir raštu patvirtinti, kad pretenzijų klubui jie neturintys.

M.Ignatavičius teismui pateikė įrodymus, kad pinigų jis turėjęs pardavęs žemės sklypą, todėl galėjęs laikinai padengti finansinius klubo įsipareigojimus žaidėjams.

„Bet ši skola tapo savotišku keršto už tai, kad pasitraukiau iš direktoriaus pareigų ir nesutikau vykdyti man didelių abejonių sukėlusių pagrindinio dalininko nurodymų, įrankiu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Bylų apstu

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atmetė ir kitą „Lietkabelio“ ieškinį M. Ignatavičiui dėl 34 458  eurų žalos atlyginimo.

Dar vieną tašką krepšinio klubo ir buvusio jo direktoriaus teismų epopėjoje Lietuvos apeliacinis teismas padėjo šį birželį. Tuomet Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas, kuriuo iš M. Ignatavičiaus „Lietkabelio“ naudai turėjo būti priteista 42 955 eurų žala, panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Pagal jį ieškovo krepšinio klubo ieškinys atmestas ir pastarasis turės M. Ignatavičiui padengti 10 982 eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Tarp manęs ir klubo buvo net šešios civilinės bylos. Trys iš jų, kuriose minima menama mano klubui padaryta žala, buvo sukurptos dirbtinai norint man negrąžinti skolos ir paauklėti už nepaklusmumą“, – savo nuomonę išdėstė pašnekovas. 

Anot jo, krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. Tiesa, iki 2012 – ųjų ne kartą keitėsi ir jo pavadinimas, ir vadovai. Būtent pastaraisiais metais Panevėžio ekipai sugrąžintas „Lietkabelio“ vardas, o neužilgo jos viena iš remėjų, tapo to paties pavadinimo akcinė bendrovė. Klubo prezidento vairas atiteko Alvydui Bieliauskui. Pradėtas burti svaresnių rezultatų galintis pasiekti krepšininkų kolektyvas, imtasi rimtų pokyčių administracijoje.

„Tuo metu „Lietkabelis“ turėjo asociacijos statusą, o visi jos nariai buvo lygiaverčiai, dirbantys vedini idėjos. Tiek A. Bieliauskas, tiek I. Aukštikalnis, tiek ir aš, vienodai prisidėjome prie finansinių lėšų generavimo klubui“, – pasakoja M. Ignatavičius.

Organizacijos direktoriumi jis tapo 2015 metais. Po dviejų metų, 2017 – ais, jai tapus viešąja įstaiga – ir jos dalininku.

Prasidėjo nesutarimai

VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkais tuo pat metu taip pat tapo Irmantas Aukštikalnis, Sigitas Gailiūnas, Rokas Mickevičius ir Alvydas Bieliauskas (iki 2019 01 04).

„Daugiausiai dalių buvo padovanota A. Bieliauskui, už įsipareigojimą padidinti paramą klubui. Nors savo įsipareigojimų niekada nesilaikė, iki 2018 – ųjų vidurio bendrą kalbą visiems rasti pavykdavo, bet po truputį jau buvo prasidėjęs spaudimas dėl klubo lėšų naudojimo“, - prisiminė M. Ignatavičius.

Jis patikslino, kad būdamas lėtai, bet užtikrintai iš finansinės duobės besikapstančios įstaigos vadovas, vis sulaukdavęs iš didžiausio dalininko absurdiškų ir kenkėjiškų klubui nurodymų, ką, už kiek ir kur reikėtų pirkti.

„Nors iki 2018 – ųjų vidurio bendrą kalbą visiems rasti pavykdavo, bet po truputį jau buvo prasidėję nesutarimai dėl klubo veiklos bei klubo lėšų naudojimo, strategijos“, – prisimena M. Ignatavičius.

Jis neslėpė, kad mažiesiems dalininkams abejonių kėlė A. Bieliausko sprendimai – pavyzdžiui, Alytaus „Dzūkijos” krepšinio klubui, kurios savininkas yra advokatas A. Budvytis, atstovaujantis klubą teisminiuose ginčuose, buvo suteikta 50 000 eurų parama, neva jauniesiems žaidėjams ugdyti. Taipogi, prieštaraujant kitiems dalininkams, sportininkų įsigijimas už 3 kartus didesnę nei rinkos kaina, kaip pavyzdys, įsigijant D. Mavra, bei kiti žalingi sprendimai klubui.

Vėliau, kilus skandalui dėl sąsajų su buvusiu premjeru, įtartinų jo verslo sandorių bei kaltinimų prekyba poveikiu,  A. Bieliauskas „Lietkabelyje“ atsisakė savo turėtų dalių ir perleido jas AB „Lietkabelis“ generaliniam direktoriui Sigitui Gailiūnui.

Prasidėję nesusipratimai tarp dalininkų, anot jo, lėmė ir tai, kaip klostėsi Panevėžio apygardos teisme nagrinėta, didžiulį rezonansą sporto pasaulyje sukėlusi klubo dalių istorija.

2019 m. liepos 17 d. įvyko visuotinis VšĮ „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas, kuriame S. Gailiūno sprendimu kiti trys mažieji dalininkai savo teisių dėl neva su klubo veikla nesuderinamų veiksmų neteko.

„Tai, kas tuomet vyko, buvo precedento Lietuvoje neturintis įvykis, kai turto bendraturtis vienas pats nusprendžia iš kitų kolegų atimti nuosavybę ir jam už tai niekas negresia.

Todėl, anot jo, šią žiemą Panevėžio apygardos teismo nutartimi sudėlioti taškai sporto pasaulyje analogų neturėjusioje istorijoje – ja nutraukta krepšinio klubo „Lietkabelis“ dalininko S. Gailiūno pusantrų metų trukusi vienvaldystė ir pripažinta, kad kiti viešosios įstaigos dalininkai iš jos buvo pašalinti neteisėtai.