LLAF prezidentas E.Skrabulis atvirai: kas slypi už jam adresuotos kritikos?
Eimantas Skrabulis | Alfredo Pliadžio nuotr.
„Tokiu būdu siekiama mane ir mano kolegas įbauginti“, – nusišypsojo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis. Pirmadienį viename didžiausių šalies portalų pasirodė straipsnis, kuriame federacijos vadovui užduoti jau tradicija tampantys klausimai, liečiantys LLAF bendradarbiavimo sutartis su ilgamečiais partneriais.
E.Skrabulio nuomone tokie straipsniai spaudoje pasirodo neatsitiktinai: būtent tada, kai Lietuvoje garsiau diskutuojama apie šalies olimpinio sporto problematiką.
– Vakar viename didžiausių Lietuvos portalų pasirodė straipsnis apie jus su iššaukiančia antrašte. Kokia buvo reakcija į tai?, – lengvoji.lt paklausė E.Skrabulio.
– Teisingai pastebėta: antraštė yra dviprasmiška ir kompromituojanti. Jei neskaitysi turinio, o didžioji dalis to nedaro, gali susidaryti klaidingą nuomonę. Antraštės tonas mane kaip žmogų žeidžia, nes tai yra melas. Galiu drąsiai pasakyti, kad nežinau Lietuvoje kito žmogaus, kuris asmeniškai arba per su savo šeima ar su draugais susijusias įmones, Lietuvos nekomercinį sportą būtų parėmęs daugiau nei aš. Daugiau nei 20 metų – nuolat. Futbolas ir krepšinis yra komercinės sporto šakos, o nekomercinės – beveik visos kitos. Man nereikia padėkos, nes geriausia padėka – sportininkų rezultatai. Nepatinka, kad prisidengiant tyrimu pradedami vardinti dalykai, liečiantys šeimą, vaikus, žmoną. Nenustebčiau, jei kas nors parašytų, jog mano sūnūs Lietuvoje buvo greičiausi tik dėl to, jog jų tėvas buvo federacijos prezidentas. Nenustebčiau, jog atsirastų teigiančių, kad Airinė tapo Europos čempione, nes yra Kosto širdies draugė.
Tokių dalykų esame girdėję, jie žeidžia, bet jie nuolat kartojasi tada, kai šalyje vyksta diskusija apie Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, jo kontroliuojamą įmonę „Olifėją“ ir kitas su loterijų organizavimu susijusias įmones. Kai tik tai vyksta, nesvarbu, ar Seime, ar Vyriausybėje, ar tiriamojoje žurnalistikoje visada kaltas Skrabulis, dabar dar Virgilijus Alekna, Edis Urbanavičius, o anksčiau – dar ir Klemensas Rimšelis. Matome priežastinį ryšį tarp užsakomųjų klausimų.
Suprantu, kaip ir kodėl tai vyksta ir jau ne pirmą kartą. Vienos didelės loterijų kompanijos atstovas būdamas dideliu reklamos paslaugų pirkėju portale, suformavęs klausimų paruoštuką, paprašo padaryti „tyrimą“ ir parašyti straipsnį. Ir nesvarbu, koks tyrimo rezultatas. Yra žmogus, bus straipsnis, nes toks yra užsakymas. Net jei žurnalistas, padaręs tyrimą, neranda nieko prie ko prikibti, atsiranda straipsnio antraštė sugalvota jau nebe žurnalisto ir ją skaito visi.
– Vis užsimenama apie santykius tarp lengvosios atletikos federacijos ir jūsų vadovaujamų įmonių. Ar galima sakyti, kad federacijai šis bendradarbiavimas yra naudingesnis nei toms įmonėms?
– Vienareikšmiškai taip. Jei kažkam ir nenaudinga, tai toms įmonėms. Jos remia federaciją, remia sporto klubą „Cosma“, remia sportininkus ir pagrinde – pinigais. Nenoriu minėti sumų dėl etikos dalykų, bet didžiausia demagogija yra ta, kad rėmėjas būna apkaltintas vos ne tuo, kad grobsto valstybės lėšas. Tačiau tos demagogijos Lietuvos sporte nuo 1995-ųjų girdime labai daug. Tie kas domisi, žino kas dirba Lietuvos sportui, o kas neteisėtai pralobo ir gyvena iš sporto. Tai, kad mūsų geriausi sportininkai tam tikru periodu gyvena „Vanagupės“ viešbutyje yra tiesa, bet tokio paslaugų spektro už tokią kainą Lietuvoje jie niekur kitur negaus. Svarbu, kad į šį viešbutį prašosi patys sportininkai ir treneriai. Palangoje dėl gerų sąlygų jiems dažnai organizuojamos mokamosios treniruočių stovyklos. Kaip federacijos vadovas sakau gerai, tinka – geros sąlygos už gerą kainą. O kaip viešbučio valdybos pirmininkas sakau, kad šio kliento mums geriau nereikia, nes viešbučio paslaugas galime parduoti keliais kartais brangiau nei parduodame lengvaatlečiams.
Taip jau susiklostė, kad sportininkų atžvilgiu viešbutis „Vanagupė“ nusiteikęs pozityviai. Nuo jo veiklos pradžios sportininkai, ne tik lengvaatlečiai, būdavo dažni ir mylimi svečiai, o viešbutis stengiasi tą tradiciją palaikyti, nors ir su nuostoliu. Daug metų viešbutis „Vanagupė“ yra vienas iš didžiausių federacijos rėmėjų ir jokios finansinės naudos jam iš to nėra.
– O ar nekeista, kad po tokių skambių straipsnių, antraščių, jūsų valdomos įmonės sulaukia Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo?
– Panašūs klausimai, kokius dabar uždavinėjo žurnalistas Tomas, reguliariai pasiekia federaciją ir naująją Nacionalinę sporto federacijų asociaciją, vienijančią pozityvias federacijas, bei eilę su mano pavarde susijusių įmonių. Braižas tas pats ir keisti sutapimai, kai tuo metu atsirasdavo vienos ar kitos įmonių, esančių tame paminėtame sąraše, neeilinis operatyvinis mokesčių patikrinimas. Mums nėra klausimų, kas čia vyksta, bet taip yra. Nebijome patikrinimų, bet tas voratinklis yra ir toliau užmestas. Tokiu būdu siekiama mane ir mano kolegas įbauginti. Nuo ko? Kad neremčiau sporto? Kad nevadovaučiau federacijai? Ar kad nesakyčiau to, ką galvoju apie Lietuvos sporto situaciją?
Labai keista, kad modernioje visuomenėje, kai mums, olimpinei šeimai, priklausanti įmonė „Olifėja“ neturi kolegialios valdybos, kuri galėtų kompetentingai ir naudingiau Lietuvos olimpiniam sportui spręsti daugelį komercinių klausimų. Yra vienas vienintelis „nepakeičiamasis“, vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius ponas Antanas. Mano nuomone, de facto jis vadovauja Lietuvos tautiniam komitetui, o ne atsiskaito kaip savo didžiajam akcininkui. Tai yra ilgametė blogybė. Mums, Lietuvos olimpinei sporto šeimai, priklauso didesnioji dalis UAB „Olifėja“ akcijų, bet realios įtakos jos veiklai ar kontrolei neturime. Manau, kad šis mūsų komentaras gali iššaukti tolimesnę diskusiją. Jeigu prireiks ir bus įdomu, galėsime išsamiau padiskutuoti.
– Minėjote, kad klausimai nuolat kartojasi. Ar manote, kad panašių klausimų bei straipsnių sulauksite ir po kelerių metų, jei toliau kritikuosite?
– Manau, kad straipsnių rašytojai išsisems. Atsimenu straipsnius prieš 2012 metų Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento rinkimus. Po to, kai mūsų keliamas kandidatas į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto postą, Virgilijus Alekna, pralaimėjo. Buvo nuspręsta pamokyti, nubausti arba perrinkti visus, kurie rėmė Virgilijų Alekną. Lengvoji atletika jiems kaip rakštis užpakalyje. Straipsnių lavina mano adresu pasipylė iš gana populiaraus olimpinį komitetą remiančio, su „Olifėja“ dirbančio dienraščio pusės. Tuščia kritika apie nieką, bet faktas toks, kad buvo bandoma pakeisti eilę nelojalių, savo nuomonę turinčių federacijų prezidentų…
– Užsimenama ir apie sporto klubą „Cosma“ bei įmonių paramą šiai ekipai…
– Turiu žmoną, vaikus, anūką, marčią bei būsimą marčią ir labai labai tuo džiaugiuosi. Ne paslaptis, kad aš buvęs sportininkas, tarptautinės klasės sporto meistras, daugkartinis šalies čempionas bei rekordininkas. Buvau išėjęs iš sporto ir sugrįžau kitame amplua. 10 metų praleidau šalia sporto ir grįžau, matydamas problematiką sporte. Mano remiama lengvoji atletika nėra vien tik federacija, tai ir vienas geriausių Europoje klubų – sporto klubas „Cosma“. Šeši olimpiečiai, tai yra net septintadalis visos olimpinės rinktinės, yra „Cosma“ nariai: pasaulio čempionas, Europos čempionai ir prizininkai, Universiadų čempionai ir prizininkai. Didžiąją dalį šalies rekordų pasiekė klubo nariai. Šimtais skaičiuojami medaliai, iškovoti nacionaliniuose čempionatuose.
Mes juos remiame visomis įmanomomis formomis: maistpinigiai, mokomųjų treniruočių stovyklų organizavimas, išvykos į varžybas, medicininių paslaugų apmokėjimas, sporto inventoriaus bei papildų įsigijimas. Daug metų investuodami į sportininkus, pradedant jaunaisiais, baigiant olimpiečiais, investuojame į Lietuvos lengvąją atletiką. Biudžetas nėra mažas, jį reikia suformuoti. Ačiū, padeda Vilniaus miesto savivaldybė. Su mero Remigijaus Šimašiaus atėjimu atsirado kitoks požiūris į sportą, ne tik futbolą ir krepšinį. Tai, kad mūsų įmonės remia lengvąją atletiką per klubo prizmę yra gerai ar blogai? Galbūt aš dėl to kai kieno akimis esu nusikaltėlis, o kitų – keistas naivuolis? Suprantame, kad kaip ir sporte, taip ir sporto politikoje pergalės nebūna lengvos. Aš kovosiu, nes sportas yra mano ir mūsų šeimos neatsiejama ir didelė gyvenimo dalis. Jau kovojame virš 10 metų ir kovosime tol, kol laimėsime.
