Kai diplomatija galingesnė už ginklą: A.Poviliūno istorija – dokumentiniame filme fotogalerija
Artūras Poviliūnas | Stasio Petkaus nuotr.
Aukščiausio lygio sporto diplomatas, savo veikla prisidėjęs prie Lietuvos valstybės atkūrimo. Taip apie ketvirtį amžiaus Lietuvos olimpiniam komitetui (LTOK) vadovavusį Artūrą Poviliūną kalba iškiliausios Lietuvos politikos ir sporto asmenybės.
„Dar prieš Lietuvos valstybės atkūrimą, prieš Kovo 11-ąją, jie (olimpinis sąjūdis) buvo pirmieji, kurie pralaužė ledus pasaulyje atkurdami LTOK. Čia, mano supratimu, yra pats didžiausias laimėjimas, kokiu mūsų sportinė šeima gali didžiuotis. Tuo būdu Lietuvos sportininkai prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo“, – kalba prezidentas Valdas Adamkus.
Šias ir kitas prezidento V. Adamkaus, Atkuriamojo Seimo pirmininko, Nepriklausomybės akto signataro Vytauto Landsbergio ir kitų garbių pašnekovų mintis jau sekmadienį bus galima išgirsti dokumentinio filmo „Artūras Poviliūnas. Sporto diplomatas“ premjeroje.
„Sunku pervertinti A. Poviliūno įtaką Lietuvos sportui ir olimpiniam judėjimui. Ilgamečio LTOK prezidento pasiekimai tarptautinėje arenoje yra istoriniai. Sportas yra kur kas daugiau nei rezultatai ir skaičiai. Tai – neatsiejama valstybės, tautos identiteto, reputacijos dalis“, – pristatydamas dokumentinį filmą sako režisierius Stasys Petkus.
„Sąjūdžio veikla, didžiojo Baltijos kelio organizavimas, pasirengimas būsimiems demokratiniams rinkimams į Lietuvos parlamentą, kuriuos laimėjus atsivėrė kelias į parlamentinį, nesmurtinį nepriklausomybės atkūrimą – didžiulis kompleksas dalykų. Ir vienas iš tų elementų, be abejo, yra LTOK. O jeigu komitetas, tai ir Artūras Poviliūnas“, – pastebi V. Landsbergis.
1988–2012 m. LTOK prezidento pareigas ėjęs A. Poviliūnas 11-oje olimpinių žaidynių iš eilės buvo
Lietuvos delegacijos vadovas, o iš savo pareigų pasitraukė Lietuvos sportui būnant neregėtose aukštumose.
2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse Lietuva iškovojo 5 apdovanojimus ir galutinėje medalių lentelėje tarp visų pasaulio valstybių užėmė rekordinę 34 vietą. Palyginimui, po ketverių metų vykusiose Rio de Žaneiro žaidynėse Lietuva iškovojo 4 medalius ir buvo 64-a, o Tokijo olimpinėse žaidynėse – 77-a (1 medalis).
„Drįsčiau teigti, kad ir dabar Lietuvos sporte nematau žmogaus, kuris būtų geresnis už jį kaip sporto vadovas“, – sako 1988 m. olimpinis čempionatas Gintautas Umaras.
Pastarieji metai pažymėti ne tik neramiomis nuotaikomis dėl Lietuvos sporto ateities, bet ir džiugiomis sukaktimis.
Lygiai prieš 30 metų, 1991 m. rugsėjo 18 d., Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį. Netrukus jos buvo pakviestos dalyvauti Albervilio ir Barselonos olimpinėse žaidynėse.
Iš arti stebėjęs, kaip Lietuvos krepšinio rinktinė 1992 m. iškovoja istorinius bronzos medalius, LTOK prezidentas nemenkai sunerimo, kai atsiimti iškovotų apdovanojimų Arvydas Sabonis ir kiti geriausi šalies krepšininkai žengė vilkėdami išskirtinius, muzikos grupės inspiruotus „Grateful Dead“ marškinėlius.
„Man rankos nutirpo. Pagal jokias taisykles, jokias chartijas neįmanoma taip išeiti. Tu turi akredituoti viską – aprangą, ženkleliai tam tikri turi būti. Tave gali pasmerkti arba sumokėsi didelę baudą. Aišku, mane kviečia, ką aš turiu pasakyt? Apsimečiau durneliu, kad mes pirmą kartą, mes nelabai žinojom. Taip ir praėjo“, – dabar su šypsena apdovanojimų ceremoniją prisimena filmo herojus.
Norint suprasti A. Poviliūno, kaip sporto diplomato ir vadybininko sėkmę, reikia atsigręžti ir į ilgamečio LTOK prezidento būdo savybes:
„Aš apskritai negaliu įžeisti žmogaus. Reikia labai daug ne tai, kad diplomatijos, bet sugebėjimo nusilenkti, nusižeminti vardan bendrų tikslų. Vis tiek tu turi palaikyti ryšius ir gerus santykius su visais. Už tavęs gi stovi visa organizacija“, – sako A. Poviliūnas.
Nekonfliktiška A. Poviliūno asmenybė daro įspūdį ir dabartinei LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei: „Galiu pavydėti savitvardos, diplomatijos. Ypatingai diplomatijos. Nors man kartais atrodė, kad ji ne vietoje, bet diplomatija, matyt, visada yra vietoje. Ir iš jo išmokau labai daug pamokų. Labai daug.“
„Artėja dar viena džiugi data. 2024 m. sukaks šimtas metų nuo pirmųjų žaidynių, kuriose startavo mūsų sportininkai. A. Poviliūno surinkta archyvinė medžiaga, užfiksuoti liudininkų pasakojimai yra mūsų tiltas į 1924 m. Paryžiaus ir vėliau vykusias žaidynes, jau nekalbant apie jo įtaką sugrąžinant Lietuvą į žaidynes kaip nepriklausomą valstybę. A. Poviliūno asmenybėje telpa istoriniai kontekstai, santvarkų lūžiai, o sportas, kaip visada, yra neatsiejama valstybės raidos dalis“, – sako režisierius S. Petkus.
Dokumentinio filmo „Artūras Poviliūnas. Sporto diplomatas“ premjera – rugsėjo 19 d., sekmadienį, 19:30 val. LRT Plius kanalu. Filmo režisierius – Stasys Petkus, scenarijaus autorė – Gintarė Grikštaitė.
TV Sporto Dokumentika – viešoji įstaiga, kurianti dokumentinių filmų ciklą apie Lietuvos olimpinius čempionus ir kitas Lietuvai nusipelniusius sporto asmenybes. „Artūras Poviliūnas. Sporto diplomatas“ – jau penkioliktasis TV Sporto Dokumentikos darbas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
