Dvi kadencijas LKF prezidentu dirbęs A.Sabonis pasakė, ko labiausiai gailisi patvirtino, kad traukiasi iš krepšinio (6)
Arvydas Sabonis | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Antradienį „Krepšinio namuose“ Kaune įvyko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ataskaitinė-rinkiminė konferencija, kurios metu buvo išrinktas ir naujasis LKF prezidentas, pakeisiantis nuo 2011 m. šias pareigas užėmusį Arvydą Sabonį.
136 balso teisę turintys asmenys slaptu balsavimu išrinko, kad naujuoju LKF prezidentu tapo Vydas Gedvilas (77 balsai), gerokai pranokęs tiek Ramūną Butautą (31 balsas), tiek Robertą Javtoką (28 balsai).
Po balsavimo vykusioje spaudos konferencijoje A.Sabonis tarė savo paskutinį žodį bei atskleidė, ko labiausiai jam buvo gaila po dviejų kadencijų LKF prezidento poste.
„Kai aš atėjau, įvedėme tai, jog dirbsime nuo olimpinių žaidynių iki olimpinių, o kadangi olimpiadą atidėjo, mano darbas prasitęsė dar metams“, – sakė A.Sabonis.
– Ar buvo netikėti rinkimų rezultatai?
– Nieko nemaniau. Viskas išrinkta bendruomenės balso teise. Jeigu ji taip prabalsavo, tai valio, sveikinu.
– Kokie jūsų tolimesni planai?
– Mūsų laukia baliukas, nes vis tiek – dešimt metų yra nemažas laiko tarpas. Pašvęsime ir prisiminsime, kas buvo. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visam biurui, kurio darbas yra nematomas. Jų dėka buvo padaryta daug renginių, turnyrų ir panašiai. Viską bandėme daryti savo jėgomis, nes taip pigiau. Jiems didelis ačiū ir linkiu sėkmės.
– Ar yra dalykas, dėl kurio gailitės ar dalykas, kurio nespėjote padaryti?
– Daug kas nepavyko. Kas dirba, tas daro klaidas. Džiaugiuosi, kad LSU buvo atkurta krepšinio katedra ir tai ateityje duos vaisių, jeigu jos vėl nepanaikins. Galbūt krepšinio rinktinių valstybinis finansavimas nebuvo sustyguotas, bet kažkokios kalbos vyksta ir tikiuosi, kad ateityje tai bus sutvarkyta. Gaila vienybės, kurios nebuvo. Esu matęs, kai bendruomenės žmonės džiaugiasi, kai pralaimime ir džiaugiasi, kai laimime. Buvo tokių atvejų... Norėtųsi, kad visi suprastų, jog esame viename laivelyje. Turėtume būti vieningesni, nes ir taip mus „drožia“ kitos sporto šakos. Visur nepasitenkinimas ir t.t. Žiūrima į kelis krepšininkus, kurie pateko į aukščiausią lygį ir dėl to kenčia visi.
– Ar įmanoma kažkokia forma jus išvysti federacijoje?
– Nežinau, galbūt šaškių federacijoje.. (juokiasi, – aut. past.). Iki 40 metų aš žaidžiau krepšinį, dabar šiame poste atidaviau 10 metų. Kaip sako Jonas Kazlauskas, viskam ateina laikas, reikia pagyventi ir sau.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
