D.Rapšys: „Nenoriu net prisiminti savo pirmų olimpinių, nes ten tikrai buvo negerai“
Danas Rapšys | Alfredo Pliadžio nuotr.
Už mažiau nei poros savaičių Vengrijos sostinėje Budapešte stebėsime Senojo žemyno plaukikų kovas LEN Europos čempionate. Mintimis apie varžybų laukimą ir sau keliamus tikslus sutiko pasidalinti Lietuvos rinktinės narys Danas Rapšys, praėjusiame čempionate Glazge (2018 m.) tautiečius pradžiuginęs iškovotu sidabro medaliu 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje.
– Iki Tokijo vasaros olimpinių žaidynių liko mažiau nei 80 dienų, šį mėnesį plaukikų laukia Europos čempionatas Budapešte. Kaip vertinate dabartinį pasiruošimą svarbiausiems startams? Ar viskas vyksta pagal planą? – ltuswimming.com paklausė D. Rapšio.
– Viskas kol kas yra labai gerai. Turime ir kur plaukti, turime, kur sportuoti. Beveik visos sąlygos yra sudarytos. Galime išvažiuoti treniruotis ir į užsienio stovyklas. Aišku, laikantis visų saugumo taisyklių. Tenka nemažai darytis ir koronaviruso testų, vaikščioti su kaukėmis, bet svarbu, kad viskas vyksta toliau. Manau, kad šis pasiruošimas padės pagauti tą varžybų piką.
– Balandį tris savaites praleidote treniruočių stovykloje Ispanijoje, Siera Nevados aukštikalnėse. Kaip ten sekėsi?
– Seniai ir bebuvome Siera Nevadoje. Paskutinį kartą gal 2019 metais – nemažas laiko tarpas praėjo. Pasikeitė tai, kad pats nebegali maisto pasiimti, visi su kaukėmis, visi sėdi atskirai, atstumai turi būti palaikomi. O daugiau viskas išliko tas pats – baseine galime sportuoti, salės laikai irgi yra sužymėti. Visa esmė tų kalnų liko ta pati – dėl aukščio. O šiaip viskas praėjo tikrai gerai.
– Ko labiausiai pasiilgstate išvykęs ilgesniam laikui iš Lietuvos?
– Labiausiai pasiilgstu lietuviško maisto, kad gali nueiti į parduotuvę ir nusipirkti ko tik nori. Kai būni Siera Nevadoje, tas maistas toks labai vienodas. To skonio nelabai yra. Bet ką padarysi. Būni toje stovykloje, tai tenka pakentėti ir tiek. O dažniausiai, aišku, labai pasiilgstu savo patalynės, nes ten tenka miegoti ant tokių pagalvių, kurias vadiname „sasyskom“. Ir nėra storos antklodės, labiau tik kaip užtiesalas, užsitrauki kaip kokią užuolaidą. Tai šiai stovyklai vežiausi savo pagalvę ir dar pasiėmiau užvalkalą antklodei, kad bent kiek atstotų namų lovą.
– Ar artėjant čempionatui su trenere atkreipiate dėmesį į savo konkurentus, tiesioginius varžovus, kurie šių metų sezone rodo tikrai gan neprastus rezultatus? Stebite viena akimi jų pasirodymus?
– Taip, sekame. Matome, kad iš tikrųjų visi labai gerai plaukia. Matosi, kad ir pailsėję, ir pasiruošę. Kai stebi tų didesnių šalių olimpinės atrankos varžybas, apima jausmas lyg koks Europos čempionatas vyktų, tokio lygio. Visi neblogai plaukia. Tikrai nebus lengva nei vienose varžybose ir bus ką veikti.
– Kokių rezultatų tikitės pasiekti Budapešte? Kokiais užfiksuotais laikais pats būtumėte patenkintas?
– Na, manau, minimum bent jau savo asmeninį rezultatą reikėtų pagerinti. Vis tiek tas nuotolis yra labiau savęs pažinimui. Aš lygiai taip pat, kai parodžiau 2019 metais visus tuos laikus, tai nebuvo taip, kad atėjau ir padariau. Praktiškai visose iš eilės varžybose to siekiau. Tai buvo toks nuoseklus darbas, reikėjo labai daug startų, reikėjo pažinti visą techniką ir tik tada pavyko padaryti. O praėjusiais metais išvis praktiškai nebuvo varžybų ilgame vandenyje. Šie metai vėl tokie įdomūs, tų startų mažiau. Savo to nuotolio pažinimo irgi mažiau, bus matyt, kaip seksis.
– Ar po Europos čempionato ketinate startuoti ir Lietuvos čempionate?
– Manau, kad dalyvausiu. Tiksliai dar nežinau, priklauso, kaip seksis, kokių trenerė turės planų, ko reikalaus. Bet, manau, dar sudalyvausiu.
– Liepą prasidės ilgai visų lauktos vasaros olimpinės žaidynės. Šios jums bus jau antrosios. Kas labiausiai įstrigo, įsiminė iš pirmųjų?
– Mano tos pirmos olimpinės turėjo būti toks kaip ir debiutas, bet tuo metu turėjau daug sveikatos problemų. Kažkokią infekciją pasigavau, žodžiu, man buvo šiaip tragedija. Nenoriu net prisiminti savo pirmų olimpinių, nes ten tikrai buvo negerai. Sportininkams reikia labai atsargiai rinktis maistą, laikytis higienos, nes viskas vis tiek yra kitaip nei Lietuvoje, organizmas nepripratęs, todėl ir į tuos startus ėjau ne pačios geriausios nuotaikos. Tikimės, šita olimpiada bus geresnė.
– Plaukimo tvarkaraštis Tokijo olimpinėse žaidynėse bus neįprastas – atrankiniai plaukimai vyks vakare, o pusfinaliai ir finalai – ryte. Bus sunku prisitaikyti?
– Aš pats esu toks labiau vakarinis plaukikas, tai man tikrai bus nelengva, nes realiai neįsivaizduoju, kaip reikia finalus rytais plaukti. Ir šiaip, visi plaukikai niekada taip neplaukė. Visi daro atrankinius plaukimus rytais, o kaip bus, sunku pasakyti iš tikrųjų. Manau, kas mokės labiausiai prisitaikyti, tas ir laimės. Kažkaip keista, atrodo, visą gyvenimą ruošiesi vienaip, o ateina olimpiada ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Tai toks įdomus dalykas. Patiems japonams, manau, čia bus labai gerai, jeigu jie taip ruošiasi.
– Panevėžio miesto savivaldybė neseniai paskelbė apie baigiamą rengti daugiafunkcio sporto ir sveikatinimo centro „Aukštaitija" techninį projektą. Po rekonstrukcijos čia turėtų iškilti naujas 50 m ilgio baseinas. Turbūt be jokių abejonių norėtumėte svarbiausioms varžyboms ruoštis gimtajame mieste?
– Nežinau, kiek jau metų tą baseiną stato ir žada. Aš jau esu praradęs visas viltis, kad jis stovės. Nes kol jį pastatys, manau, ir aš nebeplauksiu, bet gal bent jaunimas ateity galės. Tiesiog plauki kituose miestuose, treniruojiesi ir tiek.
– Pakalbėkime apie naujienas Tarptautinėje plaukimo lygoje (ISL). Kaip manote, ar pasiteisins naujoji plaukikų atrankos sistema? Ką apie ją galvoja kolegos, ISL veteranai?
– Nieko labai nešnekėjau ir su kolegomis, nes dar ir pats nežinau, ar dalyvausiu. Viskas vyks po olimpiados, o po praėjusio sezono buvo labai sunku, nes varžybos labiau pritaikytos sprinteriams. Plaukiant ilgesnius nuotolius reikia dirbti vos ne tą patį, atsigavimo laiko yra labai mažai, todėl dar pagalvosiu dėl tų varžybų, nes galbūt kažkur koncentruosiuosi kitur. Kol kas dar nesu apsisprendęs.
– Norėtumėte likti „Energy Standard“ komandoje dar vienam lygos sezonui?
– Taip, šiaip komanda tikrai draugiška buvo. Viskas, kas liečia komandos vidų, tai tikrai su ja viskas yra gerai. Tik svarstau dėl savo galimybių, ar man nebus ten taip sunku, kad atsilieps sveikatai ir iš to nieko nebebus.
– Jau kurį laiką treniruojatės ir su jaunesniais šalies plaukikais. Ar pastarieji prieina prie vyresnių, paprašo patarimų?
– Taip. Šis jaunimas turi mus kaip konkurentus, tai su jais gali ir pasigalynėti. Ir šiaip, matome juos treniruotėse, jie tikrai tobulėja, nori mus aplenkti. Kai kada prieš kokią užduotį net šypsosi, duoda suprasti, kad man jau reiktų šiek tiek laikytis, ką jie čia žada parodyti. Tai man ir pačiam yra smagu. Manau, ir jiems yra smagu, nes aš, pavyzdžiui, kai plaukdavau, neturėdavau, kas būtų už mane stipresnis, kad galėčiau pasivaržyti. Tai lygiai tas pats ir dabar. Kaip ir visais metais, stengiuosi nuo visų bėgti, o jie stengiasi mane pagauti. Toks ir vyksta žaidimas. Bet tikrai visi yra draugiški, nepasipūtę, drausmingi. Aišku, visko būna, tenka duoti ir velnių, bet bent jau ką pats matau, viskas tikrai eina gera linkme.
– Ar būdamas jų amžiaus turėjote tikslų tapti Europos, pasaulio čempionu?
– Tokio tikslo kaip ir nebuvo, kad treniruočiausi tam, jog tapčiau pasaulio čempionu, nes tai atrodo nepasiekiama. Labai sunku, bet kažkaip tose treniruotėse visada stengdavausi dirbti ir atiduoti visą save, netaupydavau jėgų jokiai užduočiai. Tie pasiekimai taip palaipsniui ir ateina. Juk dažniausiai negauni norimos vietos arba lieki ketvirtas, nuo medalio per kelias šimtąsias, ar nepavyksta kažkas, ar diskvalifikuoja. Taip ir eina tas gyvenimas. Daug tokių nusivylimo momentų būna, bet tuo gyvenimas ir įdomus, kad niekad nežinai, kur būsi. Tu tik gali stengtis. Tikrai niekada negalvojau, kad kažkuo tapsiu, tiesiog norėjau stengtis kiekvieną dieną būti stipresnis už save.
– Geriausių praėjusių metų Lietuvos sportininkų ir sportininkių šimtuko rinkimuose patekote tarp dešimties auksinių sporto žvaigždžių. Kaip priėmėte šį įvertinimą?
– Žinot, mums, sportininkams, pats geriausias įvertinimas yra pranokti asmeninį rezultatą. Jeigu aš to nepadarysiu, bet mane išrinks geriausiu sportininku, žmonėms gal bus smagu, man gal tuo metu bus irgi smagu, kad visiems smagu. Deja, po kiek laiko pasidarys šiek tiek liūdna, kad aš vis tiek nepadariau to, dėl ko stengiausi. Todėl tie apdovanojimai yra kaip vyšnia ant pyrago, o patį pyragą reikia ilgai gaminti. Jeigu neskaniai pagamini, tai neskanu ir valgyti po to būna. Labai nesureikšminu tų apdovanojimų.
– Dėkojame už pokalbį.
