UFC užsispyrėlės J.Jędrzejczyk istorija: nuo gatvėje uogas pardavinėjusios mergaitės iki UFC čempionės (1)
Joanna Jedrzejczyk | Scanpix nuotr.
„Čempione stengiuosi būti kiekvieną dieną, aš didžiuojuosi savo paskutiniu pasirodymu, nes padariau viską, ką galėjau, atidaviau visas savo jėgas narve. Norėjau laimėti, norėjau vėl tapti čempione, tačiau tą dieną man nepavyko, – kalbėdama su sportas.lt neslėpė buvusi UFC čempionė svorio kategorijoje iki 56,3 kilogramo lenkė Joanna Jędrzejczyk. – Tai yra randas mano širdyje ir sieloje“.
Kovo 7 dieną Las Vegase, „UFC 248“ turnyro narve, Lenkijos kovinio sporto pasididžiavimas dėl čempionės titulo susikovė su Kinijos kovotoja Zhang Weili. Po penkių raundų įtemptos kovos teisėjas į viršų iškėlė kinės ranką.
„Žinoma, kad tuomet nebuvau laiminga. Juk tai pralaimėjimas – napasiekiau to, ko norėjau – prisipažino „American Top Team“ narė J. Jędrzejczyk. – Tačiau dabar jaučiuosi puikiai. Šiame versle esu jau septyniolika metų. Karjeroje buvo tikrai visko – ir skambių pergalių, ir nuviliančių pralaimėjimų. Išmokau gyventi šia diena ir džiaugtis jos dovanojama patirtimi. Nemanau, kad turiu dar kažką įrodinėti žmonėms. Per savo karjerą pasiekiau tikrai nemažai. Kovoje su Zhang Weili įrodžiau, kad vis dar esu tarp geriausių pasaulio kovotojų“.
Trūko pasitikėjimo
Su koviniu sportu J.Jędrzejczyk susipažino, kai jai buvo šešiolika. „O prieš tai aš buvau labai aktyvi mergaitė, – nusijuokė ji. – Mokykloje žaidžiau krepšinį, domėjausi visomis sporto šakomis ir nuolat gindavau mokyklos garbę įvairiausiose varžybose, tačiau man trūko vieno svarbaus dalyko – aš netikėjau savimi. Netikėjau, kad galiu būti profesionali sportininkė. Juk ir šeimoje nebuvo nė vieno profesionalo“.
Pasitikėjimo savimi merginai suteikė Muay Thai treniruotės.
„Supratau, kad nesvarbu, ar tavo tėvai medikai, ar teisininkai, ar darbininkai – svarbiausia, kad jie tau atvertų duris ir leistų rinktis savo likimą. Visada visiems kartoju „Nori būti menininkas, bet tavo tėvai – teisininkai? Būk menininkas“. Daryk tai, ką nori daryti, nes gyvenimas yra trumpas. Kiekvienas iš mūsų privalo džiaugtis tuo, ką daro“, – kalbėjo J. Jędrzejczyk.
Ji prisipažino, kad paauglystėje buvo kiek putloka – Muay Thai padėjo atsikratyti dešimties kilogramų viršsvorio per tris mėnesius. „Be to, gali nuskambėti keistai, bet man patiko kautis, smūgiuoti ir įveikti savo varžovus, – nusišypsojo kovotoja. – Pamilau šį sportą, nes kiekvienoje treniruotėje galėjau stebėti, kur yra mano kūno fizinės ribos. Kiekvieną kartą užduodavau klausimą, ar man pavyks viską padaryti. Mėgstu juodą darbą, esu kovotoja ir kiekvienoje treniruotėje noriu iš savęs daugiau“.
Paklausta apie kovotojos charakterį, J.Jędrzejczyk net neabejojo: „Manau, tai buvo siųsta Dievo, būtent jis sudėliojo visas mano gyvenimo kryptis“.
Muay Thai ir kikbokso ringe per dešimt metų J. Jędrzejczyk iškovojo daugiau negu 60 pergalių, keturis kartus tapo Europos Muay Thai čempione, penkiskart pasipuošė auksu pasaulio čempionatuose. 2012-aisiais ji debiutavo mišriųjų kovos menų (MMA) turnyruose.
„Tikiu, kad žmonės, sekantys mane „Instagram’e“, mano, kad mano gyvenimas yra nuostabus – gražūs automobiliai, prabangūs laikrodžiai ir rėmėjai. Taip, mano gyvenimas atrodo geras ir gražus, bet ne visuomet jis toks buvo. Gyvenimas pasikeitė, kai pasirašiau sutartį su UFC“, – priminė J. Jędrzejczyk.
Norite? Darykite!
Pirmąją savo MMA kovą tuomet 24-ų J.Jędrzejczyk prieš Paulina Suska laimėjo teisėjų sprendimu, antrąją pergalę tame pačiame turnyre mergina išplėšė po skausmingo veiksmo privertusi pasiduoti Karolina Kowalkiewicz. Vėliau sekė šešios laimėtos profesionalios MMA kovos, o 2014-ųjų liepą – debiutas UFC narve.
„Ir UFC per penkerius metus pakeitė mano gyvenimą, – nusijuokė kovotoja. – UFC suformavo mano charakterį, privertė treniruotis dar stipriau, laikytis griežtos disciplinos... Kas būtų, jei nebūčiau pasirašiusi sutarties su UFC, jeigu nebūtų viso kelio šioje organizacijoje? Būčiau palūžusi sportininkė be pinigų... Žinote, aš žinau, ką tai reiškia. Esu dirbusi maisto prekių parduotuvėje, keldavausi penktą valandą ryto, o guldavausi vienuoliktą vakare tam, kad visur spėčiau ir galėčiau išgyventi – studijos savaitgaliais, darbas ir treniruotės darbo dienomis. Ir žmonės to nėra matę, jie nežino, kaip atrodė mano kelias į viršūnę. Manote, kad man viskas buvo paduota ant lėkštutės? Tai ne tiesa. Aš tikiu, kad kryptis man nurodė Dievas. Manau, jis nori, kad suteikčiau tikėjimo žmonėms, kad viskas yra įmanoma, aš esu pavyzdys, kad niekada negalima pasiduoti. Patikėkite, galima pasiekti savo tikslų, galima įgyvendinti savo svajones, jei tikėsite savimi“.
Pasak J.Jędrzejczyk, gyvenime visada atsiras žmonių, netgi artimųjų tarpe, kurie tavimi abejos.
„Kodėl tai darai?“ – vienas dažniausių užduodamų klausimų.
„O vėliau seka „Tu kvaila...“, „Tu tokia ir anokia...“, – tęsė 32-ų kovotoja. – Nekreipkite dėmesio. Jeigu norite daryti – darykite. Ir niekada nesutokite. Niekada neabejokite. Niekada nepasiduokite ir negalvokite, kad nepajėgsite. Visos ribos yra tik galvoje. Tiesiog darykite, jei galvojate, kad tai pabaiga, tai nėra pabaiga – tai tik pradžia. Kiekviena diena yra nauja pradžia. Žinote, jaučiu Dievo galią, tikiu Dievu. Žmonės dažnai manęs klausia, ar turiu dvasinį mokytoją. Neturiu, nes žinau, kas esu ir kuo noriu būti. Mano tikslai ir svajonės daro mane stipresne kiekvieną dieną“.
R.Namajunas – puikus žmogus
Trečioji kova UFC buvo titulinė: J.Jędrzejczyk dėl svorio kategorijos iki 56,3 kilogramo čempionės diržo narve susitiko su Carla Esparza. Antrajame raunde lenkė savo varžovę nokautavo. Vos po kelių minučių ant jos juosmens nugulė UFC čempionės diržas.
„Ir aš buvau tam pasirengusi, – šovė kovotoja. – Ir tai įrodžiau, nes čempione buvau 966 dienas – beveik trejus metus. Geresnio rezultato šioje svorio kategorijoje nėra. Tai tik reiškia, kad aš buvau tinkama būti čempione. Dar negimė kovotoja, kuri galėtų vadintis geresne šios svorio kategorijos kovotoja. Penkis kartus apgyniau titulą“.
Titulą iš J.Jędrzejczyk nesėkmingai mėgino atimti Jessica Penne, Valerie Letourneau, Claudia Gadelha, Karolina Kowalkiewicz ir Jessica Andrade.
„Kur kas sunkiau yra apginti čempionės titulą negu jį iškovoti, – perspėjo kovotoja. – Nes kiekvieną kartą tu privalai rengtis kovai dar stipriau, daugiau dėmesio skirti žmonėms, kurie tave supa ir gali bandyti tavimi pasinaudoti. Tačiau nėra lengva ir tapti čempione. Geriausias dalykas yra tame, kad tapus čempione, tu lieki čempione istorijoje visam laikui“.
Titulą lenkė prarado 2017-aisiais, narve susitikusi su lietuvių kilmės kovotoja Rose Namajunas. Kova buvo nutraukta pirmajame raunde po R.Namajunas smūgių krušos.
„Man patinka Rose... Dabar mes gerai sutariame, – kalbėjo J.Jędrzejczyk. – Ir dabar galiu drąsiai pasakyti, kad pirmoje mūsų kovoje aš jai neprilygau. Jau prieš kovą turėjau problemų su svorio metimu. Tik žengusi į narvą supratau, kad nieko gero nebus – mano kojos drebėjo, jaučiausi bejėgė. Kova greitai baigėsi, nes mano protas tiesiog nebuvo pasirengęs kautis. R.Namajunas – puiki sportininkė, nuostabus žmogus ir sporto idealas. Labai džiaugiuosi, kad jūs, lietuviai, ją turite. Bet… Antroji mūsų kova? Manau, ten viskas galėjo baigtis kitaip“.
Antrasis J.Jędrzejczyk ir R.Namajunas susitikimas narve truko visus penkis raundus. Teisėjų sprendimu čempionės titulą išsaugojo lietuvių kilmės amerikietė.
Vėliau J.Jędrzejczyk įveikė Tecia Torres, tačiau tais pačiais metais (2018) nusileido Valentinai Ševčenko kovoje dėl laisvo čempionės diržo svorio kategorijoje iki 61,2 kilogramo. Po metų lenkė grįžo į sau įprastą svorio kategoriją ir įveikė Michellę Waterson ir tapo pagrindine pretendente kautis su kine Zhang Weili.
Nenori tinginiauti
Dabartinis kovotojos tikslas – būti laiminga.
„Žinote, aš noriu būti ir mama, ir sėkminga verslininkė... Pasikartosiu, bet priminsiu, kad aš jau septyniolika metų kovoju. Mano gyvenime nebuvo daug dalykų, kuriais gali džiaugtis kiti žmonės. Kartais tiesiog norisi džiaugtis laiku su šeima, draugais ir negalvoti apie dietą, treniruotes“.
Bet... Visuomet yra vienas „bet“.
„Aš taip pat noriu būti pasaulio čempione, – perspėjo J.Jędrzejczyk. – Paskutinės kovos baigtis galėjo būti kitokia. Norėjau ir galėjau laimėti. Dar kartą sveikinu savo varžovę. Gerbiu ją. Bet aš noriu vėl būti čempione. Buvau tam pasirengusi ir šįkart. Bet džiaugiuosi, kad turiu ir kitų tikslų – neseniai pradėjau naujas studijas, noriu pradėti savo verslą. Žinote, yra žmonių, kurie po treniruočių keliauja namo ilsėtis, bet aš visuomet dirbu. Nuo vaikystės tokia esu. Pamenu dienas, kai gatvėje pardavinėjau uogas, laikraščius. Taip vaikystėje užsidirbdavau po du ar tris dolerius. Tai nebuvo dideli pinigai, bet jau tada žinojau, jei sunkiai dirbsiu, pasieksiu savo“.
Kovotoja prisipažino, kad tikrai būna dienų, kuomet nieko nesinori.
„Tačiau nubudusi paklausiu savęs, ar noriu būti kaip 99 proc. kitų žmonių, ar noriu būti tinginė... – kalbėjo ji. – Tuomet suprantu, kad pasakiusi „Stop“ negalėsiu siekti savo tikslų. Tiesiog žinau, kad privalau kautis dėl savo svajonių. Niekas kitas to už mane nepadarys“.
Idėjų netrūksta
Paauglystėje J.Jędrzejczyk pasakė savo svainiui: „Ateis diena, kai galėsiu sau leisti pirkti automobilius ir namus“.
Žinoma, netikinčių šiais paauglės žodžiais buvo daug: „Tikėjo tik šeimos nariai ir artimiausi draugai, o kiti mane vadino pamišėle. Albertas Einšteinas buvo pamišęs? Marija Kiuri buvo pamišusi? Jeigu nori būti sėkmingas, privalai būti šiek tiek pamišęs, nes tai leidžia tikėti savimi. Tie žmonės tikėjo neįmanomais dalykais“.
Pasak J.Jędrzejczyk, UFC nėra svarbu, ar tu vaikinas, ar mergina, iš kur esi, kokios tavo religinės pažiūros. „Čia kaunasi stipriausi, todėl noriu būti tarp jų, noriu tobulėti, mokytis, – sakė kovotoja. – Kažkada man, Muay Thai kovotojai, jau teko mokytis daug naujų dalykų – džiudžitsu, dziudo, imtynės, tai nebuvo lengva. Tai MMA yra labai gražu, bet nėra lengva. Sunkiausia yra viską apjungti. Pamenu, kiek kartų man būdavo skaudu, kai man trūkdavo žinių – juk buvau Muay Thai pasaulio čempionė, bet negalėdavau apsiginti nuo imtynių veiksmų. Vis kartodavau „O dabar atsistokime ir aš tau parodysiu“. UFC – tai didelė mokykla, kiekviena kova – tai dar viena pamoka. Privalai sukąsti dantis ir mokytis“.
Kovotoja teigė niekada nesigailėjusi dėl savo tikslų tapti geriausia ne tik Lenkijoje, bet ir visame pasaulyje paauglystėje paaukojusi vakarėlius, linksmybes. „Žinote, aš tuoj baigsiu savo karjerą, o tada jau galėsiu atsigriebti, – nusijuokė J.Jędrzejczyk. – Suprantu, kad vieną dieną karjera baigsis, tačiau dar ne dabar. Ką veiksiu? Nežinau. Idėjų man niekada netrūko. Turiu hobių, mėgstu gaminti, noriu atidaryti savo kavinę... Oi, tikrai turėsiu, ką veikti. Net neabejoju“.
Sulaukusi klausimo apie galimą revanšą su Zhang Weili, kovotoja nukirto: „Pamatysime, pamatysime... Kol kas pasaulyje situacija yra sudėtinga. Pirmas dalykas mano sąraše dabar atostogos ir kelios kelionės, o po to jau pamatysime, kaip viskas susiklostys“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
