Sutartį su „Juventus“ pratęsęs V.Slivka: apie karjeros pradžią, šį sezoną ir ateities tikslus Savaitės interviu
Vykintas Slivka | Fotodiena/Žygimanto Gedvilo nuotr.
Lietuvos padangėje jau kelis pastaruosius metus žiba nauja, talentinga žvaigždutė – tai Vykintas Slivka. 21-erių metų panevėžietis yra pirmasis lietuvis, kuris pasirašė sutartį su Turino „Juventus“ ekipa ir visai neseniai ją pratęsė.
Nors V.Slivkos karjera yra tik pradinėje stadijoje, tačiau jau dabar jo pasiekimai aikštėje gali daug ką sužavėti, o ypač puikūs jam buvo šie metai. Ne veltui V.Slivka yra įtrauktas į kandidatų sąrašą, kovojančiu dėl geriausiojo Lietuvos metų futbolininko vardo.
Reguliariai Lietuvos rinktinėje žaidęs saugas sugebėjo įmušti vieną įvartį (prieš slovėnus) ir atlikti vieną rezultatyvų perdavimą (prieš Škotiją), o tai Lietuvai padėjo surinkti du taškus, nors jų galėjo būti ir šeši.
Olandijos antrojoje lygoje rungtyniaujančiame „Den Bosch“ klube šiais metais nuomos pagrindais žaidžiantis V.Slivka ten taip pat sugebėjo kelis kartus blykstelėti ir įmušė 2 įvarčius bei atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų.
„Didžiausią postūmį tikriausiai davė paties kažkoks vidinis noras ir emocijos, kurias išgyvendavau žaisdamas futbolą“, – štai kas motyvuoja V.Slivka žaisti futbolą ir siekti profesionalo karjeros.
Jaunasis saugas sugeba pats save motyvuoti ir jam nereikia išorinių veiksnių, o tai yra labai gera savybė, kurią turi daugelis geriausių pasaulio futbolininkų, tarp kurių yra ir Cristiano Ronaldo. Tikėkimės, kad lietuvis nesustos kilti karjeros laiptais ir toliau judės tik pirmyn, o apie savo karjeros pradžią, „Juventus“ ir „Den Bosch“ klubus bei ateities tikslus V.Slivka papasakojo Ivartis.net portalui.
Karjeros pradžia – kieme su draugais
– Esi pirmasis lietuvis, kuris turi sutartį su „Juventus“ ekipa. O kas pastūmėjo pradėti futbolininko karjerą ir kelerių metų pradėjai žaisti futbolą?
– Futbolą pradėjau žaisti dar darželio laikais, tik tas žaidimas daugiau būdavo kieme su draugais. Prisimenu, žaisdavome viską, kas susiję su kamuoliu – nuo futbolo ir krepšinio, iki tokių legendinių kiemo žaidimų kaip „sportbatis“, „sėmka“ ar „viena leteškė“. Puikūs laikai.
Didžiausią postūmį tikriausiai davė paties kažkoks vidinis noras ir emocijos, kurias išgyvendavau kiekvieną dieną žaisdamas futbolą bei būdamas su komandos draugais.
– Į „Juventus“ atvykai 2012 metais, o kada pirmą kartą išgirdai, kad tavimi domisi šis Turino klubas? Galbūt žinai, kada jie pirmą kartą tave pastebėjo?
– Pirmąkart išgirdau dar tų pačių metų pavasarį, kuomet agentas pranešė, jog vyksiu į Juventus klubo peržiūrą.
– Ar pats svajojai, kad taip anksti savo karjeroje pasirašysi sutartį su „Juventus“ klubu?
– Svajojau išvykti iš Lietuvos ir toliau tobulėti geresniame užsienio klube. Bet tikrai nedėjau daug vilčių, kad turėsiu galimybę pasirašyti sutartį su tokiu grandu futbolo pasaulyje kaip „Juve“.
– Kol kas „Juventus“ komandoje žaisti dar negauni, bet buvai registruotas pagrindinės komandos rungtynėms ir persirenginėjai kartu su klubo žvaigždėmis bei rungtynes stebėjai nuo suoliuko. Koks buvo jausmas matyti garsiausius žaidėjus taip arti savęs ir būti vienoje rūbinėje?
– Tai buvo labai įdomi ir vertinga patirtis. Turėjau galimybę pajausti pačio aukščiausio lygio pulsą iš labai labai arti, pats būdamas jo dalimi. Neslėpsiu, pradžioje viskas atrodė kiek siurrealistiškai, bet tada supranti, kad to kaltininkė yra spauda ir jos sukurtas žaidėjų įvaizdis, kuriuo nereikia aklai pasikliauti. Greitai tie stereotipai sprogsta ir pamatai, kad tikrovėje viskas yra visai kitaip.
– Ar tave šiltai priėmė „Juventus“ komanda ir jos senbuviai?
– Žaidėjai priėmė šiltai ir kaip savą, o kai kurie davė keletą vertingų patarimų.
Dabartinė karjeros stotelė – „Den Bosch“, bet galbūt neilgam
– „Juventus“ tave siunčia stažuotis į kitas ekipas ir kol kas tikrai sėkmingai tai pavyksta daryti „Den Bosch“ klube. Kokio tai lygio klubas, kokia ten aplinka, ar viskas ten patinka?
– Klubas ir lyga suteikia visas galimybes tobulėti jauniems žaidėjams. Aplinka – olandiška, reikėjo priprasti prie kai kurių kultūrinių skirtumų tiek aikštėje, tiek už aikštės ribų.
– Ar kiti „Den Bosch“ nariai nepavydi, kad turi sutartį su „Juventus“ klubu? Ar daug klausinėja apie „Juventus“ ekipą?
– Nežinau, čia jau reiktų klausti jų pačių ar pavydi. Klausinėt – klausinėja, žinoma, būna ir neklaustas kažką papasakoju.
– Ar tiesa, kad pratęsei sutartį su „Juventus“ ekipa ir kokiam laikotarpiui?
– Taip, pratęsiau dar vieneriems metams, iki 2018 metų vasaros.
– Kaip pats vertini šį savo sezoną?
– Klubinis sezonas kol kas nesiklosto, kaip įsivaizdavau, truputį buksuojam. Su rinktine pradėjom neblogai, tik tas pralaimėjimas Slovakijai kiek apkartino nuotaikas…
– Ar šį sezoną užbaigsi „Den Bosch“ klube? Kokie tavo paties ateities norai ir tikslai? Ar jau žinai, kur žaisi kitą sezoną ir su kokiu klubu ruošiesi naujam sezonui?
– Dar nežinau ar tikrai užbaigsiu su „Den Bosch“, neatmetu galimybės, kad žiemą persikelsiu į stipresnę lygą. Kažką konkrečiau kol kas sunku ir pasakyti.
– Esi atakuojančio plano saugas, o koks futbolininkas yra tavo idealas aikštėje? Kuo labiausiai žavėjaisi nuo vaikystės ir kuo dabar?
– Neturiu vieno idealo. Stengiuosi kažko pasiimti iš visų geriausiųjų planetos futbolininkų. Žinoma, labiausiai patinka kūrybinio plano, techniški, lyderiai savuosiuose klubuose.
– Ar gali atskleisti, koks treneris dabartinei tavo karjerai padarė didžiausią įtaką?
– Tikrai negalėčiau išskirti vieno trenerio. Iš kiekvieno kažko išmokau. Taip jau susiklostė, kad per savo trumpą karjerą jų jau teko turėti tikrai nemažai, tiksliai nežinau, bet bus dviženklis skaičius.
Šiek tiek apie rinktinę
– Lietuvos rinktinėje žaidi nuo 2015 metų ir paskutiniu metu tapai tvirtu startinės sudėties žaidėju. Prieš Slovėniją įmušei pirmą savo įvartį už rinktinę. Pralaimėjimas slovakams turbūt apkartino nuotaiką, bet kaip pats vertini tas ketverias sužaistas pasaulio čempionato atrankos rungtynes?
– Kaip jau minėjau, pradėjome labai neblogai, su Slovakija sužaidėme prastai, bet varžovas buvo ypač galingas, plius, jiems sekėsi absoliučiai viskas. Su Malta sugebėjome surinkti pilną LFF stadioną, sukėlėme nemažą ažiotažą, žmonėms patinka pergalės, normalu. Norėčiau, kad tie žmonės nebe išeitų, nors sklinda kalbos, kad kažkas ir pasiliko ten tribūnose... Viskas priklauso nuo mūsų pačių.
S.Slivkos įvartis į Slovėnijos vartus:
– Ar pasikeitė rinktinės ir tavo paties lūkesčiai po šių ketverių rungtynių, lyginant su lūkesčiais dar neprasidėjus atrankos ciklui?
– Stengiuosi nesusikurt kažkokių tai lūkesčių, jie trukdo. Pačios svarbiausios rungtynės – visada yra kitos rungtynės, stengiuosi naudotis šia filosofija.
V.Slivkos rezultatyvus perdavimas F.Černychui prieš Škotiją:
Pokštai komandos draugams ir fenomenologija
– Gal gali papasakoti, kas tavo karjeroje kol kas buvo sunkiausia ir galbūt gali papasakoti kokį linksmiausią įvykį iš savo futbolininko karjeros?
– Prisimenu, kartą vieną komandos draugą sugebėjome apgauti su Tinder programėle. Žmogus išsikvepino, pasidarė šukuoseną, sutarė su kambarioku, kad tas išeitų iš viešbučio kambario keletai valandų. Reikėjo pamatyt jo veidą, kai atidarė duris, o ten stovėjo ne mergina, o keliolika mirštančių iš juoko vyrų (šypsosi, - aut. pastaba). O dėl sunkumų, tai jų daug, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenime. Jei pradėčiau vardint, tai ir galo nebūtų, geriau nereikia.
– Kokių turi hobių ir ką mėgsti veikti laisvu laiku?
– Svarbu, kad hobis man netrukdytų tapti geresniu žaidėju. O domiuosi ir veikiu įvairiausius dalykus. Galbūt viena tokia keistesne ir įdomesnė paskutinių dienų aistra yra fenomenologija.
