Nutrauktas Rapolo Micevičiaus sezonas: lūžęs šalmas, skilęs stuburgalis ir traumuota ranka

 Lietuvos paralimpinės rinktinės snieglentininko Rapolo Micevičiaus sezonas baigėsi anksčiau nei jis planavo. Nesėkmingas nusileidimas po šuolio Austrijos Alpėse Rapolui baigėsi vietos ligoninėje, kur sportininkui nustatytas galvos smegenų sukrėtimas ir skilęs stuburgalis. Be to, lietuviui yra pažeista ranka, kuri dabar įtvare ir laukia magnetinio rezonanso tyrimo.

„Ranką skauda, nugarą irgi. Rankos negaliu normaliai ištiesti, pajudinti. Ieškau pozicijos, ant kurio šono atsigulti, nes sėdėti irgi skauda. Galvoje sukasi mintys, kad reikia pakuotis ir grįžti anksčiau į Lietuvą. Tik kaip dabar susidėti tuos daiktus visus? Bandysime per tris dienas susipakuoti ir važiuoti. Kelio iki Lietuvos – apie 25 valandos, tai šiuo metu irgi nemažas iššūkis“, – telefonu iš Austrijos pasakojo Rapolas.

Snieglentininkas, siekiantis atstovauti Lietuvai 2026 m. Milano Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse, įsikūręs kemperyje Austrijos Alpių papėdėje. Čia yra Rapolo treniruočių vieta, čia jis ir patyrė tą lemtingą traumą, kai itin nesėkmingai nusileido ant sniego po vieno iš atliktų šuolių.

„Atsimenu, kad truputį sunkiau ant priekinės kojos nusileidau ir po to dingo vaizdas. Po to atsimenu, kaip jau sėdžiu ant suoliuko, žiūriu į savo suskilusį šalmą ir sakau draugams, kodėl čia tas mano šalmas skilęs. Jie man sako, kad tu mūsų jau dešimt kartų to klausei. Pasirodo, apie 20 minučių buvau „dingęs“ ir nieko iš to laiko tarpo neatsimenu“, – pasakojo Rapolas, jau išleistas iš vietos ligoninės.

Sportininkas neabejoja, kad šalmas jį apsaugojo nuo ypatingai rimtų traumų, o gal net išgelbėjo gyvybę.

„Yra buvę tų nesėkmingų nusileidimų, bet kad skiltų šalmas… to dar niekada nebuvo. Reiškia, smūgis buvo itin stiprus. Ir iš vis neaišku, ką skrydžio metu tas mano kūnas darė. Tikriausiai persiverčiau kokius 10-15 kartų aplink savo ašį. Kol buvau ligoninėje, tai „prifarširavo“ mane tų vaistų, todėl nieko blogo per daug aš ten nejaučiau, tik nugarą ir ranką. O kai parvažiavau namo, žiūriu, kad man jau visą kūną skauda. Tada supranti, kad tas tavo kūnas kaip koks bulvių maišas ridenosi nuo kalno“, – sakė snieglentininkas.

Rapolas įsitikinęs, kad nors trasoje krito pats, ko gero, daugiau streso patyrė su juo buvę draugai, o ypač jo širdies draugė Brigita, lydinti Rapolą pakeliui į jo svajonę – paralimpines žaidynes.

„Draugams tikrai streso buvo daugiau nei man, nes aš tai nesupratau, kas vyksta. Brigitos tai tikrai klausia žmonės, ar nenusibodo su tokiu gyventi (šypsosi – red.). Trasoje jos nebuvo, ji mane pamatė tada, kai grįžau. Na, bet ją atpažinau, vardą žinojau, žinojau, kas ji yra, tai jai ramiau pasidarė. Va, iš kito kambario Brigita mane dabar pataisė. Sako, kad nusiramino tada, kai paaiškėjo, kad kraujas neišsiliejo į smegenis.

Ar po šio įvykio nekilo minčių, kad šis sportas per daug pavojingas? Čia įvyko geriausias dalykas, koks galėjo įvykti. Nugara ir ranka tikrai iki kito sezono išgis. Na, aš žinojau, kas yra ekstremalus sportas, kad čia nutinka visko. Šį sezoną bent trys varžovai pasitraukė su didelėmis traumomis. Vienam iš jų net sulūžo stuburas, prireikė sudėtingų operacijų. Neaišku, ar jis išvis sugrįš“, – pasakojo R. Micevičius.

Rapolas neišgyvena dėl sujaukto plano, pagal kurį dar mėnesį turėjo praleisti kalnuose, čia treniruotis ir dalyvauti Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) organizuojamoje stovykloje snieglentininkams.

Tačiau sezono varžybos jau pasibaigusios ir jos Rapolui susiklostė gerai. Pasaulio čempionate Kanadoje Rapolas startavo snieglenčių krose, kur užėmė 10 vietą. Pakalnių slalomo rungtyje jis buvo 12-tas. Šį sezoną lietuvis sėkmingai startavo pasaulio taurės etapuose, kur du kartus finišavo šeštas, kartą kilo į penktą vietą, taip rinkdamas taškus planetos reitinge, svarbiame siekiant bilieto į žaidynes. Be to, Rapolas šiemet iškovojo sidabro medalį Europos taurėje Nyderlanduose.

„Apibendrinant galiu pasakyti, kad rezultatas geras, bet žinau, kad galėjau ir geriau. Šiais metais buvo labai sunku su tuo protezu, kuris vis trindavo koją, ją vis skaudėdavo. Jeigu ne tai, galėjau ir rezultatus geresnius pasiekti, ir klaidų buvo padaryta. Nes tiesiog negalėjau kai kurų dalykų atlikti tinkamai dėl skausmo, kurį sukėlė netinkamas protezas. Tačiau tobulėsiu toliau ir ieškosiu tokio protezo, kuris būtų teisingai pagamintas ir tinkamas man“, – sezoną apibendrino R. Micevičius.

Dabar Rapolo mintyse – kito sezono dėlionė. Snieglentininkas nori prisijungti prie Didžiosios Britanijos arba Italijos komandų ir su viena iš jų ruoštis artėjančioms Milano Kortinos paralimpinėms žaidynėms. Rapolas tikisi, kad su nauja komanda rudenį jam pavyks išvykti treniruotis į Argentiną, kur bus įrengta trasa, identiška tai, kokia bus Milano Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse.

Ar Rapolas pateks į žiemos paralimpines žaidynes jau pirmuoju bandymu, turėtų paaiškėti iki birželio 2 dienos, kai Tarptautinis paralimpinis komitetas paskelbs sportininkų, patenkančių pagal pasaulio reitingą, sąrašą. LL2 negalios klasės snieglenčių kroso rungtyje kelialapiai atiteks pirmiems aštuoniems pasaulio reitingo sportininkas, o Rapolas reitinge šiuo metu yra 7-tas.

Žiemos paralimpinėse žaidynėse savo atstovų Lietuva neturėjo jau daugiau nei tris dešimtmečius – nuo 1994-ųjų, kai Lilehameryje šliuožė slidininkai Saulius Leonavičius ir Sigita Markevičienė. Paralimpiečio snieglentininko Lietuvos rinktinėje iš viso niekada nebuvo.

Milano Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės vyks 2026 m. kovo 6-15 d. Planuojama, kad jose startuos daugiau kaip 600 paraatletų iš viso pasaulio, jie varžysis 6 sporto šakose: snieglenčių sporte, kalnų slidinėjime, slidinėjime, ledo ritulyje, biatlone ir vežimėlių akmenslydyje.

Šią savaitę startavo vieša prekyba bilietais į 2026 m. Milano Kortinos olimpines ir paralimpines žaidynes.