Košmariškas „Liverpool“ vakaras „Carabao“ taurės finale: kas nesusiklostė mače su „Newcastle“?

 Sekmadienį Anglijos „Carabao“ taurės finale „Liverpool“ 1:2 pralaimėjo „Newcastle United“ ekipai, kuriai tai buvo pirmasis svarbus vietinis trofėjus per 70 pastarųjų metų.

Newcastle Utd“ futbolininkai aktyviau žaidė puolime, o tai davė vaisių. Danas Burnas pirmojo kėlinio pabaigoje puikiu smūgiu galva nuginklavo vartininką ir išvedė „Newcastle Utd“ į priekį 1:0.

Alexanderis Isakas antrojo kėlinio pradžioje nukreipė kamuolį į vartus, tačiau teisėjas po VAR užfiksavo nuošalę ir šio įvarčio neįskaitė. Netrukus A.Isakas dar kartą pasiuntė kamuolį į vartų tinklą ir šį kartą jau padvigubino pranašumą 2:0. Federico Chiesa per pridėtą rungtynių laiką tiksliu smūgiu sušvelnino rezultatą 1:2.

Kas nesisekė „Liverpool“ komandai ir kodėl ji turėjo tokį prastą vakarą, apžvelgė „The Athletic“ žurnalistas Jamesas Pearce’as.

Kai Arne Slotas užlipo laiptais kartu su savo sugniuždytais žaidėjais atsiimti sidabro medalių, „Liverpool“ sirgalių pusė „Wembley“ stadione jau buvo ištuštėjusi.

Jų negalima kaltinti dėl skubaus išėjimo. Jie ką tik stebėjo blogiausią komandos pasirodymą pagrindiniame finale šiame amžiuje.

„Liverpool“ ne tik pralaimėjo „Newcastle United“ ekipai „Carabao“ taurės finale, bet ir buvo visiškai pranokti visais aspektais. Galutinis rezultatas jiems buvo net per švelnus.

Po sezono, kupino pozityvumo, ši savaitė buvo itin nuvilianti – pirmą kartą A.Sloto eroje pralaimėtos dvi rungtynės iš eilės. Jei pasitraukimas iš Čempionų lygos prieš Paryžiaus „Saint-Germain“ po baudinių serijos buvo nesėkmingas, šis pasirodymas buvo tiesiog nepateisinamas – klaidų kupinas, vangus žaidimas be jokių gerų savybių.

Žinoma, svarbu išlaikyti perspektyvą. Likus devynerioms rungtynėms ir turint 12 taškų pranašumą prieš „Arsenal“, „Liverpool“ vis dar kontroliuoja situaciją kovoje dėl „Premier“ lygos titulo, kai po rinktinių pertraukos atsinaujins vietinis futbolas. Vien šis pasiekimas reikštų, kad pirmasis A.Sloto sezonas prie komandos vairo bus vertas aplodismentų.

Pats pasakymas „tik lygos titulas“ skamba absurdiškai, turint omenyje, kokios reikšmės tai trofėjus ir kaip „Liverpool“ jo laukė net 30 metų, kol Jurgenas Kloppas 2020-aisiais atvedė juos į pergalę.

Tačiau sekmadienio fiasko negali būti tiesiog užmirštas. Kaip jie taip sužlugo tokiame dideliame etape?

Fizinis ir psichologinis nuovargis

Neabejotinai, sekinantis dviejų mačų mūšis su PSG padarė savo. Pridėkite ir psichologinį smūgį dėl tokio skaudaus iškritimo iš Europos turnyro.

Devyni iš dešimties „Liverpool“ aikštės žaidėjų, žaidusių „Wembley“, taip pat startavo abejose rungtynėse prieš Prancūzijos čempionus. A.Slotas tikriausiai slapta apgailestauja dėl savo rotacijos stokos prieš žemo pajėgumo „Southampton“ ekipą prieš atsakomąją dvikovą su PSG, kai atliko vos tris keitimus. Jis turėjo labiau pasitikėti atsarginiais žaidėjais, tokiais kaip Wataru Endo ir Harvey Elliotu.

„Liverpool“ strategas suteikė savo žaidėjams laisvą ketvirtadienį prieš finalą, tikėdamasis suteikti jiems šviežumo, tačiau prieš „Newcastle“ komanda atrodė pavargusi ir be energijos.

„Šiose rungtynėse viskas priklausė ne nuo bėgimo, o nuo dvikovų“, – aiškino A.Slotas. „Negalima spręsti, ar buvome pavargę, nes mes tiesiog negalėjome jų spausti. Nebuvo ko spausti, nes jie tiesiog apeidavo mūsų presingą.

Šis mačas vyko būtent taip, kaip jie norėjo: daug fizinių dvikovų, daug kovos dėl aukštų kamuolių. Jei dešimt kartų žaistume tokias rungtynes ore prieš juos, jie laimėtų devynias, nes yra fiziškai stipresni“.

„Liverpool“ buvo tiesiog sutriuškinti dvikovose, pralaimėję kovą dėl kiekvieno kamuolio. Jei tai nebuvo nuovargio pasekmė, tuomet trūko noro laimėti – ir tai yra dar blogiau. A.Sloto komanda laimėjo vos 43 proc. visų dvikovų ir tik 32 proc. kovų ore.

Ryanas Gravenberchas akivaizdžiai pervargęs. Praėjusį sezoną jis sužaidė 1839 minutes, o šį sezoną – beveik dvigubai daugiau (3516 min.). Sekmadienį jis laimėjo tik tris iš septynių dvikovų, o kiti saugai – Alexis Macas Allisteris (du iš septynių) ir Dominikas Szoboszlai (trys iš aštuonių) – taip pat sunkiai tvarkėsi su varžovų agresyvumu.

Kontrolės ir kūrybiškumo trūkumas

„Jie mus pranoko savo stiliumi ir tai yra tiesa. Tai galite vadinti pranokimu“, – sakė A.Slotas. „Taip, jie laimėjo daugiau dvikovų nei mes. Tai turite omenyje? Man pranokimas – kai net nepaliesti kamuolio, kai varžovai kaskart sugeba jus apeiti. Tai, manau, yra tikrasis pranokimas. Bet sutinku su jumis – jie nusipelnė laimėti, nes žaidimas vyko jų sąlygomis“.

Nesvarbu, kokia buvo „Newcastle“ taktika, „Liverpool“ tiesiog nesugebėjo primesti savo žaidimo. Kur buvo ramybė ir aštrumas valdant kamuolį? Kodėl žaidimas buvo toks chaotiškas? Jie turėjo 66 proc. kamuolio kontrolės, bet nieko rimto su juo nenuveikė – jų sprendimai buvo prasti, jie buvo per daug atsargūs.

Pirmoje mačo pusėje jie turėjo tik du prisilietimus prie kamuolio varžovų baudos aikštelėje, o pirmą smūgį į vartų plotą atliko tik tada, kai Curtisas Jonesas išbandė Nicką Pope'ą 58-ąją minutę.

„Liverpool“ buvo savo paties priešai – nuolat leisdami varžovams kurti pavojingas standartines situacijas. Jų saugų grandis buvo bejėgė. Be to, pati „Liverpool“ komanda taip pat dažnai naudojo ilgus perdavimus, ypač chaotiškoje mačo pabaigoje, kai kapitonas Virgilis van Dijkas buvo pastumtas į puolimą.

Pagal „xG“ rodiklį (numatomus įvarčius), „Newcastle“ turėjo 1,84 prieš 0,89. Taip, tai tikras pranokimas.

Pranoktas ir A.Slotas

Vienas iš šio sezono išskirtinių bruožų buvo A.Sloto gebėjimas atlikti sumanius taktinius pakeitimus ir korekcijas, kurios pakreipdavo rungtynes „Liverpool“ naudai. Paprastai jis būdavo žingsniu priekyje. Tačiau ne šį kartą.

Nebuvo aišku, koks buvo žaidimo planas, nes „Liverpool“ pradėjo rungtynes prastai ir jų žaidimas tik blogėjo. Pavojaus signalai buvo matomi jau iš ankstyvųjų „Newcastle“ standartinių situacijų, kurias galva baigė D.Burnas.

Kodėl jie nebuvo tinkamai įvertinti? Kodėl A.Mac Allisteris buvo paliktas dengti D.Burną, kai šis iš Kierano Trippiero kampinio galingai smūgiavo galva į vartus, nuginkluodamas Caoimhiną Kelleherį? Tai buvo akivaizdi klaida.

„Galiu tai paaiškinti“, – sakė A.Slotas. „Mes ginamės zoniniu būdu, todėl prie mūsų vartų išsidėsto penki žaidėjai, kurie ginasi zonoje, kad jei kamuolys ten nukristų, vienas iš jų visada galėtų jį atremti.

Taip pat turime tris žaidėjus, kurie dengia varžovus asmeniškai ir Macca (A.Mac Allisteris) yra vienas iš jų. Paprastai tokie žaidėjai kaip D.Burnas bėga į zoną. Per visą savo gyvenimą nesu matęs, kad žaidėjas iš tokios tolimos pozicijos taip stipriai smūgiuotų galva į tolimąjį kampą.

Jie arba turi nubėgti toli nuo mūsų zonos, kas 99 kartus iš 100 niekada nesibaigia įvarčiu, arba patekti į mūsų zoną ir tada jau vyksta lygi kova“.

Atsižvelgiant į „Liverpool“ tragišką pirmąjį kėlinį, lieka neaišku, kodėl A.Slotas taip ilgai delsė atlikti keitimus. Kai pakeitimai pagaliau buvo atlikti antrajame kėlinyje, jie jau atsilikinėjo 0:2 po to, kai Andy Robertsonas nesugebėjo apsiginti krašte, o Jacobas Murphy galva perdavė kamuolį A.Isakui, kuris pasiuntė jį į vartus.

C.Jonesas ir H.Elliotas po keitimų sukūrė tris progas (daugiau nei visi startiniai „Liverpool“ žaidėjai kartu sudėjus), tačiau spaudimas nebuvo ilgai išlaikytas. Buvo tiek daug laisvų plotų, kuriuos „Newcastle“ galėjo išnaudoti greitose atakose, kad sugrįžimas į rungtynes niekada neatrodė realus. Eddie Howe'as pranoko A.Slotą taktiškai.

Per didelė priklausomybė nuo Mohamedo Salah

M.Salah šį sezoną buvo ryškiausia figūra „Premier“ lygoje. Jo statistika – 32 įvarčiai ir 22 rezultatyvūs perdavimai per 43 rungtynes visose varžybose – yra tiesiog įspūdinga.

Egiptiečio rekordinis indėlis buvo toks didelis, kad kitų žaidėjų neefektyvumas dažnai likdavo nepastebėtas. Tačiau kai M.Salah buvo visiškai neutralizuotas ir per visas rungtynes vos 23 kartus prisilietė prie kamuolio, dėmesys pagrįstai krypo į kitus žaidėjus. Jis negali visada būti gelbėtoju. Tai buvo tik trečiosios rungtynės per 392 jo pasirodymus „Liverpool“ gretose, kai jis neatliko nė vieno smūgio ar rezultatyvaus perdavimo.

Diogo Jota išgyvena gilią duobę. Atsižvelgiant į jo pastarųjų savaičių formą, jis turėjo būti laimingas gavęs vietą startinėje sudėtyje „Wembley“ stadione. Tačiau jo pasirodymas buvo nepastebimas – atliko tik keturis tikslius perdavimus iš dešimties, visiškai sugadino vienintelę „Liverpool“ progą pirmajame kėlinyje ir dabar jau dešimt rungtynių iš eilės nepelnęs įvarčio. Jo pasitikėjimas savimi atrodo visiškai sugniuždytas.

Luisas Diazas nebuvo daug geresnis – jo sezono pradžioje demonstruota puiki forma dabar atrodo kaip tolima praeitis. Kolumbietis per pastarąsias 18 rungtynių įmušė vos vieną įvartį.

Jei „Liverpool“ vis tiek planavo taip dažnai naudoti aukštus perdavimus į baudos aikštelę, A.Slotas būtų turėjęs iškart leisti startinėje sudėtyje Darwiną Nunezą. Pastarasis pakeitė D.Jotą, bet irgi nepasižymėjo – per pastarąsias 13 rungtynių įmušė vos kartą.

Kadangi Cody Gakpo vis dar jaučiasi surūdijęs po neseniai patirtos traumos, vienintelė pozityvi žinia atėjo iš Federico Chiesos. Italas atrodė aštrus ir ramiai pasiuntė paguodos įvartį po H.Ellioto perdavimo per pridėtą laiką. F.Chiesa per 20 minučių nuveikė daugiau nei D.Jota ir L.Diazas kartu sudėjus.

A.Slotas turi peržiūrėti savo puolėjų hierarchiją po rinktinių pertraukos, nes F.Chiesa nusipelno daugiau žaidybinio laiko sezono finiše.

„Tai buvo sunki savaitė, bet kartu ir savaitė, per kurią padidinome savo pranašumą „Premier“ lygoje iki 12 taškų, todėl ne viskas buvo taip blogai“, – sakė A.Slotas. „Kai žaidi turnyruose iki pat vėlyvų etapų, natūralu, kad varžovai darosi vis stipresni. Net „Liverpool“ gali pralaimėti rungtynes – taip jau nutinka“.

Olandas bandė pateikti optimistinę situacijos versiją po dviejų skaudžių nesėkmių, tačiau negalima pralaimėti finalo taip beviltiškai. Negalima atrodyti taip bejėgiškai, kai ant kortos pastatytas trofėjus.