P.Motiejūnas:: apie naujas Eurolygos finansines taisykles, Serbijos klubus ir jų ateitį, rusų komandų sugrąžinimą, Dubajų ir galimus finalo ketverto dalyvius

 Eurolygos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas bendravo su Serbijos naujienų portalu „Mozzart Sport“, kuriam aptarė įvairius dalykus, tarp kurių – naujos finansinės taisykles, Rusijos klubų grąžinimas, Serbijos klubai ir jų ateitis Eurolygoje bei Dubajus.

– Nuo kito sezono įsigalios naujos finansinės taisyklės. Koks jūsų požiūris į jas?

– Įdomu bus pamatyti, kaip jis veiks. Prireikė daug laiko, kol parengėme šias taisykles, kurios buvo patvirtintos bendradarbiaujant su klubais. Nekantraujame išvysti, kaip viskas atrodys. Teoriškai tai gali veikti vienaip, tačiau praktikoje gali būti visiškai kitaip, todėl turime stebėti, kaip viskas klostysis laikui bėgant. Šis planas sukurtas tam, kad padėtų komandoms kontroliuoti išlaidas žaidėjų atlyginimams ir pakeltų visų dalyvių varžybų lygį.

– Kai kurie sako, kad tai yra NBA stiliaus algų kepurė, bet realybė atrodo kitokia?

– Tai nėra algų kepurė. Mes nenustatome ribos. Vieni klubai nori išleisti daugiau, kiti – mažiau. Tai yra kontrolės mechanizmas, kuris turėtų padėti komandoms geriau planuoti savo sudėtį. Kaip buvęs Eurolygos klubo generalinis direktorius, manau, kad bus labai įdomu kurti biudžeto strategijas ir nuspręsti, į kuriuos žaidėjus investuoti pinigus. Klubams teks labiau pasistengti formuojant komandą, o tai, manau, bus įdomu ne tik sirgaliams, bet ir klubo vadovybei.

– Ar tikitės, kad naujos taisyklės dar labiau suvienodins Eurolygą?

– Mes jau dabar esame gana subalansuoti. Žiniasklaidoje dažniausiai kalbama apie didžiausius klubus ir jų išlaidas, tačiau mes puikiai suprantame, kad ir apatinėje turnyro lentelės dalyje esantys klubai turi žengti žingsnį į priekį bei investuoti pinigus, kad suburtų stiprią komandą. Nenorime pamiršti ir mažesnių klubų.

– Jau kalbėjome su daugybe klubų šia tema. Nuomonės išsiskiria, Atėnų „Panathinaikos“ atvirai pareiškė, kad mano, jog naujos taisyklės sukels problemų. Kaip sunku pasiekti sutarimą tarp visų turnyro dalyvių?

– Nėra lengva. Kiekviena komanda turi savo problemas. Visada akcentuojame, kad lyga turi būti finansiškai tvari ir visi klubai privalo užtikrinti savo finansinį stabilumą. Manau, kad šios taisyklės yra teisingas žingsnis siekiant kontroliuoti išlaidas.

– Ar manote, kad kai kurių žaidėjų sutartys smarkiai išaugs, ypač pagrindinių žaidėjų, kurių atlyginimai nepateks į naujus išlaidų parametrus?

– Nežiūriu į tai taip. Jau minėjome NBA lygą – kai žaidėjas keičia komandą, jo alga nepadidėja tris ar keturis kartus. Tikėtina, kad panaši situacija bus ir Eurolygoje. Bus įdomu stebėti, kaip klubai elgsis ir kokius žaidėjus pasirinks.

– Ar manote, kad taisyklės ilgainiui keisis ar evoliucionuos?

– Be jokios abejonės. Ant popieriaus viskas atrodo vienaip, bet praktikoje gali būti kitaip. Svarstėme kelis skirtingus modelius, tačiau galiausiai pasirinkome šį. Visada būsime atviri diskusijoms su klubais, kad jie neatsidurtų sudėtingoje situacijoje formuodami savo komandas.

– Kaip matote Eurolygą šiandien? Atrodo, kad turnyro populiarumas dar niekada nebuvo toks didelis, ypač Serbijoje...

– Turnyras nuolat vystosi, tai akivaizdu. Rungtynės Belgrade yra kažkas ypatingo, tikras šou. Esame labai patenkinti Eurolygos rodikliais, augame, tačiau manau, kad galime pasiekti dar daugiau.

– Ko tikitės iš turnyro per ateinančius penkerius metus?

– Matau jį su didesniu dalyvių skaičiumi, tokiu pačiu intensyvumu, kad kiekvienos rungtynės būtų svarbios, kaip ir iki šiol. Kaip direktorius, visada sakau, kad turime išbandyti naujus dalykus. Štai kodėl vykstame į Abu Dabį suorganizuoti finalo ketverto, diskutuojame ir su Dubajumi – čia ABA lyga žengė pirmąjį žingsnį, kai pakvietė Dubajų. Neapsiribojame vien tokiais rinkos segmentais kaip Prancūzija, Vokietija ar Anglija, kurios, be abejo, mums yra labai svarbios. Geras viso to pavyzdys yra ir Serbijos rinka.

– Kaip vertinate Serbijos klubus Eurolygoje?

– Serbijos sirgalių aistra yra kažkas neįtikėtino, beprotiško. Kiekvienas nori ateiti į rungtynes ir patirti tą nuostabią atmosferą. Žinoma, norėtume, kad Serbijos klubus reikėtų mažiau bausti dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, ypač susijusių su sirgaliais, tačiau labai vertiname tai, ką daro „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“. Norėtume tokią aistrą matyti ir kituose Eurolygos rinkose.

– Ar „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ matote kaip ilgalaikius Eurolygos narius?

– Šiuo metu nesvarstome sistemos keitimo. Turime 13 ilgalaikių narių (A licenciją turinčių klubų), todėl šiuo metu nekalbame apie tokį plėtimą. Vis dėlto atidžiai stebime, kaip sekasi Belgrado komandoms – tiek pagal sirgalių aktyvumą, tiek pagal rezultatus. Esame labai patenkinti, kad jie yra Eurolygos dalis. Abu klubai čia jau kurį laiką, tikimės, kad taip išliks ir artimiausiais sezonais.

– Ką norėtumėte, kad Belgrado komandos darytų geriau? Ar turite jiems kokį nors patarimą?

– Neturiu jokio patarimo. Jie atlieka puikų darbą. Pirmiausia sutelkčiau dėmesį į sirgalius ir elgesio taisyklių laikymąsi. Viena vertus, mes žavimės vaizdais iš Belgrado su nuostabia atmosfera ir pilnomis tribūnomis, tačiau, kita vertus, yra taisyklės, kurios užtikrina saugumą visiems. Tai svarbu ne tik rungtynėms Belgrade, bet ir išvykose į kitus miestus. Be to, manau, kad tiek „Crvena Zvezda“, tiek „Partizan“ dirba išskirtinai gerai. Jie turi puikias vadovybes, auga visais lygiais, todėl ir yra Eurolygoje.

– Koks, jūsų manymu, būtų idealus Eurolygos komandų skaičius?

– Kol kas norime išlaikyti čempionato formatą, kad kiekviena komanda sužaistų su kiekviena. Pagal dabartinį modelį sunku viršyti 20 komandų ribą. Su kitu modeliu galėtume svarstyti plėtrą iki 24 komandų, tačiau svarbiausia yra išlaikyti stabilumą ir kokybę. Jei norime plėstis iki 24 ekipų, kiekviena jų turės turėti stiprią sirgalių bazę, geras arenas ir stabilų veiklos modelį.

– Ar manote, kad įmanoma išlaikyti dabartinį čempionato formatą su 24 komandomis?

– Sunku. Tektų suskirstyti komandas į konferencijas. Per daug rungtynių. Didžiausias Eurolygos iššūkis – tvarkaraštis. Nuolat ieškome sprendimų kartu su FIBA. Tai nėra lengva, bet visada stengiamės rasti pusiausvyrą. Nenorime, kad sirgaliams krepšinis atsibostų. Visi dirbame ties tam tikru idealiu scenarijumi, kuris tikriausiai neegzistuoja.

– Kokia jūsų nuomonė apie šį Eurolygos sezoną?

– Kasmet sakome, kad sezonas įdomus, tačiau šis atrodo ypač intriguojantis. Matome tai ir Belgrade – abi komandos kovoja dėl atkrintamųjų. Kiekvienos rungtynės atrodo tarsi finalas.

– Kaip bendraujate su ABA lyga? Visada kyla diskusijų apie tai, ar ABA lygos čempionas turėtų automatiškai gauti vietą Eurolygoje...

– Prisimenu dideles diskusijas šiuo klausimu ankstesniu laikotarpiu. Prieš kelerius metus turėjome taisyklę, pagal kurią ABA lygos čempionas patekdavo į Eurolygą, tačiau dabar to nebeliko. Žinoma, titulą iškovojęs klubas turi pranašumą. Mes palaikome puikius santykius su ABA lyga, nuolat kalbamės su jos vadovais ir stebime, kaip jie organizuoja rungtynes. Šiuo metu man sunku įsivaizduoti tik vieną Serbijos komandą Eurolygoje, ypač matant, kiek aistros yra Belgrade. Manau, kad būtų problema, jei sakytume, jog į Eurolygą pateks tik ABA lygos čempionas. Jau kurį laiką mes žvelgiame į abu Belgrado klubus kaip į nuolatinius Eurolygos dalyvius. Taip pat noriu paminėti, kad „Budučnost“ ir „Cedevita“ gerai pasirodo Europos taurėje. Mums patinka, kaip atrodo ABA lyga ir toliau ją stebėsime.

– Ar manote, kad ABA lyga priėmė gerą sprendimą, pakviesdama Dubajų dalyvauti?

– Tai labai geras, teigiamas žingsnis. Drąsus sprendimas, tačiau akivaizdžiai pasiteisinęs. Dubajus pasirodė kaip rimtas partneris. Asmeniškai pirmadienį vyksiu į Dubajų stebėti „Partizan“ rungtynių, kad pats pamatyčiau, kaip viskas atrodo. Didelė pagarba ABA lygai už šį sprendimą.

– Ar tai reiškia, kad galime tikėtis Dubajaus komandos Eurolygoje?

– Vyksta diskusijos. Daug kas priklauso nuo to, ar plėsime lygą. Turime įvertinti visus aspektus, tačiau galutinį sprendimą priims klubai. Keliausiu į Dubajų aptarti šių klausimų. Jiems jau išsakėme, kad jie turi žaisti kokiame nors nacionaliniame ar regioniniame čempionate, šiuo atveju – ABA lygoje. Analizuosime situaciją ir šiuo metu negaliu atmesti jokio scenarijaus.

– Kaip priimami tokie sprendimai Eurolygoje?

– Tai vyksta vasaros susitikimų metu. Paruošiame pristatymą visiems klubams, kuriame aptariame visus potencialius dalyvius ir jų galimybes prisijungti prie lygos. Galiausiai vyksta balsavimas, kurio metu priimamas sprendimas.

– Sekate kalbas apie galimą NBA lygos atėjimą į Europą. Kas šiuo metu vyksta šiuo klausimu?

– Mes ir patys norėtume tai sužinoti. Bandome užmegzti ryšį tiek su NBA, tiek su FIBA. Turime stiprų produktą ir norime augti. Manau, kad Europai nereikia dar vieno turnyro. Esame pasirengę bendradarbiauti su visais, tačiau nematau logikos kuriant naują lygą. Suprantama, kai NBA kažką planuoja, visi nori jų išklausyti ir sužinoti jų ketinimus, nes jie yra stipriausia lyga pasaulyje.

– Kas vyksta su Rusijos klubais? Daug spekuliacijų, kad jie galėtų sugrįžti jau kitą sezoną.

– Dabar kalbu su Serbijos žiniasklaidos atstovais, kurie į situaciją žiūri iš vienos perspektyvos. Aš, kaip lietuvis, turiu kitą požiūrį, bet turbūt galime rasti bendrą vidurį. Dabartinė realybė – sankcijos vis dar galioja, karas tęsiasi. Su Donaldu Trumpu vyksta pokyčiai, situacija gali pakrypti nauja linkme, tačiau šiuo metu priimti sprendimą yra sudėtinga. Stebime naujausius įvykius, laukiame, ar bus paskelbta paliaubų.

Be to, egzistuoja ir logistiniai iššūkiai – kaip organizuoti keliones į Rusiją, kaip atlikti finansinius mokėjimus. Kalbant apie Maskvos CSKA, jie vis dar yra oficiali Eurolygos dalis, palaikome puikius santykius. Jie turi komandą, visas struktūras, tačiau šiuo metu yra daug dalykų, kurių Eurolyga nekontroliuoja. Tikimės, kad durys jiems atsivers visiškai tada, kai pasibaigs karas.

– Kas jus labiausiai nustebino šį sezoną?

– Serbijos komandos mane tikrai maloniai ir gana stipriai nustebino savo žaidimu šį sezoną, ypač „Partizan“, kuris visiškai pakeitė komandą. Tokių dalykų kasdien nepamatysi. „Crvena Zvezda“ taip pat kyla į viršų, nepaisant kelių ankstesnių pralaimėjimų. Žinoma, turiu paminėti ir Paryžių – jie nuolat auga. Tikiuosi, kad jie sugebės išlaikyti šią kryptį, nes turi didelę rinką.

– Kas, jūsų manymu, žais finalo ketverte?

– Bus labai įdomu. Pažiūrėkite vien į Madrido „Real“ poziciją. Niekas nenustebtų, jei sakyčiau, kad į finalo ketvertą pateks Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“ ir Stambulo „Fenerbahče“, nes šiuo metu jie yra turnyro lentelės viršuje. Tačiau dėl ketvirtos vietos... Viskas visiškai atvira. Galbūt sakyčiau Monakas, bet tada pamatai, kad jie pralaimėjo Tel Avivo „Maccabi“. Neįtikėtinai įdomus sezonas. Pamatysime, kaip viskas susiklostys.