D.Dirkstys: apie nepatogų R.Krilavičių, „trash talk'ą“ ir jo ribas, kovą su S.Maslobojevu, A.Naujoko klaidas prieš V.Karosą ir galimą kitą varžovą
Dominykas Dirkstys – Raimondas Krilavičius | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Šeštadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko „UTMA 11“ kovinio sporto turnyras, kurį gyvai stebėjo apie 10 tūkst. sirgalių ir nenusivylė, kadangi išvydo net 12 įspūdingų kovų, iš kurių net 7 baigėsi anksčiau laiko.
Vienoje iš laukiamiausių vakaro kovų Dominykas Dirkstys po trijų raundų kovos nugalėjo dar vieną „Sparta Fight Gym“ atstovą – Raimondą Krilavičių.
Jeigu po pirmosios kovos prieš „spartietį“ Edviną Šalkovskį buvo kalbama, kaip D.Dirkstys „suvalgė jauną kovotoją psichologiškai“, tai šį kartą R.Krilavičius tiesiog mėgavosi kova, o pertraukos tarp kitų metu net sugebėjo pajuokauti, nuo „Sparta Fight Gym“ klubo atnešęs D.Dirksčiui dovanų – sauskelnių maišą.
Visgi didelis ūgio pranašumas lėmė, kad D.Dirkstys atliko didesnį spaudimą ir teisėjai tai įvertino. Taip pat trečiajame raunde dėl nelegalių smūgių buvo atimtas taškas iš R.Krilavičiaus.
Po kovos D.Dirkstys kalbėjo apie šou ir „purvinų kalbų“ kūrimą, galimą mažiausią savo svorį ir svorį kovai su Sergejumi Maslobojevu bei norą išlikti aktyviu.
„Oi, bėga tie metai... Senatvė, realiai jau jaučiasi senatvė. Jau nebėra ta pati jaunystė šiame gyvenime“, – spaudos konferenciją pradėjo D.Dirkstys.
„UTMA 11“: D.Dirkstys – R.Krilavičius (02.22) 32 nuotr.
– Ar nustebino šiandien Raimondas?
– Aš žinau, kad jis toks nestandartinis, kitoks kikboksas. Kartais netgi būna salėje sunkiau kovoti su naujokais, kurie niekada nesportavo, nei su profesionalais. Nes tu plius minus žinai, ką jie darys, o naujokas ateina ir beleką muša – tu nesupranti, iš kur pareina. Bet šiaip planą buvo paruošęs, reikėjo keisti stovėseną keliais momentais, bet iš esmės viskas pavyko gerai.
– Mes komentuodami bandėme iššifruoti tavo išėjimo motyvus, bet, jei atvirai, sunkiai pavyko. Galbūt pasakysi, kokios ten buvo paslėptos žinutės?
– O kas buvo neaišku? Kas būtent tau buvo neaišku mano išėjime?
– Tarkime kaukės personažas, ką jis turėjo reikšti?
– Nieko, tiesiog dalis „entertainmento“, dalis kažkokio šou, daugiau veikėjų, daugiau stumyklos. Buvo iš ne vienos dalies sudėtas – viena daina, kita daina, Lamaro „performansas“, žinutės žodžiais tamsoje ir t. t. Man patiko šitas išėjimas. Tai kas dar neaišku? Apie išėjimą galime detaliau šnekėti.
– Kaip tu pats įsivaizduoji UTMA – tai pramoginis renginys ar kovinio sporto turnyras?
– Aš manau, kad tai pramoginis renginys. Galėtume paimti bet kokį sportą – net žiūrint į aukštesnį lygį, kaip NBA ar dar kažką, ten vis tiek yra „entertainmento“ detalių. Žmonės moka pinigus, ateina, nori gerai praleisti laiką. Tai kodėl neįdėti šiek tiek pramogos į profesionalų sportą? Jei visiškai to nebūtų, žmonėms nebūtų taip smagu – jie negrįžtų, nepirktų bilietų. Todėl tam tikra dalis pramogos yra būtina, nori to ar ne.
– Apie teisėjų sprendimą – matome, kad „spartiečiai“ mano, jog Raimondas laimėjo kovą. Kaip tu matai ją?
– Klasika, žinai. Jeigu nepadarai nokauto, tada tema sukasi apie teisėjus. Bet iš esmės aš jaučiau, kad vedžiau kovą, išmušiau daugiau smūgių, neleidau jam tiek pataikyti. Į jo kombinacijas atsakydavau kombinacija ir dar papildomais smūgiais. Jaučiau, kad taškais pirmavau. Ir dar didelis aspektas buvo tas minus balas. Tai po trijų raundų buvau užtikrintas, kad pergalė yra mano.
– Raimondas įdomiai kalbėjo apie „trash talk’ą“, bet ne apie tave, o apie kitus organizacijos dalyvius. Kaip tu pats matai tas „trash talk’o“ ir „entertainmento“ ribas – ar jos turi egzistuoti, ar vis dėlto viskas turi būti visiškai visiška palaida bala?
– Žinoma, jeigu ateisi ir bet ką pilsi.. Turi būti kažkoks pagarbos lygis, bet ne visiems gaunasi. Ne visi supranta „entertainmentą“. Kiti galvoja, kad tiesiog reikia stumti, vadinti kažkaip keiksmažodžiais, bet toks keiksmažodžių mėtymas kitam žmogui – tai labai senas ir kaimietiškas dalykas. Turi išmokti pastumti universaliau, įdomiau. Bet jeigu to yra daugiau/mažiau – kodėl gi ne? Tai tik padaro viską įdomiau.
– Kalbant apie pačią kovą – buvai susidėliojęs planą. Ar teko jį koreguoti kovos eigoje, ar Raimondas kovojo taip, kaip ir tikėjaisi?
– Iš esmės labai retai susifokusuoju į kovos planą. Dažniausiai tiesiog išeinu ir važiuoju su „flow“. Bandau apžaisti rankomis, kojomis, neleisti man pataikyti. Aišku, buvo mini detalių – buvom paruošę kelių strategiją, bet jie nelabai veikė. Visi keliai, kuriuos bandžiau, ėjo į jo gynybą. Mačiau, kad kai jis keičia stovėseną ir deda dešinę koją į priekį, visą laiką ateina su kairiu tiesiu smūgiu. Laukiau momento pagauti jį ant kelio, bet vieną kartą pabandžiau ir nepavyko pataikyti tinkamu metu. Bet šiaip, kaip sakau, važiuoju su „flow“, bandau būti vienu žingsniu priekyje, vienu žingsniu greitesnis ir taip su kiekviena kova.
– Ar matei Sergejaus Maslobojevo kovą?
– Nemačiau, ėjau į dušą. O kaip jinai baigėsi? Normaliai, ane? Bum.. (juokiasi, – aut. past.). Gaila. Tas Jimmy geras, aš su juo per kelias dienas susidraugavau, fainas bičas. Tai Maslobojevas palietė mano žmogų (juokiasi, – aut. past.).
„UTMA 11“: S.Maslobojevas – J.Livinus Omani (02.22) 32 nuotr.
– Kalbant apie S.Maslobojevą, ar realu 93 kg?
– Ne, 93 dabar nėra realu, bet 90 – aš siūliau ir jam netinka. Laikas mano pusėje. Jisai krenta, aš augu, tai man tik geriau. Kuo jinai bus toliau, patys jūs tai suprantat. Dabar sako – aš jam pasakau 90, jisai nesutinka, aš nesutinku – tai tipo aš bijau? Nu tai ieškokim to viduriuko. Man žmonės sakė, reikės surasti tą video, kad jisai sakė, jog kikboksas kaip šachmatai, o paskui, kai aš pasakiau, kad kaip šachmatai, jisai sako – „ką tu čia, nesąmonė“. Tai čia kaip ir gyvenime, kaip ir sporte – viskas yra šachmatai. Tai aš bandau atlikti tiesiog geresnius ėjimus.
– Kaip ir pasakei, laikas tavo pusėj, bet nebijai, kad Sergejaus laikrodis ištiksės ir ta kova niekada neįvyks?
– „Look in my eyes, I'm never scared. I'm lion, I‘m him“. Esmė tokia, kad jisai neišeina, nebaigia karjeros būdamas milijonierius. Bet kada galim ateit pas jį, sakyt: „Sergejui, 100k dollars cash, take it. Money talks, money talks“.
– Jeigu ne Sergejus, mes ringe kaip ir neišgirdom iš tavęs jokios pavardės, išskyrus mūsų kolegą Mantą Stankevičių. Bet kas sekantis?
– Pažiūrim. Dabar nueinam į „live“, ką žmonės pasakys. Ar domintų? Ar norėtumėt, kad nukirsčiau ilgaplaukį Tarzaną, lopą, šnekalą? Gal žmonės tokią kovą norėtų pamatyti?. Yra tų variantų, iš tikro. Galvosim. Aš galvoju, gal jį reikėtų nukirst, nes jisai šnekalas – šneka, šneka, šneka... Aš jam su gera intencija padėjau, o jisai šneka. Duokim gal jam, pažiūrėkim, kaip jisai nukrenta ant grindų ir jį reikia gaivinti. Rašo žmonės – „norim, norim, norim“. Rašo „nosinę“ (Henrikas Vikšraitis, – aut. past.) kaip variantą. Bet ar „nosinė“ to nori? Kad jau jo taip nosis į vieną pusę... Ar jis nori, kad nosis būtų dar kitoj pusėje? Ar gal ne tik nosis, gal ir žandikaulis?
– Grįžtant prie S.Maslobojevo – ar neįsivaizduoji, kad gali būti taip, jog jeigu, kaip pats sakei, su pinigais pas jį galima ateiti bet kada ir jis sugrįš, jog tai būtų panaši į Jake‘o Paulo ir Mike‘o Tysono situaciją?
– Nu čia ne... Mes jau nekalbėkim taip, kad kai kad bus jam 60 metų.. Kiek jam dabar? 37? Užteks apie jį. Senas. Užteks apie jį, pakalbėkim apie kažką naujo.
– Kokia yra ta žemutinė svorio riba, iki kurios sutiktum leistis?
– 80 neperdaug labiausiai patiko daryti, bet gal su kokiu dietologu galėčiau... Gal 81.
– Anksčiau buvo sunkiau mesti svorį? Dabar atradai savo būdą, kaip tai daryti?
– Jo, jo. Gyveni ir tobulėji. Žodžiu, žiauriai – vemi, ateini, žiauriai visur vemi, išvemi viską. Ir paskui tiesiog daug valgai.
– Kuri kova prieš tavo pasirodymą labiausiai nustebino?
– Va čia sėdi mano filmuotojas, ir jam kažkas sako: „Kas čia pas tave per kamerą lieva?“ Jisai: „Sik, sik, sik“ kažkokį žmogų… Tai žiauri kova buvo, realiai žiauri kova. Paskui gal Arnesto (Naujoko, – aut. past.) kova. Liūdna. Jis pasiuntė V.Karosą į nokdauną, jis nukrito. Ir tada žiūriu – jį sumėtė. Blemba. Žiūriu – jis dar bokse keičiasi su V.Karosu. Jam nereikėjo su to daryti, nes matėsi, kad pas V.Karosą rankose daugiau jėgos. Ir matės, kad jisai dar traukiantis neakcentuoja taip smūgių. Matės, kad V.Karosas tiesiog laukė momento, kol pataikys. Iš pradžių nepataikė, antram raunde padarė nokdauną, jau aš kaip ir gal norėjau, kad nutrauktų tą kovą. Tai iš dalies... Liūdna, liūdna, liūdna, liūdna, liūdna. Bet toks žaidimas. Toks žaidimas šiame gyvenime. Grįžti, tobulėji, vieną dieną laimi, kitą pralaimi, svarbiausia išlikti žvėrimi.
„UTMA 11“: V.Karosas – A.Naujokas (02.22) 17 nuotr.
– Dabar buvai labai aktyvus – du turnyrai iš eilės. Trečias turnyras iš eilės, kuriame kovoji. Kada anksčiausiai sugrįši į UTMA?
– Kitą mėnesį. Kovo 28-ą galite pamatyti mane Klaipėdoje. Aš pasiruošęs, jau rytoj sportuosiu. Ačiū Dievui, kad nėra traumų. Čia svarbiausia. Nes jeigu nėra traumų, aš galiu išlikti aktyvus, aš galiu važiuoti į treniruočių stovyklas. Tai dabar, kaip ir vyksta prieš kiekvieną kovą – tai ten Olandijoje, tai ten Tailande... Tobulėju, tobulėju, įdedu laiką į „training camp’us“. Tai iš principo aš pasiruošęs šiais metais būti aktyvus ir kovoti kiekvieną mėnesį. Kiekvieną mėnesį ateiti ir dominuoti. Juos nešti į orą. Ar jie norės? Ar po kelių kovų dar kažkas atsiras, kas norės „clout’o“? Bet ar pinigai... Nu, gal yra niuansų, dėl kurių gali norėti. Bet iš esmės – aš taip į šoną pažiūrėčiau: tipo, yra „Him“, yra ten liūtas, ten visus neša... Ar tu nori kovot? Tai tada viskas labai jau remiasi į pinigus.
– Viktoras Gecas ką tik kalbėjo, kad Naglio (Kanišausko, – aut. past.) artimiausiu metu UTMA organizacijoje greičiausiai nematysim. Dėl Klaipėdos – būtų minčių su N.Kanišausku sukovoti?
– Įdomi kova būtų. Gera kova būtų. Aš už. Kokios taisyklės? Reikia rasti tą taisyklių vidurį. Mes galėtume išeiti – pirmas raundas šachmatai, antras boksas, o trečias – su lazdom. Ateik čia – pliki kumščiai, lazdos, visi reikalai. Nu, bet nebūtinai – galim ir kitokių raundų sugalvoti. Bet čia toks vienas iš variantų.
Ačiū, vyrai, puikiai pakomentavot (kreipėsi į UTMA komentatorius, – aut. past.). Man tik nepatiko... Aš pasijungiau transliaciją ir Mantas Stankevičius sako: „Šį vakarą Dominykas pralaimėjo psichologiškai šitoje turnyro reklamoje. Nu, aš nepralaimėjau psichologiškai. Kad jisai sėdėdamas atsakydavo man „ai tai tu čia apie save...“, „ai čia tai tu toks...“, „aš nežinojau..“. Jisai man taip atsakinėdavo. Aš vis stūmiu, o jisai tik ginasi ant tos stūmyklos: „Ai, nežinojau... Ai tai čia tu, tu...“ Ir paskui prasideda „tai tu debilas“, dar kažką. Ir žmonės galvoja, kad čia mane psichologiškai suvalgė ar dar kažką. Man buvo labai keista. Bet galvoju – šiaip. O paskui pasijungiau „live“ ir ten sako: „Dominykas čia pirmą kartą pralaimėjo psichologiškai“. Tai kaip ir truputį užykau. Apie ką tu čia? Kodėl tu čia taip?
– Sutinki, kad tai buvo geriausias, tvirčiausias oponentas konferencijose lyginant su visais kitais?
– Matai, ne visiems daviau „smoko“, tai sunku būtų pasakyti. Bet jisai toks – neapsikrauna. Aš jam pasakau: „Kaip tavo romanas su „nosine?“ Ir jisai sako: „Žino tik mano žmona“. Tai jisai taip į juoką numeta, kur jau sunkiau ir beplėsti. Nes kiti būna labai užsikrauna, tada galima juos labiau valgyti. Bet iš esmės – neužsikrovė. Ta stumyklą truputį šiek tiek sunkesnė ant jo gaunasi. Nu, nes ką jisai prisiėmė? Aš pasakysiu „tu lopas“, o žmogus sakys „jo“. Jis priėmė tai. Tai iš esmės jisai į tokį nueidavo, arba sakydavo „tu apie save“. Jis šiaip per daug į širdį neėmė. Bet pats turnyro reklamavimas man patiko, „pakrauti“ jam truputį..
– Ką dabar darysi, jeigu kiti tavo oponentai pasinaudos šita strategija, ar ieškosi naujų būdų?
– Bet matai, čia nėra laimėjimas. Čia kaip tik toks... Jeigu tu pas mane ateisi prieš kovą, sakysi: „Tu toks, anoks...“, o tada sakysiu „jo“, tai iš dalies tu jau nusileidi. Tu jau nusileidi. Tai kažkokiu principu... Tai jeigu jie taip visi – tai aš už. Gerai, gerai. Tik žmogui klausimas – ar taip įdomu? Nes kai tu bandai tada kažką nagliau ant viršaus sugalvoti, atgal grąžos duoti, ir tada aš vėl turiu galvoti – tada vyksta tokia savotiška diskusija. Jeigu aš nusimetu į „jo“ arba „ai, tu čia apie save“, ar „ai, tu durnas“, tai nebe taip plečiasi ta pati diskusija. Jisai turbūt Petro „live’ų“ prisižiūrėjo, galvojo, kaip čia atsišaudyti, kaip čia atsišaudyti. Ir prisiminė: „Ai, tai čia tu toks...“ Ir man tokių, žinai...
– Bet jo tai nepaveikia. Atrodo, jisai ir čia ramus buvo, mėgavosi akimirka. Ar ieškosi naujų būdų paveikti varžovus?
– Jo, šitą stumyklų žaidimą vis labiau suprantu. Nes čia irgi yra menas. Čia nėra taip, kad kiekvienas turi ir nereikia tobulinti. Čia yra labai gilus menas – kaip ant žmogaus vis labiau stumti. Aš netgi savotiškai treniruojuosi šitam dalykui. Aš daug turiu pažįstamų, kur mes ryte susiskambinam ir tokiam lygyje vienas ant kito stumiam, nepriimant nieko asmeniškai. Suprantam tai kaip juokelį, kaip stumyklą. Bet ten būna tokių žiaurių. Bet aš matau tai kaip treniruotę. Tai yra mano sporto, mano darbo dalis. Ir aš šitą tik lavinsiu. Matysite mano „trash talko“ lygį vis aukštesnį ir aukštesnį.
– Tai gal į „roastus“?
– Matai, kas man šiek tiek nepatinka „roastuose“ – su kažkuo susėsčiau ir davai pastumiam vienas ant kito, davai viens ant kito padėliokim. O jie ateina pasirašę, ateina ir skaito. Nu toks... Tipo, ką žinai... Neatrodo konkrečiai. kaip tu prigautum ant bazaro ir toliau laužytum žmogų. Ir jie nejaučia ribų. Daug tų humoristų durnelių – jie nejaučia ribų. Čia kaip ten apie Merūną buvau vienu pasidalinęs... Nu, aš tai negalėčiau, kad taip šnekėtų. Negalėčiau, kad ateitų kažkoks grybas, taip šnekėtų. Jis dar nespėtų užbaigti sakinio – jisai jau žiūrėtų, kad mano koja prie galvos. Čia mano koja jau paskrenda. Aš kitaip negalėčiau.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
-
TvarkaraščiaiRezultatai
Anglijos „Premier“ lygos tvarkaraštis
Newcastle United Nottingham Forest Manchester City Liverpool
