„World Athletics“ patvirtino taisyklių pokyčius: ką mano lengvosios atletikos bendruomenė?
Mantas Jusis ir Vaclovas Kidykas | Alfredo Pliadžio nuotr.
Praėjusių metų pabaigoje vyko pasaulio lengvosios atletikos federacijos („World Athletics“) Tarybos posėdis, kuriame nuspręsta įvesti taisyklių pokyčius, siekiant padidinti varžybų intrigą bei intensyvumą. Pokyčiai jau nuo šių metų įsigaliojo visose metimų rungtyse (disko metimas, ieties metimas, kūjo metimas, rutulio stūmimas) bei šuolio į tolį ir trišuolio rungtyse. Nuo 2026 metų įsigalios pokyčiai sportiniame ėjime, kai bus pakeistos distancijos.
Metimų bei horizontalių šuolių rungtyse pakeitimai įsigalioja finalinėse varžybose. Finale, kuriame rungtyniauja 12 lengvaatlečių, išlieka tas pats bendras 60 bandymų skaičius, tačiau keičiama eliminavimo tvarka. Visiems atlikus po tris bandymus, atkris 2 dalyviai. Po ketvirto bandymo – dar 2. Po penkto bandymo teisę į šeštąjį turės 6 dalyviai.
Iki šiol 12 finalo dalyvių atlikdavo po tris bandymus, tuomet atkrisdavo 4, o likę 8 turėdavo teisę atlikti ketvirtą, penktą ir šeštą bandymus.
Geriausia Lietuvos šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė teigė iki oficialaus patvirtinimo apie šį pokytį nežinojusi, tačiau naujovės bloga nevadina: „Pradžioje gali būti niuansų, bet priprasime. Bus daugiau galimybių sportininkams, daugiau azarto, tai įdomu bus šį pakeitimą pamatyti realybėje. Šiuo metu esu nei prieš, nei už.“
Daugkartinė Lietuvos čempionė 2024 metų birželį vykusiame Europos čempionate užėmė 10-ą vietą, todėl turėjo galimybę atlikti tris šuolius. Pagal naują taisyklę, lietuvė būtų gavusi ir ketvirtą bandymą. „Gal tas papildomas šuolis būtų padėjęs. Akivaizdu, kad bandoma viską padaryti patraukliau žiūrovui ir populiarinti lengvąją atletiką. Man labiau nepatinka idėja atsispyrimo lentelę pakeisti pakilimo zona. Šuoliai tuo ir įdomūs, kad reikia tiksliai pataikyti į lentelę, o ta zona tik supaprastintų rungtį. Ne be reikalo šuolininkai išreiškė nepasitenkinimą šia idėja“, – apie vis dar testuojamą naujovę kalbėjo J. Petrokaitė.
Olimpiečius disko metikus Mykolą bei Martyną Aleknas, o kartu ir jų seserį Gabrielę Aleknaitę treniruojantis Mantas Jusis mano, kad taisyklės pakeitimas gali įnešti lengvo chaoso, tačiau nuo to bus tik įdomiau: „Jeigu atlikai prastesnį bandymą, bet patekai į dešimtuką, gausi dar vieną šansą ir galėsi pakovoti dėl aštuoneto ar šešeto. Bandoma sudominti žiūrovą, įnešti intrigos, skatinti konkurenciją. Aš esu visada už naujoves, nes nusistovėję dalykai gali būti nuobodūs, o dabar reikės ir treneriams skaičiuoti tuos bandymus. Manau, kad ir rezultatai gali pagerėti.“
Treneris problemą mato atstumo išmatavime, ypač disko metimo rungtyje, kur įsmigimas ir įrankio palikta žyma nėra tokia aiški: „Būna atvejų, kai po metimo teisėjai vos ne 15 metrų bėga iki nusileidimo taško. Nesakau, kad šiose olimpinėse žaidynėse buvo blogai, bet mums iki aukso pritrūko trijų centimetrų. Apskritai, niekada negali žinoti, ar teisėjai pamatavo teisingai. Turėtų aikštėje būti daugiau teisėjų arba elektronikos, nes čia yra esminis rungties dalykas. Nesinori to chaoso ir nežinomybės.“
„Deimantinės lygos“ varžybose 2020 metais buvo įdiegta taisyklė, jog nugalėtoją nulemia tik šeštojo bandymo rezultatas. „Final 3“ sistema nepaisė ankstesnių penkių bandymų rezultatų, o 2022 metais jos buvo atsisakyta, argumentuojant, kad vienas metimas negali atspindėti viso varžybų pasirodymo. Šią taisyklę prisiminė bei neigiamai įvertino ir M. Jusis: „Tai tikrai neskatino konkurencijos. Kadangi vienas metimas viską lemia, tu gali numesti mažiau nei per ankstesnius bandymus, bet vis tiek laimėti varžybas.“
Reikšmingi pokyčiai priimti sportiniame ėjime, kadangi nuo kitų metų keisis distancijos. 20 km rungtis bus pakeista į pusmaratonį (21,0975 km), o 35 km distancija bus pailginta iki maratono nuotolio (42,195 km). Lietuvos sportinio ėjimo rungčių vyr. treneris Viktoras Meškauskas šį pokytį vertina neigiamai ir nemano, kad maratono terminą reikėtų tapatinti su ėjimu:
„Kažkoks žaidimas, kaip ir su maratono estafete, kuri atsirado prieš pat Paryžiaus olimpines žaidynes. Nėra užbaigtumo, nes, visų pirma, ėjimo rungtys turėtų vienodos būti tiek pasaulio čempionatuose, tiek ir olimpinėse žaidynėse. Buvo klasikinė distancija ir buvo visiems gerai, o dabar tų nuotolių pailginimas ir prisirišimas prie terminų – ne taip reikėtų pritraukti žmones. Čia yra ėjimas, o ne maratonas, todėl žmonės bus klaidinami.“ Pasak ėjimo trenerio, pokyčiai sportiniame ėjime per dažni, o ir metodiką vėl teks keisti iš pagrindų: „Dabar turbūt ir rekordus fiksuoti pradės iš naujo. Vienose olimpinėse žaidynėse gavome maratono estafetę, dabar kitose lauksime maratono ar dar kažko. 35 km rungtis tapo greita kaip ir 20 km, tačiau papildomi 7 km taps reikšmingi, todėl reikės keisti metodiką, pasiruošimą ir eksperimentuoti.“
Pagrindinė problema, pasak V. Meškausko, buvo 50 km distancijos panaikinimas: „Panaikino 50 km rungtį argumentuodami, jog mažas populiarumas, tačiau aš nesutinku, kad jo nėra. Turbūt jie nenori prisipažinti, kad suklydo, todėl ieško alternatyvų. Apskritai, 20 km normatyvą į olimpines žaidynes įvykdė dauguma vyrų ir moterų, o į vyrų TOP11 pateko lengvaatlečiai iš šešių skirtingų žemynų. Nebūtų populiarumo – nebūtų tokių aukštų rezultatų.“
Pokyčiai nuo kitų metų įsigalios ir pasaulio jaunimo (U20) čempionatuose, kadangi 10000 m sportinio ėjimo nuotolis bus sutrumpintas iki 5000 m. Tikimasi, kad šis sprendimas padidins masiškumą, be to, sumažins sveikatos rizikas, kadangi vasarą vykstančiuose čempionatuose dalyviams tenka kovoti su aukšta oro temperatūra.
Šį sprendimą Lietuvos sportinio ėjimo rungčių vyr. treneris vertina teigiamai: „Manau, kad bus įdomiau, nes šiai amžiaus grupei 10000 m stadione yra nemažai. Dar jauni tie žmonės, todėl ir krūviai nuo suaugusiųjų skiriasi. Aišku, šuolis į suaugusiųjų grupę bus didesnis, bet čia priklauso nuo trenerių. Vieni siekia rezultatų jaunimo grupėse, o kiti neforsuoja ir kelia tikslus sportininkams suaugusiųjų grupėse. Mums Lietuvoje reikia branginti jaunimą, nes jo nėra daug, kaip kitose šalyse.“
Paklaustas apie pokyčius, kuriuos norėtų išvysti V. Meškauskas, pastarasis užsiminė apie distancijos pakeitimus bei pakomentavo technologijų atėjimą į sportinį ėjimą: „Aš grąžinčiau 20 km ir 50 km distancijas. Jos yra pakankamai skirtingos ir tik keli vunderkindai galėjo būti stiprūs abiejose. Reikėtų ir daugiau finansavimo ir didesnio prizinio fondo suaugusiems.
Man patinka sustojimo baudos zonoje sistema, kad nenuima sportininko iškart, o jis atstovėjęs tam tikrą laiką dar gali grįžti į trasą. Jau kurį laiką testuojamos technologijos, kurios matuoja atsiplėšimą nuo žemės, bet labai sunku tai išmatuoti, nes ėjikai turi skirtingas technikas, todėl ir neateina šis dalykas jau daugelį metų.“
