Pasikeitę karaliai iš Ispanijos: kodėl „Real“ nebespindi karališka kokybe?
Andrea Trinchieri | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Kauno „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri spaudos konferencijose itin dažnai pažymi perkrautą komandos tvarkaraštį, tačiau „Žalgirio“ grafikas, palyginus su tuo, ką šią savaitę išgyvena Madrido „Real“, yra tarsi vadybininko darbas iš namų po švenčių.
Vien nuo pirmadienio iki sekmadienio Madrido „Real“ bus sužaidusi net ketverias rungtynes – trejas išvykose Vitorijoje, Granadoje, Kaune, ir tik vieną mačą namuose šį sekmadienį Ispanijos lygoje. Sudėjus atstumą, kurį šią savaitę teks nukeliauti karališkajam klubui, turėsime 6 tūkstančių kilometrų sumą.
Tai yra visiškas NBA tempas, o kartais net ir pajėgiausios pasaulio lygos klubai tokio krūvio neturi. Štai, palyginimui, NBA čempionė Bostono „Celtics“ ekipa šią savaitę turi tik du susitikimus.
„Mano komanda yra tarsi superherojai. Mūsų kalendorius tikrai yra labai sunkus, o jie eina, kaunasi ir smogia varžovams atgal. Mes iš jų reikalaujame daug, bet jie ir duoda tą grąžą, kurios norime tokiomis sunkiomis aplinkybėmis.
Tiesiog neturime laiko treniruotis, mes labai nedaug treniruojamės su pratimais penki prieš penkis“, – po pirmadienio rungtynių Vitorijoje sakė treneris Chusas Matteo.
„Real“ sunkumai gerai atsispindi ir turnyrų lentelėse. Eurolygoje kol kas Ispanijos sostinės komanda tik aštunta, o Ispanijos pirmenybėse dalijasi trečią-ketvirtą vietas su Tenerifės klubu. Be abejo, „Real“ klubo problemos nesiremia vien į perkrautą tvarkaraštį.
Esmine „Real“ bėda šį sezoną tapo prasti vasarą atlikti darbai. Pažvelkime atidžiau.
Gynėjų grandyje karjeras baigė Sergio Rodriguezas ir Rudy Fernandezas, nebeliko ir į Milaną iškeliavusio veterano Fabiano Causeuro. Klubui tai nebuvo netikėtos žinios, todėl bet kuriuo atveju jų pasitraukimui Madridas turėjo ruoštis iš anksto.
Iš esmės taip ir nutiko, kadangi su Xavieru Rathanu-Mayesu žodinis susitarimas buvo pasiektas sezonui dar net nesibaigus, o į antro įžaidėjo poziciją „Real“ pasirinko gerą sezoną Badalonoje sužaidusį Andresą Felizą.
Problema ta, kad sužaidus pirmą sezono dalį peršasi išvada, jog tiek su vienu, tiek su kitu pasirašymu „Realas“ labai stipriai prašovė. Maža to, gynėjas iš Dominikos Respublikos parašą suraitė net ant trejų metų trukmės sutarties. „Real“ šį sezoną yra itin priklausoma nuo Argentinos žvaigždės Facundo Campazzo žaidimo, todėl labai svarbu, kaip komanda atrodys jo poilsio minutėmis. Štai šį sezoną A. Felizas vidutiniškai renka po 0,7 naudingumo balo per rungtynes. Skaičiuojant krepšininkus, kurie aikštėje praleidžia bent vidutiniškai po 6 minutes, A. Felizas yra ketvirtas nenaudingiausias Eurolygos žaidėjas. Akivaizdžiai smunka ir „Real“ atkarpos, kuomet F. Campazzo aikštėje nėra, o komandos puolimui diriguoja būtent A. Felizas, kuris su 1,4 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu ir vos 17 proc. tritaškių pataikymu sunkiai atranda, ką aikštėje gali duoti tokio lygio komandai.
Panaši ir X. Rathano-Mayeso istorija. Ch. Mateo kanadiečiui buvo numatęs svarbaus perimetro žaidėjo vaidmenį, bet viskas baigiasi tuo, kad nepakankamas supratimas ir kukli pagalba puolime ispanui treneriui legionieriaus ketvirtuosiuose kėliniuose aikštėje laikyti neleidžia.
Dar viena problema tapo Vincento Poirier pamaina. Čia „Real“ ėjo patikrintu, o galbūt net ir pernelyg laiko išmindytu keliu – susigrąžinti Serge'ą Ibaką. Veteranas kol kas taip pat stringa, tačiau tuo pačiu centras kol kas neišvengia ir traumų. Produktyvių minučių vidurio puolėjo pozicijoje pamažu duoda ir Usmanas Garuba, su kuriuo „Real“ daugiau lankstumo įgyja gynyboje, tačiau po traumingo periodo jam taip pat dar reikia laiko.
Neįprastai negili sudėtis, kalbos apie tarpusavio ryšio neturėjimą ir žaidimo problemos nulėmė, kad „Real“ Europoje startavo prasčiausiai per pastaruosius 22-ejus metus.
„Šįmet jaučiame, kad tas lengvumas ir kamuolio judėjimas, su kuriais žaidėme praėjusį sezoną nėra tame pačiame lygyje, todėl mes sunkiau generuojame taškus. Tai liečia gynybą, nes jei tu nepataikai į krepšį, varžovams lengviau rasti greitas atakas, kas mums labai dažnai ir nutinka“, – aiškino Ch. Mateo.
Ir čia turime situaciją, kuomet „Real“ neišvengiamai stiprintis reikia jau sezono eigoje, kas pastaraisiais metais šiai organizacijai nebuvo toks dažnas reiškinys. Į Filadelfiją išvykęs itin svarbus Guerschonas Yabusele apskritai iki šiol nebuvo pakeistas jokiu žaidėju.
Klubas jau pasiekė žodinį susitarimą su Theo Maledonu, tačiau jis atvyks tik kitą sezoną. Meškeres Ispanijos čempionai metė ir ant Lonnie Walkerio, Denniso Smitho, ir dabar, kaip skelbia „Marca“, ant Samo Dekkerio, kurio kontraktas su Badalonos ekipa galioja tik iki sausio vidurio.
Skirtingai nei amžinų varžovų stovykloje Katalonijoje, trenerio pozicija sezono įkarštyje Madride nejudinama. „Real“ organizacija viešai reiškė pasitikėjimą Ch. Mateo, kuris skynė Eurolygos ir Ispanijos čempionato titulus, o ir trenerių sezono metu „Real“ keisti nemėgsta – pastarąjį kartą tai darė tik 1998-aisiais. Prieš trylika metų komandą sezono viduryje paliko ir Ettore Messina, bet „krepšinio profesorius“ tąkart iš pareigų pasitraukė pats.
Ir nors žaidimas toliau nespindi, bet „Real“ pamažu grįžta link sau artimesnės formos net ir be Gabrielio Decko, kuris nežais mažiausiai iki vasario vidurio. Ispanijoje „Real“ šiuo metu turi trijų, o Eurolygoje – keturių pergalių seriją. Įdomu tai, kad pastarąjį kartą Madrido klubas Eurolygoje pralaimėjo gruodžio 12-ąją. Taip, tai buvo mačas su Kauno „Žalgiriu“.
Tas pats, kuriame pirmajame kėlinyje dominavęs L. Walkeris maudydamas Walterį Tavaresą įžūliai jam į akis rodė vadinamąjį „too small“ gestą.
Tačiau „Real“ nuo to laiko tapo solidesnė. Itin svarbiu to faktoriumi tapo progresą parodęs Džananas Musa. Po mačo su „Žalgiriu“ jis krito į rimtą duobę, ir per penkerias kitas rungtynes vidutiniškai rinko tik po 7,2 taško. Kaip skelbė „Marca“, tuomet, spręsdamas savo bėdas, bosnis net buvo užsišaldęs savo socialinių tinklų paskyras.
Ir panašu, kad problemos buvo išspręstos – neskaičiuojant pastarojo mačo Ispanijoje su Granados klubu, kur Dž. Musa buvo daugiau taupomas ir pabaigoje net nežaidė, per devynerias prieš tai buvusias rungtynes vidutiniškai jis rinko jau po 16,2 taško.
Komandai kritiškai stokojant talento puolime, pasitempė Mario Hezonja – kroatas kol kas žaidžia geriausią savo sezoną Madride ir Eurolygoje renka vidutiniškai po 14 taškų.
„Šiuo metu jis yra mūsų kertinis žaidėjas“, – po mačo Granadoje pripažino Chusas Mateo.
„Žalgiris“ mačą su „Real“ gruodį pasitiko ispanų klubui tąkart būnant tik 12-o puolimo reitingo Eurolygoje komanda. Šiuo metu tai yra jau ketvirtas puolimas pagal šį rodiklį Eurolygoje.
„Žalgiriui“ šis mačas svarbus ne tik dėl turnyro lentelės, kai abi komandos yra turinčios po 10 pergalių. Panašu, kad šįmet „Real“ klubas yra toks, su kuriuo „Žalgiris“ gali turėti lygų pergalių balansą, dėl ko tarpusavio pranašumo išsaugojimas taip pat įgyja didelę reikšmę.
Karališkasis klubas sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje pasirodys istoriškai banguojantis ir „negilus“, tačiau nei sunkus „Real“ tvarkaraštis, nei kitos problemos toli gražu nieko garantuoto „Žalgiriui“ nežada.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.