A.Lopraisas dėkojo čekui ir olandui, bet V.Žalos neminėjo: „Turėjome sustoti, taisyti, stabdyti dar du sunkvežimius, kad jie duotų mums specialių įrankių lingėms taisyti“

 Po penktojo Dakaro greičio ruožo gerokai pasikoregavo sunkvežimių klasės bendroji įskaita, kurioje čekas Martinas Macikas dabar turi beveik 2 valandų pranašumą prieš artimiausią varžovą.

Antroji ir trečioji vietos taip pat pasikeitė – jeigu trečioje vietoje ilgą laiką buvęs Vaidotas Žala virtualiu laiku trasoje vienu metu buvo pakilęs net į antrą vietą, tai finišavęs jis nukrito į 8-ą ir dabar apie podiumą galėtų pagalvoti tik gendant varžovams, o pačiam hreičio ruožus įveikiant be priekaištų.

Antroje vietoje buvęs čekas Alešas Lopraisas taip pat turėjo bėdų, tačiau ne tokių didelių, kaip kad V.Žala.

Jis bendroje įskaitoje nuo lyderio atsilieka 2 val. 16 min. 53 sek. ir po penkių greičio ruožų žengia trečias.

Daugelis Dakaro gerbėjų sekė V.Žalos GPS signalą žemėlapyje ir pastebėjo, kad 10.13 val. Lietuvos laiku startavęs V.Žala iki 15.05 val važiavo ramiai, atsilikdamas apie 30-40 min. nuo lyderio, tačiau užtikrintai, o tuomet pirmą kartą ilgam stojo šalia komandos „De Rooy“ draugo Alešo Lopraiso, kuris toje pačioje vietoje sustojo apie 14.45 val.

A.Lopraisas pajudėjo apie 15.10 val., vos maždaug 5 minutės po V.Žalos sustojimo. Pats V.Žala vėl pajudėjo 16.00 val., kai prie jo privažiavo vengras Miklosas Kovacsas, tačiau jau po 10 minučių V.Žala ir vėl sustojo šiek tiek toliau nuo pagrindinio dalyvių kelio, o M.Kovacsas nuvažiavo į tarpinius finišus. Tuomet jau V.Žala pajudėjo tik 17.54 val.

Dakaro gerbėjai socialiniuose tinkluose spėliojo, kad V.Žala atidavė ratus arba kažkokią dalį, kad A.Lopraiso galėtų tęsti lenktynes, kadangi komandoje jis turi didesnį prioritetą, tačiau pats V.Žala komentaruose atsakė, kad A.Lopraisui atidavė lingės remonto komplektą ir su bėda, apie kurią pagal kontraktą negali kalbėti, A.Lopraisas neturi nieko bendro.

A.Lopraisas po greičio ruožo socialiniuose tinkluose dėkojo vengrui Miklosui Kovacsui (5-ame greičio ruože – 12 vieta, +01:48:08) ir Williamui de Grootui (5-ame greičio ruože – 10 vieta, +01:28:51), kurie gelbėjo jį prieš penktą greičio ruožą. Kiek vėliau vykusiame interviu, A.Lopraisas dar kartą padėkojo M.Kovacsui ir W.de Grootui, tuo tarpu apie V.Žalą nieko neužsiminė, tik teigė, kad reikėjo kviestis du sunkvežimius, jog sutaisytų linges.

– Kaip jums sekėsi įveikti maratono etapą?

– Kaip čia pasakyti… Pirmoji dalis buvo gera, iki to momento, kai patyrėme tris pradūrimus. Po jų jau buvo išlikimo klausimas. Tai buvo tikrai daug frustracijos keliantis momentas, nes kai neturi atsarginio rato, turi šiek tiek lėtinti tempą, kad išvengtum dar vieno pradūrimo, kitaip viskas baigtųsi. Esu labai dėkingas, ypač M.Kovacsui, mūsų draugui iš Vengrijos ir olandui W.de Grootui, kurie davė mums vieną ratą. Jų dėka šiandien galėjome toliau važiuoti ir tęsti savo misiją.

Nuo pradžių buvome gana greiti, nes startavome gale, tačiau aplenkėme daug sunkvežimių ir automobilių. Buvo tiesiog nuostabu – sklandėme iki pat paskutinių 100 kilometrų iki finišo. Staiga lūžo trys lingės. Nebuvo jokio didesnio šuolio ar panašiai, tiesiog atrodo, kad jos buvo pavargusios. Turėjome sustoti, taisyti, stabdyti dar du sunkvežimius, kad jie duotų mums specialių įrankių lingėms taisyti. Teko lėtinti tempą, o etapą baigėme jau sutemus. Bet viską padarėme gana gerai – dabar esame trečioje pozicijoje ir tikime, kad antroje ralio savaitėje galime pasiekti viršūnę, kur ir norime būti.

– Kaip šiandien jaučiatės?

– Kiekvieną kartą, kai viską sustabdau, atrodo, kad norisi viską mesti. Toks jau tas automobilis – kartais jį myli, kartais nekenti. Bet dabar jau esu kitoje pusėje, tikrai laukiu kitos savaitės ir to, ką ji atneš.

– Rytoj yra poilsio diena. Ar jos laukiate ir ką planuojate veikti?

– Turėsime daug reikalų su žiniasklaida, taip pat reikės skirti daug dėmesio mūsų sunkvežimiui. Be to, rytoj yra mano gimtadienis, tad sulauksiu daug žinučių ir skambučių, į kuriuos reikės atsakyti. Taip ir bus.

– Gimtadienis poilsio dieną – tai turbūt malonu?

– Taip, taip, gana dažnai mano gimtadienis būna per poilsio dieną arba netoli jos. Esu gimęs sausio 10-ąją.

Vėliau A.Lopraisas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame kalbėjo čekiškai ir ten taip įvardino, jog sulaukė dviejų sunkvežimių pagalbos dėl lingių remonto komplekto.

„Automobilis veikė puikiai, įgula buvo tiesiog fantastiška... iki to momento, kai lūžo minėtos lingės. Po to tai jau buvo tikras išgyvenimas. Keletą kartų turėjome sustoti ir viską sutvirtinti, stabdėme du mūsų sunkvežimius, kurie važiavo už mūsų, kad jie mums duotų specialią apkabą lingėms sutvirtinti. Keliuose sustojimuose teko viską perveržti ir melstis, kad bent paskutinė lingė atlaikytų. Jei ji būtų lūžusi, automobilis būtų tiesiog "atsigulęs" ir mes niekur nebūtume nuvažiavę. Taigi buvome priversti smarkiai sulėtinti tempą. Finišą pasiekėme jau sutemus“, – pasakojo A.Lopraisas.

Du sunkvežimiai už A.Lopraiso buvo V.Žala ir olandas Anja Van Loon, kuri prie A.Lopraiso sustojo apie 14.55 val., maždaug 10 minučių prieš sustojant V.Žalai.

View this post on Instagram

A post shared by Aleš Loprais Dakar Live 🚚💨 (@aleslopraisofficial)