A.Kučys: „To ir trūksta, kad iš minimalių pusprogių susikurtume kažką tvaraus“

UEFA Tautų lygoje Lietuvos rinktinei artėja maksimalių išbandymų metas. Šiandien vakare Edgaro Jankausko auklėtiniai Larnakoje susigrums su Kipro nacionaline rinktine. Pirmosios tarpusavio rungtynės rugsėjo 6 d. Marijampolėje baigėsi svečių iš saulėtojo Kipro minimalia pergale 1:0.

Šias rungtynes abi komandos pasitinka skirtingų nuotaikų. Kipro atstovai, keturių komandų grupėje, su trimis taškais užima trečiąją vietą, o lietuviai kol kas paskutiniai – jiems iškovoti taškų dar nepavyko. Svečiams iš Baltijos krantų šios rungtynės yra gyvybiškai svarbios, nes gali lemti komandos ateitį divizione.

Šio vakaro rungtynėse Lietuvos rinktinė turi rimtų netekčių. Pavyzdžiui, diskvalifikuoto Vykinto Slivkos arba vienas ryškiausių komandos puolėjų Armando Kučio. Pastarasis paskutinėse UEFA Konferencijų lygos rungtynėse prieš Sevilijos „Real Betis“ susižeidė bei antrajame kėlinyje paliko aikštę. A.Kučys patyrė kryžminio galinio raiščio traumą ir į aikštę negrįš mažiausiai tris mėnesius.

21-erių puolėjas per šiuos kalendorinius metus yra įmušęs 24 įvarčius ir atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus. Neabejotinai, šie skaičiai leidžia jį vertinti kaip pretendentą į geriausio metų Lietuvos futbolininko titulą.

„Labai gaila, prieš Kiprą nepavyko pasinaudoti savo progomis rungtynių pradžioje, nes galėjome įgyti persvarą ir ramiai užbaigti rungtynes. Būna atkarpų, kur kažkur pasėsti, pavargsti per rungtynes, o kadangi varžovai buvo ne iš kelmo spirti, sugebėjo įmušti vieną įvartį ir užsidarė gynyboje.

Mes turėjome gerų progų, deja, jų nerealizavome. Su Kosovu buvo irgi sunkios rungtynės, bet žaidėme, kaip lygūs su lygiais, kovojome iki galo, nepasidavėme, įmušėme įvartį. Tačiau to neužteko, Balkanų šalių atstovai turi aukštos klasės žaidėjų, kurie nedaro klaidų lemiamais momentais. Jie geba iš minimalios situacijos susikurti progą, įmušti įvartį“, - dar prieš traumą kalbėjo A.Kučys.

Ko dar trūksta?

Galbūt, to ir trūksta, kad iš minimalių pusprogių susikurtume kažką tvaraus: pelnytume įvarčius. Kitos komandos, pasitaikius panašioms situacijoms, mus baudžia ir tai daro stipriai. Kad ir kaip gerai atstovėtume gynyboje, vis tiek varžovai pasinaudoja tomis progomis.

Gal galite pasidalinti savo mintimis, prieš kurias iš šių rinktinių jums asmeniškai buvo sunkiau žaisti bei ką galite patarti mūsų puolėjams?

Kosovo gynėjai labai neparankūs, labai tvirti. Vienas žaidžia „Napoli“, kitas už „Torino“. Jie buvo labai agresyvūs kovojant dėl kamuolių. Man sunkiau buvo prieš juos žaisti nei prieš Kiprą.

Kaip vertinate rinktinės perspektyvas šiose dvejose rungtynėse lapkričio mėnesį?

Tai bus mums, kaip finalas. Neturime ko prarasti. Norisi, pagaliau, nudžiuginti pergale sirgalius. Apie nieką kitą negalvojame kaip tik pergalę abejose rungtynėse.