Olimpinė prizininkė V.Senkutė: „Buvo nerimo priepuolių po žaidynių, kai tiesiog atsikėlus atrodė, kad man širdis sustos, kad aš mirštu“
Viktorijos Senkutės apdovanojimas | Kipro Štreimikio/LTOK nuotr.
Paryžiaus olimpinių žaidynių bronzos medalininkė Viktorija Senkutė praėjus trims mėnesiams po didžiausio karjeros laimėjimo sako pagaliau supratusi, ką pasiekė ir pripažino, kad pastarieji mėnesiai po laimėjimo jai buvo tikrai sunkūs ir pilni dėmesio. V. Senkutė prisėdo prie mikrofono „Love Streams Running“ bėgimo ir triatlono klubo tinklalaidėje ir papasakojo apie savo dabartinį gyvenimą. Tinklalaidės vedėjas bėgikas ir treneris Arnas Gabrėnas su atlete daug kalbėjo apie sporto psichologinę pusę, gilinosi į irklavimo sporto niuansus ir treniruočių krūvius bei apimtis.
„Love Streams Running“ tinklalaidė neseniai pradėjo savo penktąjį sezoną, o pokalbis su V. Senkute yra jau 46-asis „Recovery Talks“ rubrikos epizodas. Šioje rubrikoje kalbinami profesionalūs ir mėgėjai sportininkai, kurie pasakoja savo gyvenimo istorijas, kalba apie pasiekimus, pergales ir nusivylimus. Laidos partneris yra „Audioteka“, kurios studijoje ir vyksta pokalbiai.
V. Senkutė pokalbio pradžioje atskleidė, kad yra didelė audioknygų gerbėja: „Per ilgas pirmos zonos treniruotes pasileidžiu audioknygą, nuramina mano mintis. Ne tik atsipalaiduoju, bet ir kažką išmokstu.“
Bronzos medalį V. Senkutė iškovojo prieš beveik 3 mėnesius – rugpjūčio 3 dieną šalia Paryžiaus esančiame Veros prie Marno kanale. Finale sportininkė nusileido olimpine čempione tapusiai olandei Karolien Florijn ir sidabro laimėtojai Naujosios Zelandijos irklavimo žvaigždei Emmai Twigg.
Sportininkė atskleidė, kad po šio laimėjimo jos gyvenimas buvo stipriai pasikeitęs.
„Pirmus mėnesius gyvenimas buvo labai pasikeitęs, buvo, kad telefonas 10 kartų per dieną suskamba – ar interviu, ar kažkoks kitas pasiūlymas. Tai atrodė labai slegiančiai. Mes irkluotojai nesame pripratę prie tokio dėmesio. Buvo daug pasiūlymų, jie malonūs, viskas gerai, bet kartais atrodė per daug vienu metu. Dabar jie aprimo, labiau pavieniai ir man lengviau juos priimti“, – pasakojo V. Senkutė.
Paklausta, kuris laikotarpis jai buvo sunkesnis – 2 mėnesiai prieš žaidynes ar 2 mėnesiai po jų, irkluotoja nedvejodama sakė, kad pastarasis periodas buvo tikrai sunkesnis.
„Čia turbūt pirmą kartą pasakysiu, kad buvo ir nerimo priepuolių po žaidynių, kai tiesiog atsikėlus atrodė, kad man širdis sustos, kad aš mirštu. Permušinėjo širdį. Visas žiniasklaidos dėmesys, giminės ir artimieji, aišku, labiau supratingi, bet buvo žurnalistų, kurie skambina ir sako, kad aš kone privalau duoti jiems interviu. Buvo etapas, kuris tikrai kirto per psichologiją. Dabar fiziškai sudėtinga, nes imunitetas neatlaikė ir teko pasirgti. Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai, atsistatau ir grįšiu į formą“, – kalbėjo V. Senkutė.
Atsimindama Paryžiaus olimpines žaidynes irkluotoja sakė, kad tik neseniai pirmą kartą iš naujo peržiūrėjo savo startų vaizdo įrašus. Pasakodama apie juos Viktorija sako, kad olimpinėse žaidynėse iš psichologinės pusės viską padarė kone idealiai.
„Prieš kelias dienas pirmą kartą peržiūrėjau savo olimpinių žaidynių startus, nebuvau žiūrėjusi, tik finišus. Žiūriu ir galvoju, kas ta mergina. Stebėjau, kaip elgiuosi starte. Per ketvirtfinalį taip jaudinausi, kad pamiršau įjungti savo kompiuteriuką (jame rodomas įveiktas atstumas, tempas, galima matyti, kiek liko, įvertinti, ar galima dar pakelti tempą).
Manau, kad olimpinių žaidynių finalą suirklavau tobulai psichologiškai. Žinojau, kad australė bus pagrindinė mano varžovė, nustebau, kad tiek ilgai laikiausi ir prie zelandės bei olandės. Per 7:20 min. turi su savimi ir pakalbėti, save įtikinti, kad tau gerai sekasi – „tikrai ją aplenksi“ – ir panašiai. Kitam žmogui gal juokinga, bet jei bus tyla galvoje – įlis blogos mintys“, – apie psichologinę varžybų pusę pasakojo olimpinė prizininkė. Pašnekovė atskleidė, kad jau dabar supranta, ką pavyko laimėti ir koks iš tiesų didelis yra šis pasiekimas. V. Senkutė pasakojo ir apie psichologinę sporto pusę, savo lankymąsi pas sporto psichologus ir ką tai jai duoda.
„Dirbu su sporto psichologu. Anksčiau lankydavausi reguliariai, bet dabar esu tokiame lygyje, kad nueinu pajautusi, kad man reikia. Mes pasikalbame, išsigryniname dalykus, jis pasako, ką man daryti ir aš dirbu individuliai.
Dieną prieš finalą, pavyzdžiui, buvo treniruotė, kur aš atsistojau į startą ir irklavau nuo pradžios iki galo. Visą laiką sakiau su tai, ką sakysiu rytoj finale. Finišavau, pasukau galvą į švieslentę, pamačiau kaip užsidegė šalys ir trejetuke buvo mano. Kitą dieną taip ir įvyko. Manau, kad tai yra labai svarbu“, – dalijosi V. Senkutė.
Ji teigė, kad supranta, jog olimpinių žaidynių medalis nuo dabar jai bus ir psichologinė našta, nes aplinka lauks bent jau tokio laimėjimo pakartojimo: „Labai stengiuosi dabar sau pasakyti, kad neprivalau iš visų varžybų vežti medalių, neprivalau visada būti finaluose. Noriu tiesiog toliau mėgautis sportu. Žinau, kad našta bus, manau, kad reikės ir su psichologu kalbėtis, kaip atskirti, kad čia yra žmonių lūkesčiai, o čia yra mano lūkesčiai. Man svarbu, kad būtų smagu, o žmonėms svarbu medaliai.“
Per olimpines žaidynes buvo skirta nemažai dėmesio V. Senkutės išėjimo iš sporto istorijai, kurią sportininkė tinklalaidėje dar sykį gana giliai atskleidė. Nuo išėjimo iš irklavimo į dviračių sportą, supratimo, kad niekada neišmoks nebijoti dideliu greičiu leisti nuo kalno bei bebaimiškumo, apskritai profesionalaus sporto metimą ir išėjimą į „normalią“ darbo rinką, ir galiausiai sugrįžimą į irklavimą.
„Kitose šalyse daug pinigų sportininkai gauna iš rėmėju, o mes jų neturime. Mano darbas prasidėjo nuo to, kad nesportavau ir reikėjo pinigų išgyventi. Bet man darbe taip patiko, užsikabinau, grįžusi į irklavimą aš darbo nemečiau. Darbas buvo nuotolinis, tiesiogiai su klientais nedirbau, turėdavau užduotis, kurias turiu padaryti per dieną. Darydavau jas laisvu laiku. Man labai svarbu, kad fizinį krūvį atsvertų psichologinis. Man svarbu stimuliuoti smegenis, pabėgti nuo irklavimo ir taip toliau mėgautis sportu“, – pasakojo V. Senkutė.
Tinklalaidė „Love Streams Running“ pasiekiama klubo „Youtube“ kanale bei „Spotify“. Anksčiau čia atvirai ir plačiai kalbėjo tokie atletai kaip Aleksandras Sorokinas, Aušra Garunkšnytė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Danas Sodaitis, Austra Skujytė ir kt.
Laidą galite paremti „Contribee“ platformoje, o visi čia surinkti pinigai keliauja į klubo projektą „Jaunojo sportininko stipendija“, skirtą palaikyti jaunųjų sportininkų kelią pačiu sudėtingiausiu jų karjeros laikotarpiu. Tai laikas, kai dažnai pritrūksta šeimos finansinės paramos, kai nebepriklausoma sporto centrui, o siekti olimpinių normatyvų reikia daug metų sunkaus darbo treniruotėse, tad galimybės dirbti pilnu etatu nėra. Parama jauniesiems sportininkams padeda išlaikyti motyvaciją, nepasiduoti ir tęsti savo sportinę kelionę. Šiuo metu stipendiją yra gavę Džiugas Balčiūnas ir Edvardas Aukštuolis.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.