Penkios priežastys, kodėl „Man United“ atleido E.ten Hagą
Erikas ten Hagas | Scanpix nuotr.
Praėjusį sezoną „Manchester United“ finišavo aštuntoje vietoje – žemiausioje pozicijoje nuo pat Anglijos „Premier“ lygos atsiskyrimo 1992-aisiais. Per 38 rungtynes jie praleido vienu įvarčiu daugiau nei įmušė – toks neigiamas įvarčių santykis klubo istorijoje pasiektas pirmą kartą nuo 1990-ųjų, kai lyga vis dar buvo vadinama „First Division“.
Tokia pozicija atrodo ypač prasta komandai, kurios pajamos – vienos didžiausių pasaulyje. Naujasis „Man United“ savininkas, milijardierius Jimas Ratcliffe‘as, įgijo mažumos akcijų paketą ir perėmė atsakomybę už klubo futbolo operacijas, o prie komandos valdymo prisijungė Danas Ashworthas, prisidėjęs prie Anglijos rinktinės, „Brighton“ ir „Newcastle“ komandų atgimimo. Buvo tikėtasi, kad šį sezoną komanda gali baigti septintoje, šeštoje ar net penktoje vietoje.
Tačiau po devynių rungtynių šį sezoną „Man United“ yra keturioliktoje vietoje, o jų praleisti įvarčiai trimis viršija įmuštų įvarčių skaičių. Jie dar nežaidė su tokiomis komandomis kaip „Manchester City“, „Arsenal“ ar „Chelsea“. Praėjusiais sezonais, net ir prastai pradėję, „Man United“ galiausiai sugebėdavo patekti į ketvertą, tačiau šį kartą situacija atrodo blogesnė nei bet kada.
Po Eriko ten Hago atleidimo ESPN apžvelgė pagrindinius rodiklius, kurie parodo, kodėl klubas nusprendė imtis permainų.
Taškai. Vienas iš pagrindinių rodiklių yra taškų skaičius per rungtynes. Pagal „Stats Perform“ duomenis, E.ten Hagas per savo laiką „Man United“ pasiekė tik 1,7 taško vidurkį per rungtynes. Tai toks pat rezultatas kaip Davido Moyeso kadencijos metu, dėl kurio jis buvo atleistas po 34 rungtynių.
Praleisti įvarčiai. Didžiausias E.ten Hago eros trūkumas buvo prasta gynyba – varžovai nesunkiai pelnydavo įvarčius prieš „Man United“. Vidutiniškai praleisdami 50,5 įvarčio per 38 rungtynes, E.ten Hago vadovaujama komanda net nesugebėjo pasiekti 10-osios vietos pagal gynybą. Be to, „Man United“ varžovams leisdavo atlikti 30 prisilietimų prie kamuolio savo baudos aikštelėje per rungtynes ir tai buvo blogiausias rezultatas po Ole Gunnaro Solskjaero laikų, kai šis rodiklis buvo 21.
Gynyboje komanda neatrado balanso – buvo leidžiama daug tolimų smūgių ir „Man United“ gynyba turėjo tik trūkumų, be jokių privalumų.
Pelnyti įvarčiai. Nors kai kurios komandos rizikuoja gynyboje, kad pelnytų daugiau įvarčių, E.ten Hago vadovaujamos „Man United“ puolimas nebuvo sėkmingas. Per savo kadenciją jis pasiekė vidutiniškai 1,64 tikėtinų įvarčių per rungtynes, šiek tiek mažiau nei aukščiausias Alexo Fergusono ir Solskjaero laikų rodiklis – 1,65.
Šį sezoną „Man United“ puolimas taip pat nepasiteisino – jų pelnytų įvarčių rodiklis turi didžiausią skirtumą tarp tikėtinų ir faktinių įvarčių „Premier“ lygoje per devynias rungtynes. Nors toks rezultatas galėtų būti aiškinamas kaip nesėkmė, net ir be šio faktoriaus komanda išlaikytų neigiamą įvarčių skirtumą.
Spaudimas. Kai E.ten Hagas buvo paskirtas „Man United“ treneriu, buvo teigiama, kad jis garsėja „patraukliu, puolimo futbolu“. Tačiau po daugiau nei dvejų sezonų jo žadėtas spaudimas nepasireiškė. Pagal leidžiamų perdavimų per gynybinį veiksmą rodiklį, „United“ buvo žemiausioje pozicijoje per paskutinių penkių trenerių kadencijas.
Kontrolė. E.Ten Hago eros problema buvo paprasta – jie niekada nesugebėjo kontroliuoti kamuolio. Didžioji dalis didžiųjų klubų turi aiškų planą, kaip išlaikyti kamuolį ir kaip tai išnaudoti kuriant daugiau progų nei varžovai. Nors kai kurios komandos, tokios kaip „Leicester City“ ar Madrido „Atletico“, yra laimėjusios nesiekdamos kamuolio kontrolės, dauguma modernių komandų pasiekia ilgalaikę sėkmę laikydamos kamuolį.
„Man United“ neturėjo jokio nuoseklaus stiliaus, kuris atitiktų šiuolaikines tendencijas. Nei gynyboje, nei puolime komanda nepasiekė užtikrintumo, o kamuolį kontroliavo mažiau nei bet kuris ankstesnis treneris.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
