Nuomonė. „UTMA 9“: kodėl tai sukėlė tokį didelį ažiotažą, kurių kovų rezultatai kėlė abejonių ir kokia yra ateitis?

  Šeštadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko grandiozinis UTMA organizacijos turnyras „UTMA 9“, kurį gyvai stebėjo apie 8 tūkst. sirgalių, o ringe pasirodė geriausi Lietuvos kikbokso kovotojai.

Tai neabejotinai buvo didžiausias kovinio sporto turnyras Lietuvoje, kuris pritraukė ne tik daugiausiai sirgalių į areną, tačiau ir pardavė daugiausiai mokamų transliacijų internete.

O kodėl „UTMA 9“ sukėlė tokį didelį ažiotažą?

„UTMA 9“ | Organizatorių nuotr.

Kaip ir filmuose, kovinio sporto turnyrui reikia kovos tarp „gėrio“ ir „blogio“. Pasižiūrėkime pagrindinių kovų dalyvius iš Lietuvos: Sergejus Maslobojevas, Mindaugas Narauskas, Dominykas Dirkstys, Deividas Danyla, Vitas Karosas, Dovydas Rimkus, Raimondas Krilavičius, Matas Stebuliauskas, Henrikas Vikšraitis, Raimondas Avlasevičius ir Matas Pultaražinskas – visi jie anksčiau ar vėliau kovojo „King of Kings“ turnyruose ir tie turnyrai tikrai nekėlė tokio ažiotažo.

Ar staiga jų fanų skaičius išaugo ir jie sugužėjo į „Žalgirio“ areną bei pradėjo pirkti transliacijas už 15-16 eurų, jog pamatytų savo herojus? Vargu. Kai šių kovotojų kovos vykdavo KOK turnyruose, jų varžovais būdavo užsieniečiai. Jokios priešpriešos, jokio žinomumo Lietuvoje ar net Europoje, kadangi kai kuriuos užsieniečių kovotojus būdavo sunku surasti net „youtube“ ar „google“, o jų kovų istorija dažniausiai būdavo nežinoma.

Dažniausiai tiesiog juokingai atrodydavo ir tas pats Nyderlanduose gyvenantis brazilas Rodrigo Mineiro, kurį KOK pristatydavo kaip „skandalingąjį“. Prieš jį KOK ringe kovojo ir pats M.Narauskas ir reikia pažymėti, kad būtent Kaune vykusiame turnyre R.Mineiro su savo komanda sugebėjo sukelti „skandaliuką“, kai savo gestais privertė abi komandas sušokti į ringą, tačiau jo nosis nuo M.Narausko smūgių jau buvo lūžusi bei buvo patirtas pralaimėjimas.

Būkime teisingi – kova tarp dviejų ne pasaulinio lygio žvaigždžių „geriečių“ yra ne tokia patraukli, kokia yra patraukli, kai kovoja „gėris“ ir „blogis“. Taip, didesni kovinio sporto entuziastai džiaugiasi lygių varžovų parodyta gera kova, kokią pademonstravo Vitas Karosas ir Deividas Danyla. Širdis džiaugiasi, kai kovotojai rodo vienas kitam pagarbą, tačiau jeigu į „Žalgirio“ areną eitų tik tokių kovų gerbėjai, turnyro tikrai gyvai nestebėtų 8 tūkst. sirgalių, o socialiniai tinklai nebūtų užpildyti turnyro akimirkomis.

Dovydas Rimkus ir Dominykas Dirkstys ėmėsi „blogiečių“ vaidmenio ir dėl noro pamatyti, kaip juos pamoko kiti kovotojai, „UTMA 9“ turnyras tapo didžiausiu Lietuvos istorijoje. Sutikite, kad prisiimti tokį vaidmenį gali/nori/moka ne kiekvienas kovotojas. Tiksliau – beveik niekas, ypatingai Lietuvoje.

View this post on Instagram

A post shared by Žalgirio arena (@zalgirioarena)

UFC gerokai išpopuliarėjo po Conoro McGregoro „cirkų“, tačiau taip pat, kaip ir D.Rimkus, jis buvo peržengęs ribą kalbėdamas apie varžovų šeimas. Sunku patikėti, kad D.Rimkus galėjo nepagalvoti, jog S.Maslobojevas jį puls po to, kai jis užsimins apie jo vaikus, tačiau ir pats D.Rimkus pripažino, kad suklydo.

Žinoma, kad tose „nesąmonėse“ yra riba ir ji šį kartą buvo peržengta, bet pažiūrėkite į viso pasaulio kovinį pasaulį – visi kovotojai prieš kovą prognozuoja savo pergales, visi gausiai dalyvauja socialiniuose tinkluose ir dalinasi įvairiausia informacija, dažnai kalba, kokie jie yra geriausi, tačiau patyrę pralaimėjimą tiesiog kuriam laikui, iki kito karto, dingsta iš eterio.

Savaitę prieš „UTMA 9“ turnyrą tas pats Raimondas Krilavičius kovojo „MMA Bushido“ turnyro Vilniuje pagrindinėje kovoje prieš užsienio kovotoją, tačiau ar jis pritraukė tiek dėmesio, kiek šiame turnyre? Akivaizdu, kad ne.

Ar M.Narausko kovos KOK turnyruose prieš varžovus iš užsienio traukė tokį dėmesį, kokį traukė jo kovos prieš D.Dirkstį? Tikrai ne.

View this post on Instagram

A post shared by Žalgirio arena (@zalgirioarena)

Dar KOK „aukso“ laikais daugelis sirgalių kalbėdamiesi tarpusavyje pažymėdavo, kad įdomiausia tada, kai kovoja lietuvis prieš lietuvį. Paprasta – į Lietuvą neatveši itin gero kovotojo, kadangi geriausi turi sutartis su kitomis organizacijomis ir jeigu jis yra „Glory“ organizacijos kovotojas, jo tikrai neišleis ne į „namų“ turnyrą, kaip kad savo teisę yra išsikovojęs Sergejus Maslobojevas. Geriausi kovotojai turi sutartis arba kovoja savo namų arenose, kur gali parduoti bilietus, tuo tarpu į Lietuvą atvyksta tik tų klubų kovotojai, su kuriais organizacijos turi gerus santykius. Tarkime KOK turnyruose nuolatos kovoja daugybę „Mike‘s Gym“ klubo iš Nyderlandų atstovų. Taip, tame klube yra gerų kovotojų, tačiau ar jų yra tiek, kad galėtum Lietuvos kovotojams kiekvieną kartą surasti pajėgų varžovą? Vargu.

Tame pačiame „UTMA 9“ turnyre Edvino Šalkovskij varžovas Albinas Pajaziti neturėjo jokių šansų prieš lietuvį, kur kas mažesniame svoryje dažniau kovojantis ispanas Mohammedas Hamdi – Hajji vykdė savo planą nebūti nokautuotu, tačiau jis negalėjo pasipriešinti prieš S.Maslobojevą ir tik serbas Nikola Cvetkovičius sugebėjo įveikti Martyną Jasiūną. 

Kovinio sporto renginyje neužtenka tik „šachmatus primenančių kovų“ ar kovų, kuriose viskas aišku, nes atvažiavo žemesnio lygio ar kur kas mažiau patirties turintis kovotojas. Reikia emocijų  ir kad ir kaip gali nemėgti D.Dirksčio ar D.Rimkaus, tačiau būtent jie tą emociją iššaukė.

Ar M.Narausko ir D.Dirksčio kova turėjo būti pagrindinė? Tikrai taip. Visų pirma – ji truko penkis raundus, antra – jie kovojo dėl čempiono titulo, trečia – tai buvo revanšas, o ketvirta – jų kova buvo viena tų, kurios kėlė didžiausią ažiotažą.

Socialiniuose tinkluose žmonės rašo, kad po jų dvikovos stebėti S.Maslobojevą jau buvo nuobodu. Ir reikia juos suprasti – žmonių emocijos jau buvo pasiekusios aukščiausią tašką ir jos atslūgo. Buvo jau po vidurnakčio, o ir tai buvo kova, kurioje buvo aišku, kas laimės, o dėka sėkmingai M.Hamdi – Hajji vykdyto plano neleisti dirbti S.Maslobojevui, S.Maslobojevui nepavyko pasiekti nokauto. Taktiškai svečias iš užsienio sukovojo gerai, pasaugojo savo sveikatą, įgijo patirties ir užsidirbo pinigų, bet ar tokia kova buvo įdomi žiūrovams? Ne.

Didžiausią susidomėjimą, neskaitant aukščiausio lygio kaip Eurolyga krepšinyje ar Čempionų lyga futbole, šiose sporto šakose kuria derbiai. Sirgaliai nemėgsta vieni kitų, nori juos pažeminti, jaučia priešpriešą ir kiekvieną kartą kur kas labiau trokšta iškovoti pergalę. Tas pats ir koviniame sporte – įdomiausia sirgaliui ten, kur yra priešprieša, tiesiog kovinis sportas tuo nėra labai dėkingas, kadangi per metus nesuorganizuosi keturių ar dar daugiau tarpusavio kovų tarp tų pačių kovotojų, o ir tai taptų nebeįdomu.

Kovinio sporto turnyras nėra rungtynės ir juose visas „hype'as“ dažniausiai kuriamas aplink kelias kovas. Tiek profesionaliame bokse, tiek ir UFC, apšildomosios kovos gali būti įdomios, nes ten susitinka perspektyvūs ir savo vertę norintys įrodyti kovotojai, tačiau ne jie parduoda bilietus ir transliacijas.

Kokių kovų baigtis „UTMA 9“ sukėlė abejonių?

View this post on Instagram

A post shared by Žalgirio arena (@zalgirioarena)

Jeigu preliminariose kovose buvo daugiau ar mažiau viskas aišku, tai įvykus Arnesto Naujoko ir Arno Kalasiūno „Muay Thai“ dvikovai galvas kraipė ne tik transliacijos komentatoriai, tačiau ir daugelis kovinio sporto sirgalių.

Teisėjai paskelbė, kad pirmajame raunde pajėgesnis buvo A.Kalasiūnas, antrajame – A.Naujokas, o trečiajame – vėl A.Kalasiūnas.

A.Naujokas kur kas sėkmingiau naudojo savo rankas ir daugelio manymu, tikrai laimėjo pirmąjį raundą, nors jis buvo atiduotas A.Kalasiūnui.

Daug ką pasako vien tai, jog transliacijoje neišjungus garso girdėjosi, kaip vienas iš turnyro komentatorių sulaukė klausimo apie papildomą raundą, tačiau buvo užtikrintas, kad visus raundus laimėjo A.Naujokas.

Ne ką mažiau dvejonių kyla dėl Mato Stebuliausko ir Henriko Vikšraičio kovos. Dvejuose iš trijų raundų teisėjai matė H.Vikšraičio pranašumą, tačiau nebūtų kėlę nuostabos, jeigu nugalėtoju būtų paskelbtas M.Stebuliauskas. Palyginkite kovotojų veidus po turnyro vykusioje konferencijoje – M.Stebuliauskas tikrai pridarė daugiau žalos H.Vikšraičiui, tačiau žinoma, reikia nepamiršti, kad žalos pridaryti viename raunde neužtenka.

Matas Stebuliauskas ir Henrikas Vikšraitis | „Stop“ kadras

Ar M.Narausko ir D.Dirksčio kovą galima dėti prie tų, kurių paskelbtas nugalėtojas kelia dvejonių? Vargu. Daugelis matė, sutinka ir sako, kad M.Narauskas laimėjo pirmuosius du raundus, o D.Dirkstys – trečiąjį ir ketvirtąjį. Būtent dėl penktojo raundo kyla daugiausiai diskusijų. Vieni sako, kad tai galėjo būti 50 ant 50 raundas ir dėl to, kad kaip sakė D.Dirkstys, kovai teisėjavo vienas iš M.Narausko komandos narių, jie pergalę atidavė M.Narauskui, tačiau ir plika akimi buvo matyti, kad D.Dirkstys šiame raunde dirba antruoju numeriu ir iniciatyvos kur kas daugiau rodo M.Narauskas. Kaip galėjo D.Dirkstys tikėtis, kad taip kovojant paskutinį raundą ir siekiant revanšo, jis galėtų laimėti lemiamą raundą?

Kokia yra ateitis?

M.Narauskas ir H.Vikšraitis po turnyro vykusioje konferencijoje sutiko, kad būtų įdomu pamatyti jų trečiąją tarpusavio dvikovą ir greičiausiai, kad ji anksčiau ar vėliau įvyks, tačiau ar ta kova gali būti pagrindinė vakaro dvikova? Tuomet 8 tūkst. sirgalių „Žalgirio“ arenoje greičiausiai nereikėtų tikėtis.

Pirmoji jų tarpusavio kova vyko 2017 m. lapkritį, kai „Grand Prix“ ketvertuko finale H.Vikšraitis šventė pergalę po trijų raundų kovos. Antrasis jų susitikimas įvyko 2019 m. „Žalgirio“ arenoje vykusiame „KOK World Series 2019“ turnyre, kai H.Vikšraitis gynė KOK svorio kategorijos iki 71 kg čempiono diržą, o tada po penkių raundų kovos vienbalsiu teisėjų sprendimu ir vėl laimėjo H.Vikšraitis.

Kovotojai tobulėja ir po ilgo laiko vėl įdomu palyginti, kaip jie pasikeitė ir kuris dabar yra geresnis, tačiau vargu ar tai sulauktų tokio susidomėjimo, kaip M.Narausko ir D.Dirksčio kova.

Mindaugas Narauskas ir Henrikas Vikšraitis | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.

S.Maslobojevui rasti varžovą, prieš kurį jis nedominuotų Lietuvoje, yra labai ir labai sudėtinga užduotis. Pasižiūrėkite jo kovas stipriausioje pasaulyje kikbokso „Glory“ organizacijoje – užtikrintos pergalės, o pralaimėjimai patirti tik po varžovo smūgio galva arba po apgailėtinų medikų sprendimo. Sirgaliai jau yra įpratę matyti S.Maslobojevą kovojantį aukščiausiame lygyje ir norime toliau ten jį matyti. S.Maslobojevas visada sakys, kad varžovas buvo pajėgus, su juo buvo sunku. Taip ir buvo, tačiau tiesiog – jis yra profesionalas, puikiai pasiruošiantis kovai ir jo lygis svečiams iš užsienio Lietuvoje bus per aukštas, o mes dar prieš kovą žinome, kad jis ją laimės. Visada puiku gauti šansą pamatyti S.Maslobojevo kovą gyvai, todėl jis ir toliau bus tas, kuris trauks žmones į turnyrus, bet ar tos kovos kelia ažiotažą? Nebe. Visi supranta, kad jis turi kovoti dėl „Glory“ čempiono diržo ir kovos Lietuvoje jam leidžia tiesiog „neužrūdyti“.

View this post on Instagram

A post shared by Unique & Talented Martial Artists (@utma.lithuania)

V.Karoso kovos visada yra smagios ir prikaustančios dėmesį, tačiau ar jis gali būti pagrindinės kovos dalyvis? Kol kas, jeigu nori surinkti 8 tūkst. sirgalių arenoje, tikriausiai ne.

D.Dirksčiui jau reikėtų varžovo, kuris yra jo svorio kategorijoje ir jam nereikėtų kankintis metant svorį iki 80 ar 81 kg. Visgi į UTMA atėjus „Sparta Fight Gym“ atstovams, varžovų jam neturėtų stigti, tereikia D.Dirksčiui nestatyti nerealių sąlygų ir sutikti kovoti normalią kovą, su savo svorio kategorijos varžovu. Galbūt po tokios kovos D.Dirkstys pritraukų ne naujų „heiterių“, o naujų žmonių, kurie jį palaikytų?

UTMA organizacija žengė puikius žingsnius nuo padorių atlyginimų kovotojams iki neskleidžiamų melų apie atvažiuojančius „visatos čempionus“. Ji turi „blogiečius“ (D.Rimkų, D.Dirkstį), prisiviliojo „geriečius“ („Sparta Fight Gym“ kovotojus) ir kuria nuostabius filmų vertus scenarijus, tačiau norint išlaikyti tokį susidomėjimą teks pasistengti.

Juk lietuviai ir krepšinyje myli tik pergales. Panašiai ir koviniame sporte, tik čia daugelis sirgalių nori matyti priešpriešas, o ne „šachmatų dvikovas“.

Nors didžioji dauguma kovotojų, iš pagarbos savo varžovui, pasakys, kad kova buvo labai sunki ir varžovas buvo labai stiprus, tačiau kai Lietuvos kovotojas visiškai dominuoja prieš svečią iš užsienio – mato visi.

Dabar kovinio sporto sirgaliai yra išlepinti nuostabiomis profesionalaus bokso ir MMA kovomis, o Lietuvoje neįmanoma sukurti tokio kovinio sporto turnyro, kuriuos mes galime stebėti UFC organizacijoje. Sutikite, čia tokio lygio nebus, nes geriausi kovotojai siekia prasimušti į pasaulines sporto organizacijas, tačiau jeigu UTMA ir toliau sugebės sustatyti itin įdomias kovas tarp Lietuvos kovotojų, mes ir toliau galėsime su vienu malonumu eiti į kovinio sporto turnyrus, džiaugtis tomis emocijomis bei palaikyti savo mylimus kovotojus, o gal tiesiog džiaugtis tuo, kaip pralaimi tie, kurių nemėgsti.

Ką prieš turnyrą prognozavo „Sportas.lt“ skaitytojai?

„Sportas.lt“ portale prieš turnyrą vykusiuose balsavimuose savo nuomonę apie kovų baigtis išreiškė daugiau nei 2 tūkst. skaitytojų ir buvo atspėta tik pusę kovų baigties.

Labiausiai skaitytojai suklydo numatydami M.Jasiūno pergalę (758 rieš 71 balsą), taip pat klydo matydami M.Pultaražinsko pergalę prieš R.Avlasevičių (455 balsai prieš 444), Arnesto Naujoko pegralę prieš Arną Kalasiūną (467 balsai prieš 287), Ryčio Vaitkevičiaus pergalę prieš Deividą Jemeljanovą (383 balsai prieš 213), Edgaro Semionovo pergalę prieš Natą Stupak (327 balsai prieš 237) ir Rytos Gabrytės pergalę prieš Alina Martyniuk (341 balsas prieš 225).

Visgi kitų kovų baigtys buvo atspėtos: už E.Šalkovskij pergalę balsavo 695 „Sportas.lt“ lankytojas prieš 81, už H.Vikšraičio pergalę prieš M.Stebuliauską balsavo 742 lankytojai prieš 508, R.Krilavičius prieš D.Rimkų balsavime laimėjo rezultatu 1198 prieš 336, už D.Danylos pergalę prieš V.Karosą balsavo 848 lankytojai prieš 472, už M.Narausko pergalę balsavo 1794 lankytojai prieš D.Dirkstį palaikiusius 480 lankytojus, o S.Maslobojevui buvo garantuojama pergalė – 2087 balsai prieš 165.