II vieta A lygoje ir III vieta Pirmoje lygoje. Kandidatas į LTOK prezidentus M.Marcinkevičius deda lygybės ženklą

Ši istorija ne tokia jau ir nauja. Jos ištakos siekia 2021 metų lapkritį, kai Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kaip padalins daugiau nei 10 milijonų eurų, skirtų profesionaliam sportui skatinti ir remti. Gal tuomet viskas ir būtų nurimę, jei ne klaida, dėl kurios savivaldybė buvo paduota į teismą. Pirmą kartą konkursų praktikoje Savivaldybė teismą pralaimėjo. Pralaimėjo dėl asmens, kuris pats mane tą istoriją privertė prisiminti.

Tas asmuo vardu Mantas Marcinkevičius. Jo pavardė šiandien mirga visoje žiniasklaidoje kaip pretendento į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentus ir kaip asmens, kuris AKCENTUOJA SKAIDRUMĄ. Labai ironiška, kai skaidrumo akcentuotojas (kartu su dar dviem ekspertais) prieš dvejus metus buvo kaltinamas pažeidęs paraiškų vertinimo profesionalumą, skaidrumą ir pareiškėjų lygiateisiškumo principus“.

M.Marcinkevičius vėliau teismui pripažino, kad vertindamas NESPĖJO ĮSIGILINTI į dalykus, todėl, jei kas atsuktų laiką atgal, balus parinktų kitaip. Įsivaizduojate? Pretendentas į LTOK prezidentus, skirstydamas mokesčių mokėtojų pinigus, NESPĖJO ĮSIGILINTI! Blogiausia, kad per jo atsainumą vos į moterų futbolo A lygos kapines nebuvo nuvarytas MFA „Žalgiris“-MRU futbolo klubas.

2021-ieji

Vilniaus miesto savivaldybės klerkams konkurencija sporte yra nereikalinga. Ten jau daug metų tarp lygių atsiranda lygesnių, todėl, kaip daugelis žinote, į visų miestiečių pinigus gali pretenduoti tik vienas konkrečios sporto šakos subjektas.

Tokiu būdu „Rytas“ nukonkuravo „Wolves“, „Žalgiris“ nukonkuravo „Riterius“, o jau nebeegzistuojantis (vėlgi, ironiška) FK „Vilnius“ nukonkuravo MFA „Žalgirį“- MRU.

Šioje vietoje truputėlį stabtelkime. Tuomet vos dvejus metus gyvavęs moterų futbolo klubas sugebėjo nukonkuruoti dešimtmetį visą piramidę nuo mergaičių iki moterų komandos A lygoje turinčią, nuolat tarp prizininkių patenkančią moterų futbolo akademiją. Kaip taip?

Akivaizdu, kad atsakymo į šį klausimą nerado ir MFA „Žalgirio“ vadovai, kurie savivaldybę padavė į teismą. Kad ir kaip klerkai nenorėjo, Teismas privertė juos atskleisti pavardes ekspertų, kurių išvadomis 200 tūkstančių eurų per trejus metus buvo atiduoti „Vilniaus“ klubui.

Kas tie ekspertai?

Buvęs penkiakovininkas Justinas Kinderis, MRU profesorė Vilma Čingienė ir.. kaip jau supratote, dabartinis kandidatas į LTOK prezidentus Mantas Marcinkevičius. Pastarojo nelaimei, Teismas privertė atskleisti ir kiekvieno eksperto skirtus balus.

Ir žinote, ką jie parodė? Tai, kad vienintelis iš tos trijulės J.Kinderis gaudosi skaičiuose. Nei profesorė, nei kandidatas į LTOK prezidentus akivaizdžiai neskiria, kad, pavyzdžiui, antra vieta A lygoje yra geriau nei trečia vieta Pirmoje lygoje.

Iš tikro, man sunku patikėti, kad išsilavinę žmonės sąmoningai tarp šių pasirodymų gali dėti lygybės ženklą, bet tai yra Teismo patvirtintas faktas.

Vertinimai

Priminsiu, kad 2021 metais vykusiame konkurse buvo vertinami paskutinių ketverių metų rezultatai:

MFA „Žalgiris“:

2017 metai: A lygoje III vieta, Lietuvos moterų futsal čempionate II vieta

2018 metai: A lygoje IV vieta

2019 metai: A lygoje II vieta, Lietuvos moterų futsal čempionate I vieta

2020 metai: A lygoje II vieta, I lygoje I vieta

FK „Vilnius“

2020 m. – I lygoje – III vieta

Tai yra VISI FK „Vilniaus“ pasiekimai prieš konkursą, tačiau tiek M.Marcinkevičius, tiek V.Čingienė ABIEJŲ klubų sportinę dalį įvertino tokiu pat pažymiu – šešiais balais.

Žinote, kaip jie tai argumentavo Teismui? Jie nurodė, kad vertinimą atliko ne pagal faktinius komandų pasiekimus, o pagal potencialias galimybes kilti.

Prastas jūs pranašas, pone M.Marcinkevičiau. 2024 metais FK „Vilniaus“ nėra nei moterų, nei mergaičių pirmenybėse.

Beje, Teismas konstatavo, kad buvo padarytos neteisingos išvados, o esant neatitikimams, net nebuvo bandoma jų pašalinti.

2022 – 2024

2022 metais Savivaldybė apskundė Apygardos Teismo sprendimą, o dar visai neseniai kiek bus 2x2 nesugebėjęs suskaičiuoti M.Marcinkevičius buvo paskirtas Vilniaus Sostinės sporto centro vadovu.

Apeliacinis Teismas ir vėl Savivaldybei buvo negailestingas. Savivaldybė kovą pralaimėjo, tačiau M.Marcinkevičiaus vadovaujamam centrui tai nė motais. Sunku suvokti, tačiau 2023 m. biudžetinei įstaigai sostinės savivaldybė nepagailėjo daugiau kaip 67 tūkstančių eurų iš biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų konkurso!

Kad nepasirodytų maža, šiemet M.Marcinkevičių (tegul ir netiesiogiai) savivaldybė ir vėl dosniai apdovanojo. Negirdėjau, kad 2024-ieji būtų paskelbti triatlono metais, tačiau dosnioji sostinės savivaldybė triatlono projektams skyrė per 60 tūkstančių.

Ar tik man atrodo, kad tai yra savotiškas pasityčiojimas iš miestiečių? Be to, ar nėra taip, kad būdamas Sostinės Sporto centro IR įstaigos „Triatlono ritmu“ direktoriumi, jis pažeidė etiką?

P.S.

Rašydamas šį tekstą, niekaip nesu susijęs nei su M.Marcinkevičiumi, nei su jo konkurente Daina Gudzinevičiūte, nei su MFA „Žalgiriu“, nei su FK „Vilniumi“. Šį tekstą inspiravo M.Marcinkevičiaus grasinimas kreiptis į teismą dėl jo nuomone neatitinkančios tikrovės informacijos paneigimo.

Susitiksime teisme, kandidate!