D.Sodaitis: „Nepatekai į paralimpiadą? Savo tikslų pasieksi kitais keliais ir ginklais“
Danas Sodaitis | Lietuvos paralimpinio komiteto nuotr.
Dešinės rankos nevaldanti sprinteris Danas Sodaitis siunčia žinią visiems sportininkams, kuriems, kaip ir jam, nepavyko kvalifikuotis į Paryžiaus paralimpines žaidynes:
„Nepatekimas į paralimpiadą parodo vienintelį dalyką, kad savo gyvenimo tikslų teks siekti kitais keliais ir su kitais ginklais. O iš esmės – niekas nepasikeitė, svarbu ir toliau fokusuotis į tai, kaip norime nugyventi gyvenimą“.
Marto Skrabulio treniruojamas lengvaatletis mėgsta stabtelėti ir permąstyti savo gyvenimo etapus. Tai padarė ir sužinojęs, kad jam neliko vilties patekti į Paryžiaus paralimpiadą.
„Esame tokie žmonės, kurie pradeda keisti save ir siekti kitų tikslų tik tada, kai sudegame, paskęstame. Kai gauname sukrėtimą, komfortas dingsta ir pradedame ieškoti kitų kelių. Kartais reikia šalto dušo, kuris atgaivina, atmerkia akis ir tada vėl viską pergalvoju, taip gryninasi vertybės. Ir dabar aš nesu sudėjęs savo ginklų. Tiktai keičiasi mano kelias ir ginklai. Reikia kovoti už savo svajones“, - kalba D. Sodaitis, šiandien aiškiai žinantis, kokio gyvenimo nori.
Jis turi ryškią asmeninę viziją: nori kasdien eiti pirmyn, būti geriausia savo versija, nuolat kelti sau iššūkius ir daryti tai, kas atrodo neįmanoma (pavyzdžiui, kai šią žiemą tapo snieglenčių sporto instruktoriumi, jam daug kas sakė, kad vieną ranką valdančiam žmogui tai – neįmanoma, o jis parodė, kad įmanoma).
„Šią savo gyvenimo viziją visąlaik laikau fokuse. Tokį asmeninį kelią aš matau ir pagal tai formuojasi mano tikslai, vertybės, iš to gimsta progresas gyvenime“, - sako Europos čempionatų prizininkas, bėgantis sprintą T46 neįgalumo klasėje.
„Ir geriausias planas keičiasi po pirmo šūvio. Taip mus mokė karo akademijoje. Tai reiškia, kad žmogus gali labai stengtis, bet tai vis tiek gali neįvykti“, - dėl nepatekimo į Paryžiaus paralimpines žaidynes nieko nekaltina paraatletas.
Šį faktą jis vertina kaip dar vieną esminį posūkį savo gyvenime. Pirmasis įvyko prieš daugiau kaip 10 metų, kai svajonę tapti karininku išpildęs jaunas vyras pateko į motociklo avariją ir po jos prarado galimybę valdyti dešinę ranką.
„Anksčiau norėjau būti karininku, ne sportininku. Norėjau dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą, žiūrėti į kylančią vėliavą ir realizuoti savo patriotinius jausmus. Praradęs tokią galimybę, dabar aš dėviu paralimpinės rinktinės uniformą ir irgi noriu, kad vėliava iškiltų kuo aukščiau. Taigi, tikslai – tie patys, tik siekiau to skirtingais keliais“, - kalba D. Sodaitis.
Artimą ryšį su treneriu M. Skrabuliu turintis D. Sodaitis savo istorijoje mato paralelių su savo trenerio sportiniu keliu.
„Jis irgi buvo sportininkas, kuris turėjo savo tikslų, sportavo nežmoniškais krūviais, tačiau tos savo olimpinės svajonės iki galo nebuvo išpildęs. Bet tada įvyko virsmas. Jis išlaikė savo fokusą, tik per kitas prizmes. Jis nusprendė pasirinkti trenerio kelią, sukurti savo komandą ir įgyvendinti savo viziją – ugdyti sportininkus, su kuriais nuvyks į olimpines ar paralimpines žaidynes“, - įkvėptas trenerio pavyzdžio kalba D. Sodaitis.
Vilties dalyvauti kaip bėgikas paralimpinėse žaidynėse jis nebepuoselėja. Ir jau dabar – panašiai kaip treneris – vykdo naują veiklą, kuri leidžia jam gyventi jo svajonių gyvenimą. Prieš metus jis įkūrė neįgaliųjų sporto klubą „Paradoksas“, kuris orientuojasi į lengvosios atletikos sporto šakas ir veikia tam, kad žmonės su negalia patirtų stiprybę per sportą.
„Aš pažįstu neįgaliųjų bendruomenę, matau iš jų tokį poreikį. Mano misija tokia ir bus – gal aš savo ginklus patekti į vasaros paralimpines žaidynes kaip sprinteris jau sudėjęs, bet galėsiu patekti tenai kitais keliais – važiuoti su sportininkais, kurie sieks medalių šioje kovoje. Vietoje to, kad skųsčiausi, jog man kažkas nepatinka esamoje sistemoje, aš renkuosi imti ir pats kažką padaryti – kartu su kitais sportuojančiais žmonėmis su negalia pakelti tą situaciją į viršų“, - darbais kalba D. Sodaitis.
Beje, visą šį savaitgalį D. Sodaitis su „Paradokso“ nariais dalyvauja Sostinės dienose, Lukiškių aikštėje, vykstančiame Vilniaus sporto festivalyje.
„Gal kažkas ir šį savaitgalį ateis į šventę, į festivalį ir užsikabins, ir ateityje taps paralimpiečiais“, - visuose veiksmuose savo misiją mato paraatletas D. Sodaitis.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
