A.Voitinovičius ruošiasi sezonui su pagrindine „Benfica” komanda

Buvęs Vilniaus „Riterių“ auklėtinis Arnas Voitinovičius naujam sezonui ruošiasi su pagrindine Lisabonos „Benfica“ komanda.

Apie savo praėjusio sezono ir šio sezono pasiruošimo įspūdžius Arnas pasidalino su „Riterių“ klubu.

Arnai, trumpai apie praėjusį sezoną. Ko tikėjaisi gauti prieš išvykdamas? Ką gavai?

Per bandomąjį laikotarpį prieš pasirašant kontraktą, rugsėjį, jau ir treniruojantis su B komanda atrodžiau itin gerai, labai greit pritapau. Atvykęs sausį kaip naujas klubo žaidėjas galvojau gausiu šansą pradėti nuo U-23 komandos, tačiau atvykau po ilgų atostogų ne savo geriausioj formoj (visiems tuomet buvo vidurys sezono Portugalijoj), o ir aplinka U-23 komandoj nebuvo palanki tobulėti. Pradėjęs su U-19 komanda, skubėjau pakilti, bet greit supratau, kad turiu tikėti Dievo planu ir būti momente. Taip per pirmus kelis mėnesius „Benficoje” ne tik spėjau pritapti prie visiškai skirtingos aplinkos, bet ir augti futbole.

Tokių klubų akademijose konkurencija yra, liaudiškai tariant, nesveika. Žinome, daugybę pavyzdžių, kaip jauni žmonės psichologiškai to neatlaiko. Kaip pavyko tau?

Nelyginu savęs su kitais vartininkais. Visiškai į tai nesifokusuoju. Esu savo augimo kelionėj ir į ją koncentruojuosi. Sau esu visuomet geriausias ir tai sau įrodau kiekvieną dieną atiduodamas save salėje bei aikštėje. Gal ir skamba keistai, bet pasitikėjimas nėra tiesiog geras jausmas, bet yra asmeninis pasiruošimas. Tiek A, B ar U-23 komandose esu daugiausiai darbo įdedantis žaidėjas, tad nedvejoju savimi. Turiu ir būti nuoširdus, kad aplinka dar labiau motyvuoja. Matant žaidėjus dirbant daugiau, visuomet įrodau sau, kad vis tiek esu daugiausiai dirbantis, ateinu į treniruotę anksčiausiai, išeinu vėliausiai ir apskritai atlieku didžiausią darbo apimtį.

Perėjimas iš U-19 į U-23 komandą. Paskutinis žingsnis prieš vyrų futbolą. Ką tau asmeniškai reiškia toks trenerių pasitikėjimas?

Man tai dar vienas teigiamas žingsnis į priekį. Treneriai rodo pasitikėjimą manimi, vertina mano darbą, kas man padeda tobulėti geresnėmis sąlygomis. Tai stiprina vienybę ir kadangi futbolas yra komandinis sportas, pasitikėjimas ir tarp vienas kito yra labai svarbus.

Ar labai skiriasi tavo pasiruošimas treniruotei su jaunimo ir su pagrindine komanda?

Pasiruošimo laikotarpyje dirbau su A, B bei U-23 komandomis. A komandoje dieną pradėdavome 8 val. ryto, baigdavome prieš 6 val. vakaro su labai trumpomis pertraukomis tarp treniruočių. Kasdieniai bėgimai, keliskart darbas sporto salėje, aikštėje reikalavo didelio atsidavimo. Motyvacijos, žinoma, netrūko, tad mėgavausi darbu. U-23 komandoje turėdavome 1 treniruotę aikštėj ir porą salėje, tad krūvis labai skyrėsi. Iki šiol dėl šios priežasties savo darbo apimtį didinu dirbant prieš ir po treniruotės.

Tavęs nebestebina, kai atėjus į treniruotę, sutinki pasaulinio lygio žvaigždes?

Visi esame žmonės, aš tik mėgaujuosi futbolu. Kai su kitais jaunais žaidėjais kalbame, yra labai keista, jog treniruojamės su pasaulio ir čempionų lygos nugalėtojais, kuriais žavėjomes nuo vaikystės, o dabar jie mums padeda tobulėti, nors treniruotėje į tai net neatkreipiam dėmesio.

Ar jau galvojai apie tai, kas turėtų atsitikti, kad pasibaigus kitam sezonui, galėtum sakyti, kad jis buvo geras?

Sezoną pabaigus tikslas yra pasiekti 3 vartininko poziciją pirmoje komandoje, treniruotis ten ir kartu žaisti už B komandą. Tačiau nesifokusuoju į ateitį. Dievas padarys taip, kaip turi būti. Dabar esu čia ir koncentruojuosi į mažus žingsnelius, naudojuosi visomis galimybės, jog augčiau ir pasiekčiau šį tikslą.