„Išgirdau didelį pokštelėjimą“: A.Palšytei diagnozuota sunki trauma – reikės operacijos
Airinė Palšytė | asmeninio archyvo nuotr.
Penktadienį olimpinių žaidynių varžybas „Stade de France“ stadione pradėjo 32 šuolininkės į aukštį, tarp jų ir lietuvė Airinė Palšytė, kuri iš Lietuvos lengvaatlečių komandos pasirodė pirmoji. Norint patekti į finalą, dalyvėms kvalifikacijoje reikėjo įveikti 197 cm aukštį, arba patekti tarp mažiausiai 12 geriausiai pasirodžiusių sportininkių.
A.Palšytės olimpiada baigėsi kelio trauma (08.02) 74 nuotr.
197 cm buvo olimpinių žaidynių normatyvas, kurį A.Palšytė įvykdė birželio pabaigoje Palangoje vykusiame Lietuvos čempionate. Jos asmeninis ir tuo pačiu šalies rekordas – 201 cm.
Atrankos B grupėje startavusi lietuvė jau pirmaisiais šuoliais įveikė ir 183 cm, ir 188 cm aukštį, tačiau mėginant įveikti į 192 cm aukštį pakeltą kartelę A.Palšytė patyrė traumą.
„Varžybos iki traumos vyko gerai ir buvau nusiteikusi gerai. Apšilimas ir visi bandomieji šuoliai vyko puikiai. Negalėjau net pagalvoti, kad viskas baigsis taip, kaip baigėsi. Visus aukščius, iki 192 cm, užtikrintai įveikiau pirmais bandymais. Atlikdama pirmą 192 cm šuolį pajaučiau, būtent atsispyrimo momentu, kad kelis tarsi į vidinę pusę suvaikščiojo, nes labai smarkiai sudūrė. Jau būdama ant čiužinio supratau, kad kažkas yra ne taip. Stengiausi niekam neparodyti, kad šlubuoju, bet minti koją skaudėjo“, – pasakojo A.Palšytė, kuri dalyvavo jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse.
Tituluota sportininkė neketino pasiduoti ir bandė toliau tęsti kovą dėl išsvajoto finalo: „Trenerei Audrai ir kineziterapeutui Mantui pasakiau, kad kažkas yra negerai ir reikia kažką daryti. Mantas parekomendavo, kaip užsidėti teipą, kad stabilizuočiau kelį. Kadangi čia olimpinės žaidynės, adrenalinas didelis, galvojau, kad tęsiu varžybas su skausmais. Nebuvo kito pasirinkimo ir turėjau kovoti iki galo, tą ir bandžiau daryti.“
Vis dėlto, situacija atliekant lemiamus šuolius negerėjo, o galiausiai stadioną teko palikti ant neštuvų: „Bandžiau antro bandymo metu įsibėgėti ir supratau, kad bėgti tikrai yra neįmanoma dėl skausmo ir didžiulio kelio nestabilumo. Visgi, buvau nusiteikusi daryti ir trečią bandymą, nes pasiduoti negalėjau. Vilčių didelių neturėjau, bet norėjau atlikti šuolį, nes galvojau, kad tai nėra labai rimta ir galėsiu atlikti bandymą. Įsibėgėjau ir statant koją, atsispyrimo metu, išgirdau didelį pokštelėjimą. Jeigu pradžioje buvau pažeidusi tam tikras struktūras, tai galiausiai visiškai jas suplėšiau ir teko palikti sektorių ant neštuvų su didžiuliu skausmu ir apmaudu. Tikrai ne to tikėjausi.“
Netrukus sportininkei buvo atlikti išsamūs tyrimai, kurie parodė kryžminių kelio raiščių ir menisko plyšimus. Pasirodymą Paryžiuje baigusi lengvaatletė ruošis operacijai, kuri planuojama kitą mėnesį Lietuvoje.
„Jau stadione buvo padaryti pirmieji testai, o olimpinio kaimelio ligoninėje buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris parodė kryžminių kelio raiščių ir menisko plyšimus. Praktiškai kelis neturi jokio stabilumo. Planuoju operaciją daryti Lietuvoje, nes čia turime puikų specialistą Rimtautą Gudą, kuris yra operavęs ne vieną pažįstamą sportininką ar šeimos narį. Su gydytoju sukontaktuota, operacija yra numatyta rugsėjo mėnesį“, – detalėmis pasidalino A. Palšytė.
Įveikti 197 cm kvalifikacinio normatyvo nepavyko nei vienai šuolininkei. Šešios įveikė 195 cm aukštį, o dar septyni kelialapiai į finalą atiteko peršokusioms 192 cm.
A.Palšytė galutinėje įskaitoje su dar trimis šuolininkėmis pasidalijo 15-18 vietomis.
Moterų šuolio į aukštį finalas vyks sekmadienį 20:50 val.
