A.Kazakevičius: „Su Mindaugu dalinsimės savo olimpine patirtimi“
Treniruotė prieš olimpiadą | imtynes.lt nuotr.
Likus kiek daugiau nei dešimčiai dienų iki olimpinio imtynių turnyro starto, Mindaugas Venckaitis pasiruošimą Paryžiau kovoms tęsia Lietuvoje. Išvykus treniruočių partneriams iš užsienio, jauną tauragiškį sostinės „Sportimos“ arenos imtynių salėje betonuoja šalies imtynių sunkiasvoriai Mantas Knystautas ir Romas Fridrikas bei Vilius Laurinaitis. Eismą ant kilimo reguliuoja treneriai Mindaugas Ežerskis ir Aleksandras Kazakevičius. Abu specialistai yra sukaupę galingą svarbių varžybų patirtį ir savo mintimis sutiko pasidalinti su portalu imtynes.lt .
- Aleksandrai, esi dviejų olimpinių žaidynių dalyvis. Padėk įsijausti ir pajusti skirtumą tarp olimpinių žaidynių ir pasaulio bei Europos čempionatų. Ar, apskritai, yra skirtumas tarp šių aukščiausio rango varžybų?
- Didžiulis skirtumas. Visi žinome, pasaulis ir Europa vyksta kasmet, žaidynės tik kartą per keturis metus. Tačiau noriu akcentuoti svarbą. Į čempionatus esi deleguojamas federacijos vadovaujantis tam tikrais trenerių ir vadovų nustatytais kriterijais, o teisę kovoti žaidynėse įgauni įveikiant gan sudėtingą atrankos filtrą, kurio metu atsirenka šešiolika geriausių.
- Gerai, atsirenki į žaidynes, atvyksti į olimpinį kaimelį ir ką matai, ko nėra čempionatuose? Aplinka įelektrinta ar kas?
- Dabar kalbant su tavim, plūstelėjo prisiminimai. Pirmą kart atsirinkau į olimpines žaidynes Pekine 2008-ais metai Novi Sade vykusiame atrankos turnyre. Jausmas neapsakomas. Jausmas, jog padariau viską, ko siekiau – atsirinkau į olimpinę komandą ir tapau vienu iš geriausių atletų. Euforija neišpasakyta. Pakili kelionė lėktuvu, išskirtinė olimpinė apranga, kuria didžiavausi, atvykimas į Pekiną – viskas buvo pirmą kartą. Tik atvykus į olimpinį kaimelį pamačiau elitinius visų sporto šakų atletus, kuriuos anksčiau stebėjau tik televizoriaus ekrane. Įsivaizduok, turėjau šansą pabendrauti su žvaigždėmis, pasidaryti nuotrauką, vienu žodžiu, buvau perpildytas įspūdžiais, galva apsisuka, net pamiršti, ko čia atvykai. Negaliu tvirtai neigti, kad tai įtakojo pralaimėjimą pirmoje kovoje varžovui, kuris galiausiai užėmė trečią vietą. Ypač apmaudu žinant, jog Michailą Semionovą tais metais turnyruose buvau įveikęs du kartus. Save ilgai graužiau, ieškojau priežasčių.
- Aleksandrai, pamėginkime į Paryžiaus olimpinį kaimelį teleportuotį Mindaugą Venckaitį. Ko jam derėtų vengti, nuo ko atsiriboti, į ką atkreipti dėmesį, arba, trumpiau, ko galėtų pasimokyti iš tavo klaidų?
- Be abejo pasidalinsiu savo patirtimi. Būtinai mėginsiu įtikinti, kad atsiribotų nuo nereikalingų judėjimų prieš startą – kažką pamatyti, kažkur nuvažiuoti ir panašiai. Tokie dalykai labai vargina, atitraukia dėmesį nuo pasiruošimo ir koncentracijos. Žinau, kad norėsis pažiūrėti kokias nors varžybas, pabendrauti su kitų sporto šakų atstovais. Tuo pat metu jis gali atsidurti žiniasklaidos akiratyje, o, žinant, jog Mindaugas dar nėra išpaikintas žurnalistų dėmesio, neįprasta situacija jį gali kaip reikiant išbalansuoti. Jau vien būvimas olimpiniame kaimelyje sukelia emocijų bangas, juk ten gyvena ne imtynininkai, kaip yra įprasta varžybose, o įvairių sporto šakų atletai ir atletės.
- Po Pekino atsirinkai į 2012 metų olimpinį Londoną. Ar buvo skirtumas tarp pirmo ir antro dalyvavimo žaidynėse?
- Kita šalis, kitas organizavimas, bet įspūdžiai tie patys – malonūs ir geri. Nuo olimpinės euforijos niekas neapsaugotas, tai ypatinga dvasia. Pamenu, Pekine, atvyksti, įsikuri, išeini į olimpinį kaimelį, o ten Kobė Bryantas kamuoliu bumpsi. Sporto ikona visai šalia! Tačiau Londone man pavyko maksimaliai apriboti save, visgi, antros olimpinės žaidynės, galvojau tik apie rezultatą. Įtikinau save, jog nieko naujo nepamatysiu, viską sudėliojau taip, kad malonumams buvo skirtas laikas po visų mano kovų. Tai, matyt, ir vadinasi patirtimi.
- Reziumuojant, 2008 metais tavo svajonių išsipildymas – patekimas į Pekino olimpines žaidynes, o po keturių metų – rezultatas. Ar taip?
- Taip, apetitas augo. Patekimas į Londoną buvo labai malonus, tačiau tikrai norėjau pergalių. Ypač „užvedė“ Mindaugo Mizgaičio iškovotas medalis Pekine. Pamačiau ir kitą pusę – triumfą, sveikinimus, pasitikimą oro uoste, dėmesį, pagerbimus. Buvo daug šviesaus malonaus pavydo. Olimpiniame kaimelyje paprašiau Mindaugo pasimatuoti olimpinį medalį ir tuomet pagalvojau, jog ir pas mane panašus turėtų atsirasti. Savo archyve turiu tą nuotrauką su medaliu, pasižiūrėdavau į ją.
- Yra žinoma, jog sportininkus neretai pasiglemžia įvairūs socialiniai tinklai ir kompiuteriniai žaidimai.
- Užuominą supratau. Teko girdėti, jog iraniečiai praktikuoja telefonų paėmimą varžybų metu. Moldavijos treneriai jaunimo stovyklose taip pat liepdavo savo auklėtiniams telefonus sudėti į dėžutę. Mūsų atveju, manau, radikalūs veiksmai nereikalingi. Pasikalbėsime su Mindaugu, paaiškinsime, jog soctinkluose nuolatos lenktyniauja pagyros, negatyvas ir lūkesčiai. Tarkim, nuolatinės liaupsės, jog „esi mūsų čempionas“ yra bevertės ir tikrai nemotyvuoja, o, atvirkščiai, užkrauna atsakomybės naštą. Be to, neretai pažeriama perteklinė informacija.
- Kokia yra perteklinė informacija?
- Tarkim, vieni atletai po svėrimo ir burtų procedūros nori sužinoti savo varžovus, o kiti prašo išlaikyti informaciją vos ne iki išėjimo ant kilimo. Sakykim, sužino, jog pirma kova su pasaulio prizininku ir kovoja su juo mintyse iki paryčių. Ir tokių nereikalingu žinių yra apstu. Žinoma, būna ir atvirkščiai – Mantas Knystautas nekantrauja, norėdamas sužinoti savo priešininką.
- Kaip suprantu, su Mindaugu Venckaičiu dirbsi taip, kad jis išvengtų debiutinių nesklandumų, kaip tu Pekine, ir patektų iškart į Londono antrą lygį?
- Jis turės pakankamai laiko viską pamatyti ir pajusti olimpinę dvasią. Galės žygiuoti su delegacija žaidynių uždarymo ceremonijoje, apsilankyti kitų sporto šakų arenose, stebėti futbolo varžybas ar lengvaatlečių startus, išeiti į miestą. Bet viskas po savo startų.
- Mindaugas netikėtai sustabarėja pamatęs operatorių ar fotografų objektyvus. Visiškai neturi patirties bendraujant su žiniasklaida.
- Taip, jis gan uždaras, slepiasi nuo kamerų, teko girdėti fotografų pastabas. Nemanau, kad jį reikia perspausti. Idealu – abipusis supratimas, kurį apsprendžia profesionalumo lygis. Šia tema esu su juo kalbėjęs, aiškinau Mindaugui, kad tai yra neišvengiama jo sportinio gyvenimo dalis. Sakiau jam, kad spauda olimpinės rinktinės narį norės pakalbinti, sužinoti kažkokią informaciją, tavo emocijas ir panašiai. Tikinu jį, jog tai yra neišvengiama ir normalu, nes žiniasklaida dirba savo darbą ir tiek. Žinoma, jis mieliau aria ant kilimo ir klausosi trenerių, o interviu duoti – baisiausia treniruotė. Mėginsim taisytis.
- Brolis Edgaras Venckaitis galėtų pamokyti.
- Taip, Edgaras iškalbus, daug visko prikalbėjęs, žurnalistams patiko. Deja, Mindaugas šiuo požiūriu daugiau panašus į Valdemarą Venckaitį. Tačiau, kiek teko girdėti, Mindaugas moka kalbėti ir analizuoti, jam visai neblogai sekasi, manau, paskatinsim ir padėsim susitvarkyti. Jaunas, su laiku viskas gausis.
- Taip, jaunas. Olimpinėse žaidynėse tik Svajūnas Adomaitis buvo už jį jaunesnis.
- Svajūnas Atėnuose kovojo po dvyliktos klasės, vos aštuoniolikos. Mano gimtadienis birželio mėnesį, tad, į Pekiną atsirinkau 21-erių, o startavau jau 22-jų. Mūsų keliai panašūs. Jei Mindaugas pasinaudos mūsų patirtimi ir patarimais, jam bus lengviau.
- Taip, yra kam patarti, trenerių komanda įspūdinga.
- Manau, puikus kolektyvas. Neriečiu nosies, bet faktas toks – aš olimpinis prizininkas, olimpietis Mindaugas Ežerskis pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas. Manau, tikrai žinosime kaip jį nukreipti, galės būti ramus tuo atžvilgiu ir sutelkti dėmesį savo tiesioginiam darbui.
Valdas Malinauskas
Olimpinėje programoje imtynės numatytos rugpjūčio 5-11 dienomis. Gabija Dilytė ir Mindaugas Venckaitis (97 kg) startuos rugpjūčio 6 dieną 12:30 val.
Sutrumpinta programa (tik LTU atstovams)
Rugpjūčio 6 d.
apie 12:30 val. – Kvalifikacija: GR 77 kg, 97 kg ir WW 50 kg
19:15 val – Pusfinaliai: GR 77 kg, 97 kg ir WW 50 kg
Rugpjūčio 7 d.
12:00 val. – Paguoda: GR 77 kg, 97 kg ir WW 50 kg
20:30 val. – Finalai: GR 77 kg, 97 kg ir WW 50 kg
